Skalsos ir sveikatos…

Akies krašteliu pastebėjau, kad marti kažkaip atidžiai apžiūrėjo atvežtą lauktuvėms varškės sūrį, patikrino vartojimo terminą. Jau norėjau sakyti – vaikeli, sūriui viena kita diena negalioja. Va, pabarstai druskyte, padedi, kad apdžiūtų, ir viskas gerai. Na, bet dėl visa ko ir pati šįryt apžiūrėjau… Ne naminis, ir ne naminis, jau ir skonis ne tas. Tuoj sutarkavau, kiaušinuką, mėtų lapelį, druskytės ir visas puodas skanių ir dailių virtinukų pusryčiams! Sukirtom iki paskutinio. Ta pačia proga šnektelėjom apie tai, kaip svarbu laiku išgelbėti maistą, kad netektų išmesti, ir apie tai, kaip jį išradingai laikydavo ir saugodavo mūsų mamos, močiutės. Ir tik jau vėliau kalendoriaus lapelyje perskaičiau, kad – šiandien, birželio 7 -ąją, minima Pasaulinė maisto saugos diena. Nebuvau apie tokią girdėjusi, tai pasidomėjau plačiau. O ji imta minėti nuo 2018 metų Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos iniciatyva, siekiant stiprinti maisto apsaugą. Netrukus šią iniciatyvą palaikė ir Pasaulio sveikatos organizacija ir paragino visas šalis nares puoselėti saugaus maisto iniciatyvas – nuo saugaus auginimo, saugaus maisto verslo, gerosios praktikos pasidalinimo ir mūsų pačių, vartotojų, atsakomybės sveikai ir saugiai maitintis.
Pastaraisiais metais tikrai pradėjome žiūrėti ne vien tik į produktų kainas, kad ir kaip tai bebūtų aktualu. Daugiau dėmesio skiriame produkto kokybei, pasidomim, kur ir kaip jis pagamintas, kokia jo vertė. Praūžus pandemijai, noras savo darže užsiauginti sveikų ir ekologiškų daržovių šeimai nenuslopo, gal tik dar labiau įgavo tokį lengvą pagreitį. Jau ir balkone ar terasoje, žiūrėk, gražiame vazone agurkas ar pomidoro daigas stiebiasi, prieskoniniai žalumynai bujoja, braškės ar žemuogės sirpsta.
Protingai ir išradingai išmokome derlių saugoti ir išlaikyti, apdoroti, užšaldyti. Nebelenktyniaujame su kaimyne, kuri daugiau stiklainių žiemai prisikrovėme į lentynas, kad nereikėtų vėliau tyliai jų išmesti. Vaisiai ir daržovės ant mūsų kasdieninio stalo tapo įprasta. Dar smagiau, kai anūkai sulenda į šilauogių krūmą ir ten, linksmai čiauškėdami, šviežias uogas lesioja, ar kokį agurkėlį lysvėje nusiraškę su medum sukramsnoja. „Maistas turi būti kaip vaistas“, – mėgdavo sakyti šviesaus atminimo vegetarė ir mokslininkė Ksavera Vaištarienė. Ir ji buvo teisi.
Bet, va, negaliu ištverti ir nepasibėdoti… Šiomis dienomis nuskambėjęs skandalas apie pasenusių produktų gabenimą ir platinimą mūsų šalies prekybvietėse tiesiog pribloškė, atėmė žadą: ko dar prasimanysime norėdami pralobti, prisikrauti nedorai turtų, ką dar baisesnio galima sugalvoti, kaip rizikuoti savo žmonių sveikata, gerove? Ką jau ten kokiems pieštukams ir benzinui išleistas vienas kitas tūkstantėlis eurų… Mano žilstelėjusiai galvai jau sunku susivokti, kas dedasi šiame pasaulyje. Gal geriau grįžkime į vasarą…
Šiltos, saulėtos, linksmos ir sveikatingos linkėdama,
Jūsų Augustina

Birželio mėnesio priminimai

Štai ir įšokome į vasaros ratus, o kur jais lėksime ir dardėsime – kiekvieno planuose ir svajonėse. Bet, va, jei tu užkietėjęs sodininkas, daržininkas ar gėlininkas, vasarą tikrai praleisi čia, savo pamiltoje šalelėje. Negi paliksi išpuoselėtus gėlynus ar sodą likimo valiai pačiu šilčiausiu ir gražiausiu metų laiku? Saulėgrįža, Joninės, Rasos… Ilgos dienos ir trumpos šviesios naktys…Ech ta vasara, vasarėlė!
Mėnulio kalendorius: pilnatis – 4 d., delčia – 10 d., jaunatis – 18 d., priešpilnis – 26 d.
Geriausios mėnesio dienos: 5, 6, 9, 12, 13, 16, 20, 23, 27, 29.
Prasčiausios: 1, 2, 7, 14, 21, 25, 26, 28.
Birželio 13 – šv. Antanas, Šienapjūtės pradžia, 21 d. – Vasaros saulėgrįža, 24 d. – Joninės, Rasos šventė, Kupolinės. 29 d. – šv. Petras ir Povilas.

Sodininkui…
Nuolat pakalbame apie mulčiavimą, įvairius jo būdus. Tačiau jei vis dar abejojate apie jo naudą ir nesate jo šalininkas, tiesiog pasvarstykite už ir prieš. Visų pirma, vasarą mulčas stabdo piktžolių augimą. Padeda išvengti dirvos erozijos. Sumažina ir rūpestį dėl laistymo, nes mulčas gerai sulaiko drėgmę dirvožemyje, neleidžia perdžiūti, palaiko vienodą dirvožemio temperatūrą.
Mulčas apsaugo nuo kenkėjų, o organinis mulčas ilgainiui tiesiog virsta papildoma maisto medžiaga, gerina dirvožemį. O kiek daug medžiagų galima tam panaudoti: spyglius, kankorėžius, nupjautą žolę, pjuvenas, šiaudus, lapus, žievę, durpes, kompostą ir net senus laikraščius.
Takeliams, gyvatvorėms ar dekoratyviniams želdynams pagražinti naudojamas neorganinis mulčas: žvyras, skalda, smulkinta guma, keramzitas ir kt.
Verta prisiminti, kad lengva ir smėlėta dirva mulčiuojama 10 cm sluoksniu, o sunkesnė ir molinga – apie 5 cm sluoksniu.
Vienas iš didesnių mulčiavimo privalumų yra ir tai, kad jis suteikia sodui ar gėlynui estetinį vaizdą.
Gegužę raginome gausiai laistyti jaunus ar neseniai pasodintus vaiskrūmius, vaismedžius. Ar reikia tą daryti vasarą? Jei orai karšti, tikrai verta laistyti. Tačiau jeigu vienu kitu laistytuvu žadate padėti šiems augalams, tai neverta ir pradėti. Per karščius vienam vaismedžiui reikia supilti apie dešimt kibirų vandens kartą per savaitę. Jei neturite tokios galimybės, žinokite, kad vaismedžiai prisitaiko prie klimato ir tikrai kažkaip ištvers. O džiūstantys lapai ar byrantys užmegzti jauni vaisiai gali byloti apie visai kitas bėdas – kenkėjus, ligas.
Gal jūsų vaisius graužia vaisėdžiai? Gerai apžiūrėkite ir jei ant mažų obuoliukų pastebėsite skylutes parudavusiais kraščiukais – taip ir yra. Taip atsitinka, jei vaismedžių nepurškiate nuo vaisėdžių. Kartais vaisiai byra nuo didelių karščių ar tiesiog todėl, kad jų per daug užmegzta.
Jei jūsų sode karaliauja lapuočiai, tuomet darbelio genėjant nepritrūks ir vasarą. Karpyti būtina ir galima tuos augalus, kurie tinka žaliosioms gyvatvorėms: bukus, alyvas, kaulenius, ligustrus, karaganas, buksmedžius. Dar dažniau reikėtų paretinti medlievas, amorfus, lekėčius, lazdynus, antraip pro suvešėjusius ir nepraeisite. Atsiminkite, kad vasarą šie augalai greitai užsigydo žaizdas. Birželis geras laikas genėti klevus, beržus, liepas,
Iškirpkite ir plonus vijoklinių augalų (raganių, sausmedžių, vynvyčių) ūglius. Pagenėkite visterijas.
Dizaineriai sodininkus šiemet ragina vėl iš naujo atrasti ir panaudoti tokius puošybos elementus, kai yra panaudojami seni ir jau nebereikalingi daiktai – skatina juos atnaujinti, perdažyti ir vienaip ar kitaip suteikus naują paskirtį panaudoti kaip dekoratyvinę detalę sode ar gėlyne. Čia jau išmonei ribų nėra. Svarbu tokius akcentus pritaikyti spalviškai ar tiesiog išnaudoti netikėtumo įspūdį. Svečiams tikrai patiks jūsų darbiniuose kaliošuose prie laiptelių įsikūrę žydintys vazonėliai – reiškia šeimininkai tikrai šiandien ilsisi kartu su visais.

Gėlininkui…
Praktiškai birželio viduryje jau būna baigusios žydėti pavasarinės svogūninės gėlės. Jei kokius trejetą metų jų nejudinote, verta, lapams nudžiūvus, svogūnėlius (krokų, tulpių, narcizų ir kt.) iškasti.Kaskite saulėtą dieną, pavėsyje gerai apdžiovinkite ir padėkite saugojimui. Neišmeskite ir mažųjų vaikučių – po keletos metų ir jie pražydės. Jei šalia svogūninių bujojo melsvas neužmirštuolių kilimas, dar truputėlį leiskite joms pažydėti, kol nubers sėklas kitiems metams, po to išraukite ir jau galite į tą vietą sodinti vienmetes vasarines gėles.
Ir vėl primename, kad šių metų iššūkis – Viva Magenta – rausvai raudona, purpurinė spalva. Ir nors mūsų krašte tai nėa labai būdinga gėlynų spalva, verta pamėginti sukurti nors mažą šios optimizmą ir džiaugsmą keliančios vaiskios purpurinės spalvos žiedų oazę.
Pradžiai tą galima padaryti mėginant gėlyno vietas užpildyti vazoninėmis gėlėmis, sukomponuoti šios spalvos augalų derinius. Tai labai populiari ir įprasta kitų kraštų gėlininkų praktika. Čia daug vietos jūsų fantazijai ir išradingumui. Svarbu, kad visu šiltuoju sezonu vienas augalas keistų kitą. Dabar jau nužydėjusius pavasarinius pavaduoti turi vasariniai, o vėliau pražydėti tegul ruošiasi vienas kitas rudeninis žiedas, pavyzdžiui, jurginai. O ir šiems po šalnų vietą dar gali užleisti rausvi viržiai, chrizantemos.
Savo grožį pradeda demonstruoti vilkdalgiai – ir įvairiaspalviais žiedais, ir savo išsiskiriančia dekoratyvia lapija. Šie neįnoringi daugiamečiai gražuoliai tikras išsigelbėjimas, kaip įprasta sakyti, truputį pritingintiems. Tačiau pastebėkite atidžiau, ar tikrai jiems vieta parinkta tinkamai. Vilkdalgiai mėgsta saulėtą, gerai įšylančią, kiek pakeltą vietelę. Jiems patinka neutralaus rūgštingumo priemolio ar priesmėlio dirva. Nemėgsta užsistovėjusio gruntinio vandens, nes tuomet juos puola ligos, menkai žydi.
Jei norėsite pagerinti vilkdalgiams sąlygas, palikite šį darbą rugpjūčio mėnesiui. Vėliau pasodinti šaltą rudenį sunkiai prigis. Kero dalis sodinkite taip, kad lapų vėduoklė būtų atsukta į pietus. Šakniastiebį dalinkite į 4 cm atpjovas su 2–3 augimo pumpurais kiekvienoje ir sodinkite į griovelius.
Po žydėjimo nepamirškite vilkdalgius patręšti, tik dabar jau nebeduodame jiems azotinių trąšų, o tik kalio ir fosforo su mikroelementais. Azotinės trąšos sukelia šaknų puvinį. Pirmą kartą paprastai juos tręšiame anksti pavasarį tik nutirpus sniegui kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Geriausia, kai jose kalio yra du kartus daugiau negu azoto, o fosforo – per vidurį. Antrą kartą tomis pačiomis trąšomis palepiname augalus prieš pat žydėjimą.
Dabar pats laikas nužiūrėti pas ką ir kokie vilkdalgiai pražydo. O tuomet jau galima užsiprašyti iš draugų ar kaimynų šaknų mainymui, dauginimui. Žiūrėk, nejučia jau ir visa kolekcija sode šių gražuolių.

Daržininkui…
Birželis, tai toks daržininkų laikas, kai vieni įsigudrina jau ragauti pirmąjį derlių, o kitiems – tai daržovių sėjos ir daigų sodinimo finišas. Nuo senovės įprasta, kad pražydus rugiams (5–17 d.) ar paprastajam erškėčiui (7–22 d,) sodinami visų šilumamėgių (pomidorų, paprikų, moliūgų) daigai.
Į pabaigą jau ir vėlyvųjų kopūstų sodinimo laikas, paskubėkite. Dar kelias dienas galima sėti burokėlius, morkas, skirtas laikymui žiemai. Paberkite ir vėlyvųjų salotų, ridikų, dar spės užaugti ir antras žiedinių kopūstų derlius.
Morkų daigus pirmą kartą retinkite 2–3 cm, ridikų, burokėlių, griežčių, ropių – kas 5 cm, o vėliau – kas 10 cm.
Kai pradeda formuotis žiedinių kopūstų galvutės, uždenkite palenkdami ir įlauždami lapus.
Jei auginate šparagus, atsiminkite, kad jie pjaunami tik iki birželio 10 dienos pirmaisiais auginimo metais, o senesni – iki Jonų, birželio 24-osios. Jau greitai baigsis ir rabarbarų skynimas – jiems reikia sukaupti maisto medžiagas kitų metų derliui.
Apžiūrėkite braškyną – nuo stiprių ir sveikų kerelių leiskite ūsams augti, jei ruošiatės pasidauginti kerelių, pasižymėkite tokius kerelius. Kitus, nereikalingue ūsus – išskabykite.
Agurkų ir pomidorų augintojams taip pat nuolatinis rūpestėlis – skabyti ir laužyti šoninius ūglius. Neleiskite jiems išaugti ilgesniems nei 3–5 cm. Agurkų ūglius, pasak patyrusių augintojų, geriau ne visus išlaužti, o tik nugnybti galus. Nepersistenkite ir šalindami lapus – po augančiais vaisiais būtina palikti bent du lapus, jie gyvybiškai svarbūs. Šalinkite lapus dizenfekuotu ir aštriu sekatoriumi, palikdami kelių cm stiebelį. Taip nebus rizikos įsimesti puviniui, o galiukai patys nudžius ir nukris.
Palikti vieną ar du pomidorų stiebus – amžina augintojų diskusija. Išmėginkite patys, stebėkite ir augalą, kaip jis linkęs formuotis.
Purenti, purenti ir dar kartą purenti – štai ta auksinė daržininko taisyklė, kuri visada atneša naudą. Purenkite dirvą pradžiūvus po lietaus ar pradėjus dygti piktžolėms, jų tikrai didelė dalis žus purenkite pasirodžius pirmiesiems daigeliams. Tik augmenijos lapams subujojus ir uždengus visiškai dirvos paviršių šio darbo nebereikia.
Birželis tikrai dar ne atostogos daržininkui – nepamirškite laiku tręšti, stebėti dirvos drėgnumą ir laiku laistyti, saugokite savo daržo valdas nuo kenkėjų.

Nuolat girdime, kaip svarbu yra sezoninė mityba – suvartoti kuo daugiau tuo metu užaugintų daržovių ir vaisių, nes visa maistinė vertė tuo metu yra pati didžiausia ir naudingiausia, o skonis – sodriausias. Įprotis vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių padės išvengti ir daugelio nepageidaujamų skrandžio, žarnyno, širdies ar kraujagyslių ligų.

Svogūnų laiškai – į pyragėlius
Reikės tešlai: 2 kiaušinių, 1–2 šaukštų grietinės, šaukštelio sodos (ją būtinai „nugesinkite“) ar kepimo miltelių, žiupsnelio druskos, miltų (tešla kaip virtiniams).
Įdarui: svogūnų laiškų nemažo ryšelio, 1 kiaušinio, druskos, riebalų pakepinimui.
Įdarui laiškus pakepinkite ant aliejaus ar gi sviesto. Užpilkite išplaktą kiaušinį ant pakepintų svogūnų ir dar pakepkite, kad kiaušinis „surištų“ svogūnus.
Iškočiokite plonai tešlą, išspauskite apskritimus ir įdėję šaukšteliu įdaro gerai užspauskite kraštus, užraitykite. Kepkite keptuvėje aliejuje, kol gražiai apskrus.
Šie pyragėliai – puikus ir sotus užkandis.

Ridikėliai – užtepėlei
Reikės: ryšelio nuplautų ridikėlių, 250 g varškės, 150 g natūralaus jogurto, šalavijo lapelių, druskos, pipirų, trupučio citrinos sulčių.
Ridikėlius sutarkuokite burokine tarka. Varškę ištrinkite su jogurtu, įdėkite pakapoto šalavijo, sudėkite ridikėlius, paskaninkite druska, citrinos rūgštele, pipirais. Skanu su pilno grūdo duona. Apiberkite, jei mėgstate krapais ar kitais žalumynais. Štai jums ir vitaminingas užkandis!

Rabarbarų stiebai
Nors rabarbarus labiau vartojame saldiems desertams gaminti, reikėjų įprasti nuluptų jų stiebelių padėti prie užkandžių. Skanu pamirkyti cukruje, meduje. Laikyti rabarbarus geriausia šaldytuve. Prieš tai neplaukite, geriau išsilaiko sausi, apie savaitę. Apvytusius pamerkite į šaltą vandenį su ledukais, atsigaus.
Rabarbaruose gausu antioksidantų, turinčių antibakterinių, priešuždegiminių ir priešvėžinių savybių. Padės esant padidėjusiam cholesteroliui, širdies ligoms, diabetui.
Nenaudokite rabarbarų lapų – jie nuodingi!

Rūgštynių pagardas prie leistų kiaušinių
Reikės: 80 g jaunų rūgštynių, kelių svogūnėlių su laiškais, 1 salotinio agurko (300g), šaukšto margarino, 1 šaukštelio medaus, 1 šaukštelio švelnių garstyčių, žiupsnelio baltųjų pipirų, 1 indelio riebaus jogurto, 1/8 l grietinėlės, 2 šaukštų smulkintų krapų, 2 l vandens, šaukštelio druskos, 2 šaukštų acto, 4 kiaušinių, 4 riekelių baltos duonos.
Rūgštynes perrinkite, nuskabykite kotelius, nuplaukite, nuvarvinkite ir supjaustykite. Agurką sutarkuokite nuplautą, bet neluptą. Ištirpinkite margariną ir jame pakepinkite paruoštus – nuplautus ir susmulkintus svogūnėlius. Paskui suverskite ir rūgštynes, pamaišydami šutinkite apie 5 minutes. Atvėsinkite, sumaišykite su tarkuotu agurku, druska, medumi, garstyčiomis ir pipirais. Į mišinį įplakite jogurtą. Grietinėlę standžiai išplakite ir sudėkite į tyrę, Atsargiai pamaišykite, apiberkite krapais.
Užvirinkite vandenį su actu. Kiaušinius atsargiai po vieną muškite į stiklinę ir iš lėto leiskite į lėtai kunkuliuojantį vandenį. Tegul suleidus užverda, tada nukelkite puodą ir palikite 5 minutėms. Tik tada išgriebkite kiaušinius. Tuo metu paskrudinkite duoną, kiaušinius dėkite ant riekelių, pagardą patiekite šalia, atskirai.
Nebrangu, skanu, įdomu, todėl verta pamėginti– užtruksite pusvalandį.

Saugi iškyla – šviežias maistas
Vasarą su visa šeima dažnokai išsiruošiame į trumpesnę ar ilgesnę iškylą. Tai kaip apsieiti be gardžių užkandžių ar kitokio maisto gamtoje, kai pasivaikščiojus ar išsimaudžius apetitas tampa kaip vilko. Jei dar yra mažesnių dalyvių, tai užkandžių prireikia daugiau ir įvairesnių. Susimetę maistą į šaltkrepšį ir visą dieną iki vakaro iš ten jį traukdami tikrai nebūkime garantuoti, kad jis šviežias ir kad ten kas nors nesugedo ar neprarūgo.
Geriausia jau iš namų reikėtų atsisakyti imti greitai gendančius ar trumpo galiojimo produktus, kaip antai pieno ar žuvies. Atsiminkite, kad net ir sultys aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje greitai ima gesti, rūgti.
Pabuvę saulėje genda ir iš karto nesuvalgyti produktai, sudėti atgal į krepšius dar greičiau genda. Būkite labai atsargūs su produktais, kurie yra pakuotėse – atidarę gerai apžiūrėkite, ar nėra kvapo, nepasikeitusi spalva ar skonis. Šviežius suvartokite pirmiausiai.
Priminimas! Visuomet turėkite išvykoje angliukų ar kitokių virškinimą pagerinančių vaistų. Neatsargiai vaišindamiesi neapkartinkite sau pramogos.