Maisto gamyba ar gamtosauga – kam pirmenybė?

Justinas ADOMAITIS

Gyvename neramiu geopolitiniu laikotarpiu. Mename tėvų ir senelių pasakojimus apie praėjusį karą, neramų pokarį. Lietuvis visuomet turėjo duonos ir lašinių, nes netektys stovėjo už durų. Šiandien kuriame gerovės valstybę, tačiau ant stalo vis dažniau dedame įvežtinius maisto produktus. Kodėl veiveriškiai atsisako pieno ūkių, o beveik visose seniūnijose atsisakyta kiaulių ūkių? Kur valdžios, o kur ūkininkų „neapsižiūrėjimai“? Ieškosime tiesos pavieniui ar kolektyviai?

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (Kauno r.) vyko 37-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas, surengtas LŪS prezidiumo sprendimu. Daugiau nei 5 tūkst. ūkininkų vienijanti organizacija regionuose turi 41 skyrių, atstovauja šalies žemdirbiams valdžios institucijose ir tarptautinėse organizacijose. Suvažiavime dalyvavo LŪS Prienų r. sk. pirmininko Martyno Butkevičiaus vadovaujama ūkininkų grupė. Renginio svarbą VDU Žemės ūkio akademijoje liudijo valdžios atstovų dėmesys. LŪS suvažiavime dalyvavo Seimo, Europos Parlamento nariai, Žemės ūkio, Finansų ir Aplinkos ministerijų atstovai. „Vyraujanti žemės ūkio politika veda į maisto trūkumą ir brangimą, – pradėdamas suvažiavimą kalbėjo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, – stebime, kaip neracionaliai naudojamos Europos Sąjungos ir valstybės lėšos, iš krizės neišvaduojamas pieno gamybos sektorius. Anksčiau ūkininkas buvo skatinamas gaminti, šiandien – atsisakyti veiklos. Iš kokių lėšų jis mokės mokesčius valstybei“?

Nenuspėjami praradimai
LŪS pirmininkas R. Juknevičius gausiai susirinkusiai ir racionalių valdžios sprendimų laukiančiai auditorijai pasiūlė diskusiją „Lietuvos žemės ūkio politikos nūdiena ir ateitis“.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas LŪS suvažiavime išgirdo daug skaudžios tiesos.

Pasak R. Juknevičiaus, tik ūkininkų dėka Lietuva gali vietinės gamybos produkcija pamaitinti miesto ir kaimo žmones. Iš ES atėjusį žaliąjį kursą lydi draudimų ir ribojimų gausa. Tuo tarpu visuomenė klaidinama, esą ūkininkai už tai gauna pinigus. Užsakomaisiais mokslo tyrimais bandoma pagrįsti žaliojo kurso neišvengiamybę. „Valstybės lėšos naudojamos rizikoms nuo žaliojo kurso amortizuoti, o šalis iš vienos krizės brenda į kitą. Stichinė sausra ne tik žemės ūkiui, bet ir visam maisto sektoriui grasina didžiuliais praradimais“, – kalbėjo LŪS pirmininkas.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė šalies ūkininkų atstovus ramino, jog naujos mokesčių naštos jiems neplanuojama, tačiau patiems reikėtų būti apdairiems, tvarkant ūkio lėšas. Neatsakytas liko klausimas – kaip mažinti finansinę atskirtį tarp miesto ir kaimo dirbančiųjų.

Draudimų puota
„Rūpintis klimato kaita – nepadarant žalos žemės ūkiui“, – tokia buvo LŪS vicepirmininko ir Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovo Igno Hofmano pranešimo pagrindinė mintis. I. Hofmano teigimu, dėl klimato kaitos priimtą Paryžiaus susitarimą pasirašė 55 šalys, daugelyje jų einama prisitaikymo, o ne griežtų draudimų keliu. Pavyzdžiui, Lietuvoje

Prieniškiai LŪS 37-ojo suvažiavimo delegatai Asta Gluoksnienė ir Darius Steponkevičius su rajono organizacijos vadovu Martynu Butkevičiumi.

numatyta skatinti ekologinį ūkininkavimą, atgrasyti ūkininkus rudenį laukus tręšti mėšlu, 20 proc. mažinti trąšų kiekį, 50 proc. – pesticidų naudojimą, iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro. „Vandens apsaugos zonoms taikomi dvigubi standartai, – kalbėjo I. Hofmanas, – kaime upelio krantai turi žaliuoti, negalima iškirsti krūmų, o mieste – nukloti betono plokštėmis. Kur ta reikalaujama bioįvairovė“?
Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas kalbėjo apie iššūkius ir mitus šalies žemės ūkyje. Pasak A. Vanago, nuo metų pradžios šalyje ištiko pieno krizė – pieno gamintojams vasarį pieno supirkimo kaina buvo sumažinta 40 proc. Ūkininkai protesto akciją surengė Vilniuje, visoje šalyje nemokamai dalijo pieną, išprovokavo diskusiją ministerijoje. Visuomenės spaudimu sulaukta šiokių tokių rezultatų. Šeimos pieno ūkio atsisakiusio ir kibusio į augalininkystę A. Vanago pastebėjimais, Briuselyje ir Vilniuje skirtingai suprantami augalų atsėliavimo dvejus metus iš eilės reikalavimai, net kaimyninėje Estijoje pasirinktos paprastesnės ekoschemos, nei Lietuvoje. Šalies pramonė per dešimtmetį išaugo beveik 80 proc., atitinkamai padidėjo aplinkos tarša, tačiau nacionalinė valdžia didžiausiais dirvos, vandens telkinių ir oro teršėjais įvardina žemdirbius. Kiek ilgai tas gali tęstis?
„Savo sprendimais Žemės ūkio ministerija riboja mūsų ūkininkams konkurencijos laisvę, o draudimais lyderiaujame Europoje, – sakė A.Vanagas, – linkėčiau viso to sumanytojams sveiko proto“.

Valdininkų paradoksai
LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas pateikė dvi schemas, pagal kurias atrenkami pretendentai įsikurti kaip jauni ir kaip nauji ūkininkai. ŽŪM patvirtinta balų sistema palankesnė miestiečiams ir juridiniams asmenims, kurių

Prienų ir Birštono krašto ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Butkevičius pertraukos metu su kolegomis apie problemas kalbėjosi ir su Seimo nariu Algirdu Butkevičiumi.

konkurencijos kaimo žmogus neatlaiko. Pasak pakruojiškio, nacionalinė pasėlių deklaravimo olimpiada šiemet nustebino paradoksais. Pagal ŽŪM, prie dviejų pridėjus du sumos gauname tris.
„ES administracija greita numatyti apribojimus žemės ūkiui, bet neskuba rasti lėšų praradimams kompensuoti, – kalbėjo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė, – dabar savo laukuose auginame vabzdžių problemą, bet nežinome, kada į ją reaguos Aplinkos ministerija“. Pasak Z. Varanavičienės, politikai dažnai priima ūkininkus žlugdančius sprendimus, o juk maisto gamyba nepalyginamai sudėtingesnė nei prieš 70 metų. „Prisiminkime, jog ūkininkas yra visuomenės stuburas“, – sakė Z. Varanavičienė.
„Ekologinių pieno ūkių situacija šalyje yra ne tik sunki, bet ir apgailėtina, – tvirtino LŪS Rokiškio sk. vadovas Mindaugas Petkevičius, – daugelį metų diskutavome su sprendimų sumanytojais iš ŽŪM, bet į mūsų patarimus ar pageidavimus atsižvelgta nebuvo. Pavyzdžiui, rengiant Strateginio plano dokumentus pasinaudota beveik dešimtmečio senumo duomenimis apie šalies ekologinio pieno gamybą. Ar sužinosime, kas dėl to kaltas“?
LŪS Kelmės sk. vadovas Martynas Puidokas iškėlė visuomenėje jau kiek primirštą, bet žemdirbiams skaudų ŽŪM skatinamą pelkių atkūrimo projektą, prisidengiant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo idėja. Už atkurtą hektarą pelkės žadėta 2, 5 tūkst. Eur išmoka. Dar prisimenamas praėjusios valdžios inicijuotas ir 40 mln. Eur kainavęs meldinės nendrinukės projektas. „Ar puoselėdami pelkes ir laukinius paukštelius neatsiliksime nuo kitų ES šalių žemdirbių“? – retoriškai klausė M. Puidokas.

Vieniems – rūpesčiai, kitiems – lėšos
LŪS Pakruojo sk. pirmininkas Albinas Navickas, užsiminęs apie melioracijos sistemą šalyje po 1990 m., sprendimus priimti turėjusią valdžią pavadino „kvaila, akla ir kurčia“. Pasak A. Navicko, milijonai investuota į melioracijos griovius, bet nūnai juose darbuojasi bebrai. Melioracijos sistemai šalyje priklauso apie 1,7 tūkst. tiltų, tačiau juos tvarkyti rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriai neturi lėšų.
Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė dėstė totalios pieno ūkių griūties scenarijų. Vasario mėnesį per protesto akcijas telšiškiai išdalijo nemokamai keliasdešimt tonų šviežio pieno. „Visuomenę įtikinome situacijos pieno sektoriuje tragiškumu, valdžios – ne, – kalbėjo Z. Dargienė, – dabar manipuliuojama Pieno įstatymu, kuris liko nepatvirtintas dar praėjusios kadencijos Seime. Sulaukėme stichinės sausros, pievose nėra ką šienauti, krito karvių produktyvumas, sumažintos pieno supirkimo kainos. Valdžia iš ūkininkų reikalauja rūpintis galvijų gerove, o pieno ūkių bėdos valdininkų atlyginimams įtakos neturės“.
LŪS Kauno r. skyriaus vadovas Mindaugas Maciulevičius kalbėjo apie šiųmečius ūkininkų praradimus – dėl ankstyvų šalnų, stichinės sausros.
„Mokslininkai eksperimentuoja su pelėmis, žiurkėmis, triušiais, o politikai – su žmonėmis, – kaip visuomet šmaikščiai kalbėjo LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, – ūkininkams patiems reikia stiprinti derybines pozicijas, iškelti savo lyderius. Visuose rajonuose turėtų veikti LŪS skyriai“. Pasak Z. Aleksandravičiaus, tikra nelaimė žemdirbiams – jų vardu prisidengusi organizacija – ministerijos „padalinys“ – Žemės ūkio rūmai su 70 darbuotojų ir 16 tarnybinių automobilių. Jų vadovui Z. Aleksandravičius turėjo dovanų – mugėje pirktą namie virto muilo pakuotę, deja, adresatas suskubo pasišalinti iš suvažiavimo.

Dialogo paieškos
„Liūdnoka, kai ne visi jūs tikite, jog ūkininkų situacija pagerės, – kalbėjo suvažiavimo svečias, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, – Pietų Europos šalis degina tokia pati sausra, kaip ir Lietuvoje. Pieno klausimai aktualūs ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, ispanai pasiekė, kad pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė už jo savikainą. Verta pasvarstyti, ar racionali būtų pieno mažinimo programa, sulaukiant atitinkamos paramos“.
Pasak B. Ropės, Europos Parlamente dar neuždaryta Lietuvos žemdirbių peticija su 52 tūkst. parašų.
EP narys Juozas Olekas neseniai išrinktas Lietuvos bitininkų sąjungos vadovu. Šalies ūkininkus jis pakvietė į tradicinę bitininkų šventę, kuri kasmet vyksta pirmąjį rugpjūčio šeštadienį. Seimas Bitininkų dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. „Dėl kailinių žvėrelių draudimo Lietuva pasiskubino, – pastebėjo EP narys J. Olekas, – nereikia mums bėgti priešais traukinį, kai viskas dar labai neaišku“.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis LŪS suvažiavimo dalyvius pakvietė į žemdirbių sueigą Seime. Ji vyks spalio 20 d., bus diskutuojama apie kaimo ir žemės ūkio perspektyvą po 2024 metų. Sueigos tikslas – kreiptis į politines partijas ir asmenis, kurie rengs 2024 metų Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų programas.
„Šis suvažiavimas – kaip uždavinys patiems ūkininkams, – išklausęs pasisakiusiuosius kalbėjo LŪS pirmininkas R. Juknevičius, – sulaukėme jaunimo, praplėtėme sąjungos narių gretas, pajutome vienybės jėgą“.
Paskutinis į susirinkusiuosius kreipėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Iš ūkininkų pasisakymų jam tapo aišku, kad šiltesnės draugystės su žemdirbiais užmegzti nepavyks. Pabaigai ministras paprašė išlaikyti „bendrą komunikacinį lauką“.
Baigdami renginį LŪS suvažiavimo dalyviai patvirtino iš anksto skyriuose aptartą ir bendrai patvirtintą rezoliuciją (dėl sausros, dėl nacionalinės žemės ūkio strategijos ir klimato kaitos politikos, dėl žemės ūkio naudmenų deklaravimo, dėl gyvulininkystės, dėl kelių, dėl mokesčių ūkininkams ir kt.). Atskiru tekstu suvažiavime priimtas „Pasiūlymas visuomenei ir politikams susitarti dėl Lietuvos kaimo ateities“.