Žemdirbiams pristatė rūpimas aktualijas

Birželio 2 d. Kauno rajono ūkininkų sąjungos ataskaitiniame susirinkime, dalyvaujant ir Prienų ūkininkų sąjungos atstovams, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidalino rūpimos srities aktualijomis, kurios žemdirbiams nežada gerų metų.

Žemės ūkio ministras K.Navickas ne į visus žemdirbių klausimus galėjo atsakyti konkrečiai.

Žemės ūkio ministras K. Navickas ramino, kad konsultacijos Europos Komisijoje (EK) yra nuolatinės, yra skubama dėl dviejų reglamentų – Tvaraus augalų apsaugos priemonių (arba pesticidų) naudojimo ir Gamtos atkūrimo, visgi jų priėmimas buksuoja. Tam turi įtakos ir kitų metų pavasarį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai bei nenoras priešrinkiminiu metu daryti kokius nors pakeitimus. Kita vertus, dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir maisto stygiaus pasaulyje, politikai tarsi „pra- regėjo“ pesticidų naudojimo klausimu. K.Navickas supažindino ūkininkus su kai kuriomis ES šalių narių iškeltomis iniciatyvomis, kurios gali būti svarbios planuojant pokyčius ir priimant sprendimus Lietuvos žemės ūkyje.
Ministras pakomentavo kai kuriuos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo aspektus, reguliavimą, susijusį su ekoschemų įgyvendinimu. Jo teigimu, po deklaravimo laikotarpio teks peržiūrėti, kas „nesuveikė“, jau dabar akivaizdu, kad didžiausiu iššūkiu taps daugiamečių pievų ir ganyklų atstatymas.

Viceministras D.Dudutis pristatė būsimo Melioracijos fondo koncepciją.

Vertindamas ekonominę situaciją, žemės ūkio ministras konstatavo, kad šie metai ūkininkams derliaus ir išgyvenimo prasme bus sunkūs. Pavasarinės šalnos sunaikino iki 80 proc. būsimo obuolių ir 100 proc. kaulavaisių derlių. Vyraujanti sausra, Ukrainos ūkininkų perėjimas nuo kviečių prie kukurūzų, saulėgrąžų ar sojos auginimo, eksporto ir logistikos apribojimai, kainų kritimas atsilieps ir grūdų derliui.
K.Navickas atsakė į ūkininkų klausimus dėl atsėliavimo ribojimų bei efektyvių augalų apsaugos nuo kenkėjų priemonių trūkumo, paramos pieno gamintojams. Ūkininkų susibūrime nemažai diskutuota dėl itin gausios elnių populiacijos Kauno rajono miškuose reguliavimo, jų daromos žalos ūkininkams užkardymo. Ūkininkams ir medžiotojams oponavo Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Kasmet blogėjanti melioracijos inžinerinių statinių (MIS) būklė ir augantys nuostoliai už negautą žemės ūkio produkciją verčia ieškoti sprendimų, todėl žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis žemdirbiams pristatė kuriamo Melioracijos fondo koncepciją, kuri buvo pakoreguota, atsižvelgiant į suinteresuotų pusių pastabas ir pasiūlymus.
Viceministro teigimu, lėšų poreikis valstybei nuosavybės teise priklausančių tik blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti – daugiau nei 1 mlrd. eurų, per 20 metų kasmet rekonstruojant apie 2 proc. blogos būklės įrenginių. Jis konstatavo, kad Melioracijos fondą būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą, t. y. įvedant fiksuotas įmokas, dėl ko išaugtų finansinė našta žemės ūkio sklypų savininkams.
D.Dudutis informavo apie ministerijos siūlomus Melioracijos fondo formavimo principus, pagal kuriuos fondą sudarytų valstybės biudžeto lėšos (45 proc. ) ir žemės savininkų bei kitų naudotojų lėšos (55 proc.), įmokos būtų indeksuojamos kas penkerius metus.
Viceministras supažindino ir su trimis Melioracijos fondo sudarymo bei naudojimo alternatyvomis, pagal vieną iš jų savivaldybių teritorijose iš žemės naudotojų surinktos lėšos galėtų būti pervedamos į tų savivaldybių sąskaitas, o valstybės biudžeto tikslinės lėšos paskirstomos pagal teisės aktais nustatytus kriterijus. Savivaldos lygmenyje fondo lėšų disponavimą prižiūrėtų Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta komisija.
Įmokas į Melioracijos fondą mokėtų ne tik ūkininkai, bet ir kelininkai, miškininkai, geležinkelininkai, gyventojai, įmonės ir kiti besinaudojantys melioruota žeme.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotraukos