Prie pusryčių stalo su verslo atstovais aptarė kurorto aktualijas

Gegužės 30 dieną Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės surengtuose verslo pusryčiuose buvo aptarti kurorte vykdomi infrastruktūros plėtros projektai, turizmo tendencijos ir iššūkiai, atliekų, susidarančių įmonėse, tvarkymo problemos, atsakyta į verslininkams rūpimus klausimus. Kaip ir dera susitikimo formatui, „Vytautas Mineral SPA“ restoranas vaišino išskirtiniais karališkų pusryčių patiekalais.

Pradėdama susitikimą, merė Nijolė Dirginčienė pastebėjo, kad glaudus bendradarbiavimas su Savivaldybės verslininkais labai svarbus plėtojant paslaugas kurorte ir didinant jo lankomumą. Merė pasidžiaugė pagaliau priimtu Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymu, kuris atriš rankas moksliniams tyrimams, padės kurortui užsitikrinti palankesnį finansavimą, taip pat ir iš ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos programos lėšų. N.Dirginčienės pastebėjimu, iki šiol Vyriausybės požiūris į turizmą buvo nepakankamas, nors ši ekonomikos šaka ženkliai prisideda prie Bendrojo vidaus produkto kūrimo. Kita vertus, anot jos, turizmas yra vartai į Lietuvą, o kurortai, suteikdami turistams kokybiškas paslaugas, prisideda prie šalies reprezentavimo.
N.Dirginčienė su verslo atstovais pasidalino aktualia informacija iš išvakarėse vykusio susitikimo su Seimo nariais, priklausančiais Kauno regiono bičiulių grupei. Jos teigimu, gautas patikinimas, jog kelio Prienai – Kaunas rekonstrukcijos darbai prasidės 2025-2026 metais, kelias bus keturių juostų, po dvi kiekvienai krypčiai. Šiame susitikime buvo keliamas klausimas dėl finansavimo, skiriamo savivaldybių kelių ir gatvių remontui. Šiemet jis nė kiek nepadidėjo, todėl, išaugus darbų kainoms, darbų bus atlikta trečdaliu mažiau, – teigė merė.
Pasak jos, Savivaldybė gauna įvairių prašymų, skundų iš gyventojų, kurie verčia iš naujo permąstyti priimtus sprendimus. Kadangi visuomenės grupių nuomonės išsiskiria, todėl būtina diskutuoti kemperių bei motociklų įvažiavimo į kurortą, laivų keliamo triukšmo Nemune ir kitais klausimais.
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė pristatė 2022 metų ir 2023 m. pirmo ketvirčio Birštono kurorto turizmo statistiką, prioritetines rinkas, įgyvendintus komunikacijos/rinkodaros projektus ir ateities planus. Jos teigimu, 2022 metais kurorte apsilankė 192 tūkst. turistų, nors jų srautai yra augantys, dar nepasiekė priešpandeminio (2019 m.) lygio. Birštono TIC nemažai dėmesio skiria klientų iš Lietuvos pritraukimui. Praėjusiais metais tautiečiai sudarė 92,5 proc. visų besilankiusiųjų kurorte (7,5 proc. rinkos dalį užėmė užsieniečiai). Todėl manyta, kad Birštonas yra lietuviškiausias kurortas šalyje, tačiau praėjusiais metais į jį atvyko daugiau užsieniečių, nei į Palangos kurortą. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius fiksuotas ir tautiečių, ir svečių iš užsienio skaičiaus augimas, ilgėjo jų užsakytų nakvynių trukmė.
R.Kapačinskaitės teigimu, analizuojant turizmo tendencijas ir statistiką, šiemet tarp prioritetinių, rūpimų Birštonui turizmo rinkų – Vokietijos, Latvijos, Izraelio – buvo įtraukta ir Lenkija, kurios gyventojai, anksčiau vykę į Ukrainą, pradėjo dairytis alternatyvių poilsio ir sveikatinimo galimybių Lietuvoje. Nemažą potencialą turi ir Jungtinės Karalystės bei Estijos rinkos, todėl į jas nukreipti rinkodariniai veiksmai.
Rengiami pažintiniai, informaciniai turai, bendraujama su kelionių organizatoriais, nuomonių formuotojais, dalyvaujama tarptautinėse ir vietinio turizmo parodose, ieškoma naujų kontaktų. Naujausia Birštono savivaldybės pasirašyta sutartis su Japonijos miestu Kaga, anot merės N.Dirginčienės, taipogi atveria naujų galimybių. Japonai vertina Lietuvą dėl lietuviškų pirčių bei sveikatingumo, miško terapijos tradicijų, todėl, jos įsitikinimu, Birštonas galėtų tapti tiltu norintiesiems pažinti ir atrasti naujas patirtis.
Kauno kolegijos kūrybinių industrijų tyrėjų grupės vadovas Mantas Gylys pakvietė verslo atstovus bendradarbiauti atliekant turinio rinkodaros raiškos ir jo taikymo tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti kurorto silpnąsias vietas ir potencialą, paskatintų tobulinti teikiamas paslaugas, didinti jų patrauklumą, numatyti pardavimų skatinimo ir reklamos veiksmus. Merės manymu, mokslininkų įžvalgos labai reikalingos ir gali būti naudingos ne tik pačiam kurortui, bet ir verslui.
Nemažai kalbėta ir apie vieną iš problematiškiausių klausimų – atliekų tvarkymą kurorte. Nesklandumai atliekų tvarkymo srityje – netinkamas rūšiavimas, nemažėjantys bendrųjų atliekų kiekiai, už jas Savivaldybės sumokamos didelės sumos – paskatino merę į susitikimą pakviesti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorių Algirdą Reipą. ARATC direktorius, remdamasis skaičiais, verslo įmonių atstovams atskleidė atliekų tvarkymo spragas, paragino juos geriau rūšiuoti susidarančias atliekas, bendradarbiauti, kartu spręsti iškylančius neaiškumus, kad verslo ir gyvenamoji aplinka taptų dar švaresnė.
Birštono merė, pasižvalgiusi po Japoniją, kurios gatvėse šiukšliadėžių nematyti, parsivežė idėją, kurią bandoma pritaikyti ir Birštone, taip ugdant ir vietos gyventojų, ir turistų atsakingumą bei ekologinį supratimą. Anot merės, nemalonu sėdėti ant suolelių, tarp kurių pastatyta kvapą skleidžianti šiukšliadėžė, todėl pagrindinėje Jaunimo gatvėje jos pakeistos gėlinėmis.
A.Reipas pritarė, kad ant kiekvieno kampo matomi konteineriai, šiukšliadėžės yra atgyvena, o ne tikrosios kultūros pavyzdys. Pasak jo, atliekų tvarkymas – vertybinė sfera, kuri paliečia žmonių supratimą, psichologines nuostatas. Todėl jis kvietė savo įmonių veikloje įdiegti tvarius, atliekų kiekius mažinančius sprendimus, kurie taptų ir investicija į kurorto puoselėjimą. Nors, jo teigimu, Birštono kurortas tam tikra prasme yra pirmaujantis – jame išrūšiuojama 65 proc. atliekų (Lietuvoje – 24 proc.), bet Alytaus regione lieka trečias, o pagal pakuočių sutvarkymą yra paskutinėje vietoje. 58 Birštono įmonės naudojasi individualiais konteineriais, iš jų 38 įmonės turi rūšiavimo konteinerius, tik 8 įmonės tvarko maisto atliekas, 6 – rūšiuoja stiklą, 19 – visai nesinaudoja ARATC paslaugomis. Pasak ARATC direktoriaus, praktiškai visos buityje ir veikloje susidarančios atliekos yra išrūšiuojamos, stambiagabarites atliekas galima išvežti į aikšteles, todėl įmonių vadovus paragino kreiptis į centrą dėl rūšiavimo konteinerių pastatymo.
Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo supažindino su kurorte įgyvendinamais ir planuojamais projektais, reikalavimais naujai statomiems daugiabučiams ir visuomeninės paskirties pastatams, pasidalino rekomendacijomis dėl verslo išorinių reklamų įrengimo, pristatė automobilių parkavimo koncepciją kurorte bei investavimo galimybes kaimiškose vietovėse.
Pasak M.Michaliunjo, planuojant gyvenamųjų būstų plėtrą mieste, galimi daugiabučių namų viršutinių aukštų antstatai, naujos statybos daugiabučiams keliamas reikalavimas pirmojo aukšto patalpas skirti komercinei veiklai ar paslaugoms. Ieškoma sprendimų, kaip pritaikyti viešbučių veiklai nedidelius, apleistus sandėlių ir kitos paskirties pastatus, labiau įveiklinti viešąsias erdves, padidinti jų patrauklumą tam tikrais elementais. Kneipo sode planuojamas įrengti fontanas, pėsčiųjų viaduką turėtų papuošti šviečiantis istorinis Birštono pavadinimas, tvarkomos itin lankomo apžvalgos bokšto prieigos. Kurorte statomi arba numatyti planuose įvairūs nauji objektai: restoranas ir konferencijų salė su apgyvendinimu, Menininkų viešbutis, „Harmony park“ filialas, mini viešbutis B.Sruogos gatvėje. Planuojamos ir investicijos buvusios Turistinės bazės teritorijoje, M.Michaliunjo pristatė parengtas buvusios „Berželio“ stovyklos, „Birštono Nemuno vingio“ plėtros vizualizacijas. Savivaldybėje numatyta dviračių takų plėtra, atsiras daugiau elektromobilių krovimo aikštelių, skatinama statyti stacionarias ir laikinas prieplaukas Nemune, parengtas laivelių nuleidimo upėn įvažos projektas. Šiemet bus pradėtas Sporto skvero projektas, aktyviai diskutuojama dėl pėsčiųjų tilto per upę koncepcijos.
Artėja Birštono kurorto šventė, todėl vicemeras Vytas Kederys atskleidė svarbiausius birželio 9–13 dienomis vyksiančios šventės akcentus, padėkojo verslininkams už pateiktus pasiūlymus. Šių metų šventės programa labai plati, joje numatyta nemažai sportinių varžybų, sveikatinimo renginių, parodų, koncertų, Kęstučio gatvėje vyks mugė, sekmadienio rytmetį merė kvies į bendruomeninius pusryčius. Vicemeras pakvietė įmonių kolektyvus aktyviai ir išradingai dalyvauti miestelėnų eisenoje, o maitinimo įstaigų atstovų paprašė šventės dienomis prisiderinti prie miesto svečių poreikių, kad šie išvyktų su geriausiais atsiliepimais apie Birštoną.
Birštono kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Roma Žentelienė supažindino su vasaros sezono renginių – koncertų, muzikos ir diskusijų festivalių, stovyklų, spektaklių, teatro improvizacijų – programa, kuri pakvies leisti atostogas turiningai.
Kaune vykstant Eurolygos finalinėms varžyboms, apie 600 krepšinio sirgalių buvo apsistoję Birštone. Apgyvendinimo įstaigų atstovai džiaugėsi, kad jų viešnagės metu nekilo jokių incidentų, nors Policijos komisariato pareigūnai buvo sustiprinę pajėgas ir pasirengę reaguoti.
Vienas iš labiausiai verslininkams rūpėjusių klausimų – parkavimo vietų įmonės darbuotojams, nuosavais automobiliais atvykstantiems iš kitų vietovių, trūkumas bei Birštono senamiesčio gatvių apmokestinimas. Vicemeras Edvardas Citvaras teigė, kad suvaldyti automobilių srautus mieste darosi sudėtinga, todėl mokamos stovėjimo vietos – galimybė automobilius iš kurorto centro nukreipti į laisvas priemiesčio aikšteles.
Šiuo metu skelbiami viešieji pirkimai dėl mokamos parkomatų paslaugos teikimo. Merė paaiškino, kad tokia sistema mieste bus įvedama etapais, pirmiausia bus apmokestintos labiausiai automobiliais užstatytos gatvės. Tokia situacija pastebima Algirdo g., Dariaus ir Girėno g. Anot N.Dirginčienės, gyventojų patogumui plečiamos aikštelės daugiabučių kiemuose – juose bus įrengta po keliolika papildomų vietų. Taip pat kurorto prieigose planuojama įrengti didelę stovėjimo aikštelę atvykstantiems automobiliais. Visgi merė ragino ir kurorto gyventojus, ir svečius keisti savo įpročius, užuot automobiliais privažiavus prie parduotuvių ar sanatorijų durų, juos palikti aikštelėse ir po kurortą vaikščioti pėsčiomis.
Su verslininkais aptarti ir kiti jiems rūpimi klausimai. Kitas Savivaldybės vadovų susitikimas su verslo atstovais planuojamas rudenį.
Dalė Lazauskienė