„Vėtrungė 2023“

Birželio 4 d. dulkėtais keliais, pro nušienautus laukus, per miško pavėsį ,,Vėtrungės“ pažymėta kryptimi visi, mėgstantys teatrą, tradicijas, pasiilgę šilto bendravimo, ypatingos kaimo viensėdžio ramybės, traukė į Serbentinę, XVIII mėgėjų teatrų festivalį ,,Vėtrungė 2023“.
Festivalio data šiemet simboliška – neseniai prasidėjusi vasara ir su ja atkeliavusi šiluma, o taip pat – Tėvo diena. Minėdami Tėvo dieną, prieš festivalį daugelis naujaūtiškių ir festivalio svečių dalyvavo šv. Mišiose Naujosios Ūtos Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje. Čia visiems susirinkusiesiems giesmes dovanojo Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mišrus vokalinis ansamblis ,,Serbenta“.
,,Serbenta“ kartu su renginio vedėju Tautvydu Venciumi ir atidarė XVIII ,,Vėtrungės“ mėgėjų teatrų festivalį. Kadaise Tautvydas parašė šiam festivaliui eilėraštį, o ansamblio vadovė Lijana Sarnickienė vėliau sukūrė muziką. Taip jau kelintus metus visi susirinkusieji darniai užtraukia:
„Serbentinės klojimas gyvuoja,
Kvepia šienas ir širdžiai smagu,
Čia kaimynai, vaikai ir anūkai
Susirinkę vėl džiaugsis teatru!..“
Šios tradicinės šventės jau daugelį metų neaplenkia mūsų krašto Seimo narys Andrius Palionis. Jis dėkojo Anelei Lukjančuk, ,,šios tradicijos iniciatorei ir puoselėtojai, ilgametei teatro „Vėtrungė“ režisierei, už atkaklumą ir kantrybę, už meilę žmonėms ir ištikimybę teatrui. Taipogi ir teatrų šventės vedėjui, poetui, jaunam, kūrybingam „Vėtrungės“ teatro artistui ir nuolatiniam renginių vedėjui Naujosios Ūtos seniūnijoje – Tautvydui Venciui“. Jis nuoširdžias padėkas skyrė ir visiems atvykusiems kolektyvams, klojimo teatrą kuriantiems žmonėms.
O šiemet festivalis buvo skirtas 130-osioms mūsų kraštiečio Vinco Mykolaičio-Putino gimimo metinėms. Šie metai tam paskirti visoje Prienų savivaldybėje – vyko ir dar vyks daug įvairių renginių. Prienų rajono savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė bei Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis pasidžiaugė, kad ir šiuo festivaliu įamžinamas garsaus kraštiečio atminimas. Pasak jo, atvykimas į Serbentinę – tai kaip sugrįžimas namo, nes tiek metų vykstantis renginys jau tapo kultūriniu reiškiniu.
Festivalį pradėjo šeimininkai – Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatras ,,Vėtrungė“. Buvo parodyta literatūrinė kompozicija ,,Nuo tėviškės kalnelio“. Scenarijų kūrė režisierė Anelė Lukjančuk ir bene daugiausia Vinco Mykolaičio-Putino gimtuosius takus išvaikščiojusi poeto gimtosios sodybos-muziejaus muziejininkė Julija Mykolaitienė. Šioje kompozicijoje atskleisti įvairūs rašytojo gyvenimo laikotarpiai, horizontų platėjimas ,,nuo tėviškės kalnelio“ iki ,,didelio ir aukšto kelio“. Sudeklamuotas ne vienas poeto eilėraštis, įkūnyti garsiausio romano ,,Altorių šešėly“ veikėjai Liudas Vasaris ir Liucė.
Bene iš toliausiai, iš Panevėžio, atvyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaurės rytų centro etnografinis ansamblis „Pajauta“ ir dramos studija „Arka“. Pastaroji per Devintines švęs savo kūrybinės veiklos 50-metį. Šis kolektyvas kasmet nudžiugina etnografinėmis inscenizacijomis, kurios atskleidžia mūsų tautos papročius, primirštas tradicijas. Šįkart buvo parodytas etnografinis vaizdelis ,,Krikštynos“ (rež. Rima Žostautienė).
Toliau klojimo scena buvo užleista Jiezno mėgėjų teatrui ,,Žaltvykslė“. Šis kolektyvas per savo gyvavimo istoriją jau suvaidino 11 spektaklių, o dauguma jų buvo parodyti ir Serbentinėje. Kolektyvas pilnas energijos ir šviesių minčių, todėl dar žada nudžiuginti ne vienu nuotaikingu spektakliu. Šiais metais pamatėme jų Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės spektaklį ,,Pinigėliai“ (rež. Dalė Jaruševičienė).
Po tokios nuotaikingos festivalio pradžios ir trijų pasirodymų, kaip ir dainuojama festivalio himne – ,,Kai pavargsim, skanios šiupininės / Ir kieme paklegėt pakviesim visus…“ – visi gužėjo į sodybos kiemą. Čia kvepėjo ,,Birutės virtuvėlės“ ir jos šeimininkės Birutės Astrauskienės kartu su pagalbininkėmis išvirtas šiupinys, kuriam pagyrų nepagailėjo kiekvienas.
Antroje festivalio dalyje taip pat netrūko nuotaikingų, juoko ar liūdesio ašarą galinčių išspausti spektaklių. Prienų mėgėjų teatras parodė premjerinio spektaklio Slavomiro Mrožeko „Atviroje jūroje“ pirmąją dalį (rež. Alma Vaišnienė). Trijų aktorių vaidyba įtikino ir visiems paliko intrigą, kuri bus išnarpliota antroje spektaklio dalyje.
Tikri dzūkai, nes ir dzūkiškai šneka – Trakų rajono Dusmenų dramos mėgėjų teatras „Dusmena“ – pagal dzūkų liaudies išmintį nuotaikingai ir su dainomis pavaizdavo „Dzūkių bobučių nuotykius Naujon Ūton“ (rež. Rima Karsokienė).
Festivalį užbaigė pirmą kartą Serbentinėje viešintis Marijampolės kultūros centro Liudvinavo mėgėjų teatras „Žalias sodas“. Kolektyvas susikūręs rašytojo Kazio Borutos gimtinėje gyvenančių žmonių dėka ir iki šiol ištikimai puoselėja savo krašto tradicijas ir vertybes. Žalias sodas – tai simbolinė vieta, „…kur po motulės langu žydi obelys ir kvepia žolynai, kur tėvulis su bitelėm šneka, o vaikai su paukščiais čiulba… Kur kiekvienas gali rasti sielai atgaivą, pasisemti stiprybės ir pajusti gražią būties prasmę darnoje su visu supančiu pasauliu“. Šią darną pajuto kiekvienas matęs jų pagal Daivos Čepauskaitės kūrinį parengtą spektaklį ,,Pažiūrėk į mane“ (rež. Vita Gvazdaitienė).
Kai medžio šaknys tvirtai įaugusios, tai ir vainikas platus… Rodos, nepamenu savęs be šio renginio, be jo vedimo ir bendrystės su žmonėmis iš visos Lietuvos ir savo krašto. XVIII ,,Vėtrungė“ – kai prabėga tiek metų, tai tampa daugiau nei renginiu, daugiau nei paprastais pasirodymais… Įaugi į savo kraštą, savo bendruomenę ir, rodos, savastyje kažko trūktų, jei to nebūtų. O taip dažnai norima ,,aukšto lygio“ renginių, švaros, pompastikos… O viskas, ko reikia, tokia nepaprastai įstabi gamta, bedžiūstančio šieno kvapas, dulkėtas kelias, vedantis vienintelės Serbentinės sodybos, kurioje gyvena Danguolė ir jos ožkelės, link, Palių miško tyla ir visų susirinkusiųjų šurmulys, pokalbiai ir pasirodymai apie gyvenimą, apie mus… ir tikėjimas, kad su kiekvienu čia buvusiu susitiksime ir kitais metais…
,,Vėtrungės“ aktorius Tautvydas Vencius