Nuo ko priklauso geriamojo vandens kokybė?

Į Prienų miesto gyventojų būstus centralizuotai tiekiamas požeminis vanduo atiteka geros kokybės, todėl yra tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo, – tikina UAB „Prienų vandenys“ direktorius Rimantas Ignatavičius, remdamasis požeminio vandens telkinių monitoringo ir atliekamų vandens tyrimų duomenimis.

Išgaunamas iš požeminių šaltinių

UAB „Prienų vandenys“ direktorius R.Ignatavičius.

Anot R.Ignatavičiaus, Prienuose per parą išgaunama apie 1 tūkst. kub. m, o suvartojama apie 800–900 kub. m vandens. Rezervuare palaikomas apie 2 tūkst. kub. m vandens kiekis, kurio, nutrūkus elektros tiekimui ar kilus kitai ekstremaliai situacijai, miestui pakaktų trims paroms ir ilgiau. Nors Lietuvoje gyvename taikos sąlygomis, vadovas neslepia, kad bendrovėje aptariami ir veiksmų, esant nenumatytiems atvejams, planai. Dėl karinių ar teroristinių veiksmų likvidavus vandenvietę, vandens gerinimo įrenginius, bendrovė tiektų vandenį tiesiai iš gręžinių arba inicijuotų alternatyvų vandens išvežiojimą, kad patenkintų gyvybinius miestiečių poreikius.
R.Ignatavičius atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai yra užteršiami paviršiniai vandenys, todėl gerti vandenį iš šulinio gali būti nesaugu dėl netoliese vykdomos ūkinės veiklos ar kitų veiksnių. Žmonių, turinčių nuosavus gręžinius, kasdien vartojamo vandens savybės ir kokybė labai priklauso nuo gręžinio vietos parinkimo, įrengimo, priežiūros, nuo to, kaip laikomasi gręžinio apsaugos zonai nustatytų reikalavimų. Todėl planuojantiems įsirengti nuosavus gręžinius jis primena iš anksto pasirūpinti leidimu. Jis reikalingas ne šiaip sau. Darant gręžinį, pasiekiami skirtingame gylyje esantys įvairūs vandens klodai: vienuose gausu sulfitų, kituose – geležies, todėl, išgaunant vandenį iš šių sluoksnių, gali būti reikalingi jo gerinimo įrenginiai. Gręžiant nelegaliai, gėlo vandens klodai gali būti užteršiami mineraliniu vandeniu. Jeigu buvę gręžiniai paliekami neužsandarinti, per juos į požeminį vandenį patenka tarša.

Tikslas – ne bausti, o ugdyti supratimą
UAB „Prienų vandenys“ siekia informuoti gyventojus, kad švaraus vandens prieinamumas visiems, gamtos išteklių apsauga priklauso ir nuo pačių žmonių įsitraukimo, atsakingo požiūrio į vartojimą, atliekų tvarkymą. Rimanto Ignatavičiaus nuomone, pasiteisino Prienų rajono mokyklų mokiniams organizuotos Atvirų durų dienos, kurių metu vaikai apsilankė įmonėje, susipažino su jos veikla. Jiems buvo papasakota, kaip išgaunamas vanduo, vaizdžiai pademonstruota, ko negalima mesti į nuotekų tinklus. Tikimasi, kad, sugrįžę į namus, jie pasidalins savo įspūdžiais su suaugusiaisiais ir tokiu būdu edukuos juos.
Pastaraisiais metais bendrovė skiria daugiau dėmesio aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimui vandentvarkos srityje. R. Ignatavičius asmeniškai lankosi seniūnijų ataskaitiniuose susirinkimuose, informuodamas gyventojus apie galimybes prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, perspėdamas juos, kad, kilus įtarimų, ar tinkamai tvarkomos nuotekos, jie gali sulaukti netikėtų „svečių“. Pasak jo, bendrovės specialistai kartu su aplinkosaugininkais nuolat organizuoja patikrinimus. Pirmiausia reidų metu lankomasi pas tuos gyventojus, kurie įsirengę talpyklas, nors turi galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, taip pat kontroliuojami besinaudojantys individualiais valymo įrenginiais.
– Jeigu gyventojai deklaruoja, kad yra mūsų bendrovės klientai ir išveža nuotekas į valymo įrenginius, galime patikrinti, kokiu periodiškumu jie tai daro, palyginti, kiek suvartoja vandens ir deklaruoja nuotekų. Juokauju, bet paprastai sąžiningiausiai reikalavimų laikosi tie, šalia kurių sodybų nėra pratekančių upelių… – konstatuoja R.Ignatavičius. Jis primena, kad gyventojai, įsirengę individualius valymo įrenginius („Traidenis“, „Feliksnavis“ ir kt.), turėtų laikytis gamintojo nurodytų priežiūros reikalavimų ir reguliariai – kartą ar du per metus – išvežti susidariusį dumblą, išplauti įrenginius.
UAB „Prienų vandenys“ numato teikti ir individualių nuotekų valyklų priežiūros (dumblo išvežimo, išvalyto vandens kokybės tyrimo ir kt.) paslaugas klientams, pasirašiusiems sutartis.

„Nelegalų“ laikai baigiasi
– Keli dešimtmečiai gyvenimo sovietinėje santvarkoje žmonių mąstyme paliko tam tikrų štampų. Yra žmonių, kurie nemato nieko blogo išgriebimo duobių turinį išpilti laukuose, išleisti į griovius. Nuotekos sunkiasi į gruntą, gali pasiekti ir požeminius vandenis, kurie yra užteršiami. Bet situacija Prienų mieste ir miesteliuose pamažu gerėja. Prieš trejus

Prienų miesto nuotekos išvalomos UAB „Birštono vandentiekis“ valymo įrengimuose.

metus bendrovė specialiais automobiliais iš individualių talpyklų surinkdavo 6 tūkst. kub. m nuotekų per metus, šiuo metu išvežama apie 10 tūkst. kub. m. Vis daugiau žmonių supranta, kad „duobės“ ne išeitis, sulaukiame prašymų prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Patariame, pakontroliuojame, kad būtų išvengta nuotekų infiltracijos, lietaus nuotekų prijungimo, nes neapskaitytų kiekių sutvarkymas valymo įrengimuose didina įmonės sąnaudas, taipogi atsiliepia ir vartotojų piniginėms, – akcentuoja UAB „Prienų vandenys“ direktorius.
Jis atskleidžia, kad prieš trejus metus bendrovė įsigijo specialų aparatą, kurio pagalba pučiant dūmus į vamzdynus yra nustatomi jų įtrūkiai, nesandarumai. Tokiu būdu netikėtai išaiškinami ir nelegaliai prisijungę vartotojai.
– Gyventojas, kuris nelegaliai į centralizuotus tinklus nukreipia lietaus ir buitines nuotekas, galima sakyti, apvagia savo kaimynus, kurie susimoka ne tik už savo, bet ir už „viršplanines“ nuotekas. Būna įvairių atvejų, kartais žmonės įsigyja sodybas ir sakosi nežinoję apie nelegalius prijungimus. Neskubame bausti, kiekvieną situaciją aiškinamės individualiai, pasiūlome amnestiją, užtat gauname naujus vartotojus, – neslepia bendrovės direktorius.
Anot Rimanto Ignatavičiaus, Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama sistema, kuri padės kontroliuoti žmonių, gyvenančių individualiuose namuose, nuotekų tvarkymą. Kompiuterinėje programoje nuo 2024 m. atsispindės, kurie gyventojai naudojasi centralizuotais tinklais, kurie nuotekas tvarko kitais būdais. Bus nustatyti reikalavimai, kokiu periodiškumu turės būti išvežamos nuotekos, todėl didės pačių gyventojų atsakomybė. Taip pat – ir besinaudojančiųjų centralizuotais nuotekų tinklais.
Galbūt nuskambės neįtikinamai, bet, R.Ignatavičiaus tvirtinimu, užsikimšusius vamzdynus remontuojantys darbininkai juose randa ne tik dešrų ar agurkų, bet ir plytų, paklodžių, sauskelnių, drabužių. Jo teigimu, Prienų mieste ir rajone iš nuotekų tinklų per mėnesį surenkama iki 2 tonų, o kartu su Birštono valymo įrenginiais – iki 5 tonų šiukšlių, kurias tenka vežti į atliekų tvarkymo centrą ir papildomai mokėti už jų sutvarkymą.
Todėl UAB „Prienų vandenys“ direktorius ragina gyventojus nuotekas tvarkyti pagal reikalavimus, kaimynus kviečia sudrausminti pastebėtus pažeidėjus, informuoti atitinkamas tarnybas apie nelegalius prisijungimus, aplinkos teršimo atvejus. Tik visiems kartu įsitraukus į sprendimų priėmimo procesus, įmanomas vandentvarkos tvarumas, – akcentuoja R.Ignatavičius.
Kitame straipsnyje vandentvarkos tema skaitykite apie UAB „Prienų vandenys“ žingsnius, mažinant patiriamas veiklos sąnaudas, ir veiksnius, nuo kurių priklauso centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kainos augimas vartotojams.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos