„Vandentvarkos srityje dar yra kur tobulėti…“

Visi žinome, kad mums įprastas vanduo yra gyvybės ir sveikatos pagrindas, būtinas žmogaus organizmui, tačiau retai susimąstome apie tai, iš kur ir kokiu būdu geriamasis vanduo kasdien atsiranda ant mūsų stalo, kas rūpinasi jo sauga ir kokybe. Šį nematomą, bet svarbų darbą atlieka geriamojo vandens tiekėjai, mūsų krašte – UAB „Prienų vandenys“. Pirmame „Gyvenimo“ laikraščio straipsnių ciklo straipsnyje bendrovės direktorius Rimantas IGNATAVIČIUS pasakoja apie tai, kaip bendrovė vartotojams sudaro sąlygas apsirūpinti vandeniu, užtikrina centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens tinkamumą vartoti, vykdo vandentiekio tinklų priežiūrą ir plėtrą, rūpinasi, kad susidariusios nuotekos būtų tinkamai tvarkomos.

Padeda spręsti įsisenėjusias problemas

UAB „Prienų vandenys“ direktorius R.Ignatavičius.

UAB „Prienų vandenys“ centralizuotai geriamuoju vandeniu aprūpina Prienų ir Jiezno miestus bei 20 gyvenviečių, miestuose ir 11-oje gyvenviečių tvarko nuotekas. Iš viso bendrovė teikia paslaugas 7500 vartotojų. Prienų mieste geriamuoju vandeniu ir nuotekomis naudojasi 3684 gyventojai, rajone šiuos patogumus turi 1179 gyventojai, likę vartotojai yra prisijungę arba prie centralizuotų vandentiekio, arba prie nuotekų tinklų. Nuotekų išvežimo, individualių valymo įrengimų valymo paslauga naudojasi: Prienų mieste apie 400 vartotojų, o rajone – apie 680 vartotojų.
– 2022-ieji buvo itin palankūs bendrovės teikiamų paslaugų plėtrai, vartotojų skaičius išaugo 3 proc. arba 360, vien tik Prienuose, įgyvendinus parengtus plėtros projektus, prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungė 250 gyventojų, – pasakoja bendrovės direktorius Rimantas Ignatavičius. Pasak jo, svarbu tai, kad kaimiškose vietovėse nuosekliai atnaujinamas dar kolūkinių laikų palikimas, nes didžiausios problemos kyla ten, kur vandenvietės nebuvo prižiūrimos, tinklai neremontuojami, paprasčiausiai buvo „nugyventi“.
Naujojoje Ūtoje uždarius vandenvietę ir panaikinus nusidėvėjusius vandentiekio tinklus, buvo išgręžtas naujas gręžinys, įrengti geležies valymo įrenginiai, paklotos trasos, po rekonstrukcijos geros kokybės vandeniu gali naudotis 64 nauji vartotojai. Bendrovės vadovo teigimu, panaši situacija buvo susiklosčiusi Balbieriškio seniūnijoje, kur Gerulių, Beržų ir kitų gatvių gyventojai naudojo savo gręžinio vandenį ir skundėsi jo kokybe. Atjungus gręžinį nuo sistemos, išplovus vamzdynus ir prijungus juos prie centralizuotų vandentiekio tinklų, buvo sudarytos 34 naujos sutartys su gyventojais. Purvininkuose buvo atnaujinta didžioji dalis trasos. Užuguostyje uždarius seną gręžinį ir sudarius sąlygas gyventojams prisijungti prie bendrovės tinklo, papildomai įvestas vanduo ir kapinėse. Kiek anksčiau iš privačių asmenų buvo perimta ir Ašmintos vandenvietė.

Palankesnes sąlygas turi miestiečiai
Pasak R.Ignatavičiaus, ateityje tose gyvenvietėse, kurioms vanduo tiekiamas senais tinklais, jie neprižiūrimi, neremontuojami, problemos tik gilės. Esant tinklų gedimams, nesandariems vamzdynams, patiriami dideli vandens nuostoliai. Kita vertus, jeigu avarija įvyksta nuotekų tinkluose, padaroma didelė žala gamtai. Pašnekovo teigimu, ne kartą ištikus panašioms situacijoms bendrovės specialistai neatsisakė pagelbėti gyventojams, juos konsultavo įvairiais klausimais.
Visgi UAB „Prienų vandenys“ direktorius negali pasiūlyti greitos alternatyvos su problemomis susiduriantiems gyventojams, dėl nepakankamo finansavimo paspartinti kaimiškų vietovių aprūpinimą bendrovės tiekiamu vandeniu yra nelengva. Kaip pavyzdį R.Ignatavičius pateikia Jiestrakio, Dukurnonių nedideles gyvenvietes, kuriose nėra gręžinių, todėl pirmiausia reikėtų suformuoti sklypus vandenvietėms, įrengti gręžinius bei vandens valymo įrenginius.
Bendrovės direktoriaus teigimu, palankesnes prisijungimo sąlygas turi Prienų miesto gyventojai. Praėjusiais metais buvo įgyvendinti centralizuotų tinklų plėtros projektai Dvariuko ir Paprienės mikrorajonų gatvėse, pasiūlyta galimybė prisijungti naujiems Kauno gatvės ir buvusios urėdijos teritorijos vartotojams.
Šiemet vykdomi du vandentiekio ir nuotekų plėtros projektai Kranto, Pilies, Sodų, taip pat Valančiaus, Kovo 8 -osios, Liepų gatvėse. R.Ignatavičius svarsto, kad potencialo yra, dar bent 200 miesto gyventojų, šalia kurių individualių namų nutiestos trasos, galėtų naudotis bendrovės paslaugomis.

Gyventojams siūlo išeitį
– Stengiamės sudaryti kuo palankesnes sąlygas naujiems vartotojams prisijungti prie vandentiekio ir ypač tinkamai išvalyti nuotekas, nes statistika rodo, kad centralizuotais nuotekų tinklais visame rajone naudojasi daug mažiau vartotojų. Naujausi nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Stakliškėse, Balbieriškyje, rekonstruoti Išlauže. Veiveriuose, Pakuonyje, Vyšniūnuose, Jiezne, Strazdiškėse valymo įrengimai yra senesni, tačiau jie atitinka numatytus nuotekų tvarkymo rodiklius. Tačiau gyvenvietėms, ypač miesteliams, augant, prireiks didesnių pajėgumų. Norėtųsi, kad visi vandens vartotojai turėtų galimybę išvalyti nuotekas, deja, kai ją pasiūlai, maždaug 30 – 40 proc. gyventojų reikia primygtinai raginti prisijungti prie nuotekų tinklų, – apgailestauja bendrovės direktorius.
Jis primena, kad prisijungti prie centralizuotų tinklų galima trimis būdais: gyventojai tai padaryti gali savo jėgomis, kviestis meistrus arba darbus patikėti bendrovei.
– Dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, atsisako jungtis prie jų sklypų atvestų centralizuotų tinklų dėl finansinių galimybių ar organizacinių rūpesčių. Tačiau galima pasirašyti sutartį su UAB „Prienų vandenys“, kuri atliks darbus čia ir dabar, o fiksuotą kainą bus galima išsimokėti per penkerius metus. Tokia galimybe jau pasinaudojo maždaug 20 gyventojų. Ir gyventojams jokių rūpesčių, ir mes pritraukiame naujų vartotojų, – abipusę naudą įžvelgia Rimantas Ignatavičius.

Vandentiekio ir nuotekų tinklai viso rajono „nepadengs“…
Kol dar nepatvirtinti finansavimo kriterijai, R.Ignatavičius negalėjo atsakyti į klausimą, kokios yra Prienų rajono gyvenviečių perspektyvos naujuoju finansiniu laikotarpiu gauti lėšų centralizuotų nuotekų tinklų įrengimui.
Jo teigimu, naujuoju laikotarpiu finansavimą ketinama skirti mažesnėms 200–2000 gyventojų turinčioms gyvenvietėms.
– Atliekame namų darbus, seniūnai renka informaciją apie esamą poreikį. Į ES fondų lėšas galėtų pretenduoti augančios vietovės: Jiezno miestas, Veiverių, Stakliškių, Pakuonio, Išlaužo miesteliai, kuriuose jau veikia nuotekų valymo įrengimai. Jeigu 50 proc. finansavimas būtų skiriamas nuotekų tinklų plėtrai, bendrovė tokia pačia dalimi prisidėtų prie vandentiekio tinklų plėtros. Tokios investicijos pasiteisintų, – tuščių pažadų mažiausioms gyvenvietėms nedalina bendrovės vadovas, pridurdamas, jog gyventojams, norintiems gyventi civilizuotai ten, kur nėra išvystytos infrastruktūros, pravartu pasvarstyti apie individualių valymo įrenginių statybą. Anot jo, vienkiemiuose iš bėdos gelbsti ir vadinamos „duobės“, jeigu tik jos yra sandarios, ir periodiškai atliekama jų priežiūra.
Kitame straipsnyje skaitykite apie tai, nuo ko priklauso požeminio ir UAB „Prienų vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens kokybė.
Dalė Lazauskienė