„Carito“ savanoriai gimtadienį pasitiko neįprastai

Balandžio 27-ąją Birštono parapijos „Carito“ savanoriai organizacijos 34-ąjį gimtadienį šventė kartu su Birštono gimnazijos 10 klasių moksleiviais tvarkydami Birštono senąsias kapines. Su senųjų miesto kapinių istorija mokinius ir „Carito“ savanorius supažindino Birštono muziejaus struktūrinio padalinio vadovė, „Carito“ savanorė dr. Roma Zajančkauskienė.
Senosios kapinės buvo įkurtos kaip parapijinės Romos katalikų bažnyčios tikinčiųjų kapinės XIX a. pradžioje, uždarytos 1963 m. Čia palaidoti žmonės iš miesto ir aplinkinių kaimų, o taip pat iš kitų vietovių, bet turėję ypatingą meilę Birštonui. Šiuo metu yra apie 170 antkapinių paminklų. Pagal užimamą plotą kapinės yra nedidelės, gražiai prižiūrimos artimųjų. Tačiau yra nemažai kapaviečių, kurios nelankomos. Akmens mūro tvoros mecenatės Felicjos Machwitz (1850-1911) kapas pernai buvo restauruotas. Šios kilmingos lenkės kapas ilgą laiką buvo prižiūrimas senųjų birštoniečių, tačiau, jiems išėjus Amžinybėn, jis buvo užmirštas. Pasak O. Miniauskienės ir kitų pasakojimų, ši moteris kasmet atvykdavo poilsiauti iš Varšuvos į Birštoną ir artimieji po jos mirties išpildė jos valią amžinojo poilsio vietą parinkti Birštone.
Iš žymesnių žmonių, palaidotų kapinėse, dėmesį patraukia buvusio Stakliškių girininko Antano Katelės (1905-1943) ir jo motinos išskirtinio dydžio paminklas. Stakliškių gyventojas Antanas dažnai Birštone lankydavosi, turėjo vasaros rezidenciją (dabartinis Birštono muziejaus pastatas). Vietinių žmonių pasakojimu, A. Katelė buvo Birštono girininkas, protingas, išsilavinęs, nuoširdus ir turtingas žmogus. Mirus motinai, nusprendė palaidoti ją Birštone. Netrukus ir pats atgulė šalia motinos.
Ant kalvos stovinti metalinė įdomi koplytėlė liudija, kad čia 1904 metais palaidotas kunigas, karmelitų vienuolis Albertas Rubšys (1829–1904). Tai Birštono klebonas, kuris tarnavo vietos tikintiesiems nuo 1898 iki mirties 1904 m. Didžiausias kunigo A. Rubšio nuopelnas buvo medinės bažnyčios, pastatytos 1787 m., perstatymas. Jis suderino leidimus, parvežė būsimos bažnyčios brėžinius, ėmėsi statybos darbų. Tačiau kilnaus sumanymo jis nepabaigė įgyvendinti. Pradėtą bažnyčios statybą tęsė kunigas Jonas Karvelis (1909 m. bažnyčia pašventinta).
Paėję kiek tolyn nuo kun. A. Rubšio kapo, atradome dar vieno Birštono klebono kun. Kazimiero Meškėno (1896–1951) kapą. Vilniuje dešimties vaikų šeimoje gimęs Kazimieras baigė Vilniaus kunigų seminariją ir palaimintojo Jurgio Matulaičio 1920 m. buvo įšventintas į kunigus. Buvo Daugų, Stakliškių, Žilinų, Butrimonių kunigu, o Birštone darbavosi sudėtingu II Pasaulinio karo, pokario metu nuo 1938 iki 1951 m. Kapinėse yra dar vienas Birštono klebono kapas – tai pranciškono vienuolio ir kunigo Povilo Sakalausko (1807–1889). Prie tako centrinėje kapinių dalyje 1991 m. Savivaldybės tuometinio Kultūros skyriaus vedėjo Z. Vileikio iniciatyva atkurtas kun. P. Sakalausko antkapinis paminklas – medinis koplytstulpis. Pernai jis vienos vėtros metu nuvirto ir iki šios dienos gulėjo. Mokytojo A. Guobio ir dešimtokų pastangų dėka buvo nudažytas ir vėl pastatytas. Visiškai netoli nuo kun. P. Sakalausko kapavietės yra antkapinis paminklas Rūpintojėlis, skirtas knygnešiui Kajetonui Sviderskiui (1837–1929). Jis kadaise tarnavo rusų kariuomenėje ir kovose buvo netekęs vienos rankos. Neturėjo baimės įkliūti į carinės policijos rankas, nes puikiai mokėjo rusų kalbą, o ir policija kaip karį, kovose netekusį sveikatos, gerbė. Lietuviškas knygas atsinešdavęs iš knygnešio Juozo Kancerio. Jis platino draudžiamą spaudą Kalvių, Butrimonių, Alytaus, Punios, Simno, Krokialaukio, Igliaukos teritorijose. Anot Elenos Kamarauskienės, gyvenusios netoliese, jis buvo žilas, geraširdis senelis, mokėjęs giedoti iš „kantičkų“.
Po supažindinimo su senųjų miesto kapinių istorija „Carito“ savanorės kartu su mokiniais, lydimais mokytojų Algio Guobio, Laimos Kučiauskienės, Romo Vilkausko ir Nijolės Jakimonienės, atsakingai ir rūpestingai kibo į darbą, išreikšdami pagarbą mirusiesiems ir praeičiai, tvarkė apleistus kapus, atnaujino stogastulpį kun. vienuoliui P.Sakalauskui, rinko šakas, grėbė lapus.
Po talkos „Carito“ savanorės vaišino mokinius kibinais, karšta arbata ir saldėsiais, supažindino su „Carito“ veikla.
Tikimės, kad šis gražus bendradarbiavimas tęsis ir ateityje.
Birštono parapijos „Carito“ informacija