Švenčių šventė..!

Gegužė… Jau spėjome paganyti akis į baltais nuometais apsigaubusias slyvaites pakelėse, pamiškėse ir sodybose, įkvėpti svaigaus ievų ar narcizų kvapo. Tuoj tuoj jau skleisis ir tas vėlyvesnis, senoviškas, su tokia rausva karūnėle, vardu Poetika, kurio malonaus aromato tiesiog neįmanoma nusakyti. Narcizų žiedus gausiai lanko drugeliai, bitės, visokiausi atbudę vabalėliai. Viskas aplink juda ir kruta, o širdyse ir sieloje – šventė, nes jau ruošiamės Motinos dienai, gražiausiai iš visų dienų! Kartu su Lietuva pirmąjį šio mėnesio sekmadienį Motinos diena švenčiama Portugalijoje, Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Rumunijoje, Vengrijoje. Didžioji dalis Amerikos minės 10 d., antrąjį gegužės sekmadienį švęs Australija, Vokietija, Estija, Latvija ir daugelis kitų šalių. Paskutinį gegužės sekmadienį – Prancūzija ir Švedija. Kai kuriose šalyse, kaip antai Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ar Izraelyje ji paminėta jau kiek anksčiau. Tačiau visame pasaulyje tai yra iškilmė, kai sveikiname savo gyvas Mamas, meldžiamės už mirusias, dėkojame joms už gyvenimą, rūpestį ir meilę.
Simboliška, kad šiemet Motinos diena Lietuvoje sutampa ir su mums brangia Spaudos atgavimo, kalbos, ir knygos diena. Kam, jeigu ne Mamai, esame dėkingi už pirmą žodį, už pasaką ir už lopšinę? Gal ir Močiutei už pirmą raidę iš spalvoto elementoriaus ar už išmokytą maldelę? Šią pagarbą savo gimtajai kalbai perduodame iš kartos į kartą savo vaikams ir anūkams. Kaip tą darome šiais globalizacijos laikais, tai jau kitas, sakyčiau kiekvieno sąžinės reikalas. Kaip pateisinti tokį dalyką, kai atvykę aplankyti tėvų vaikai atsiveža anūkėlius, gimusius jau svečiose šalyse, o šie negali lietuviškai pasikalbėti su seneliais? O juk nėra nei draudimų, nei persekiojimų už savo gimtosios kalbos žodį… nei kokių bausmių. Pasiteisinimų tikrai nėra ir negali būti. Kiekviena prarasta diena ir valanda dingsta su negrąžinama skola savo kalbai, savo raštui, savo tautiškumui, savo Motinoms.
Gal todėl nebereikėtų stebėtis ir šių laikų spaudos laisvės iškreiptu supratimu, kai „išjungiame“ savo vidinę cenzūrą, užmirštame pareigą ir atsakomybę už parašytą ar ištartą žodį – viskas turi pradžią ir pasekmes. Todėl pradėti nuo savęs ir tik nuo kiekvieno savęs yra visų bėdų ir problemų sprendimas.
Mamos, močiutės, gražios ir prasmingos šventės!
Šviesios gegužės nuotaikos linkėdama
Jūsų Augustina

Gegužės mėnesio priminimai

Šalta ir vėjuota gegužė – derliui į naudą. Jei ji šlapia, o vakarai rasoti – rudenį bus gausu šieno. Jei šermukšnis sužydės pirmiau alyvų – lauk darganotų ir šaltų orų. Na, neduokdie šio paskutinio senolių spėjimo išsipildymo – šalto pavasario mums jau per akis. Kiekvieną šiltesnę ir saulėtą dieną gamta stengiasi atsigriebti už prarastą laiką – pernakt krūmas apsipila lapeliais, o gėlės pumpuras staiga prasiskleidžia visu grožiu. Skuba visi – daržininkai, sodininkai ir gėlininkai tiesiog finišo tiesiojoj… Atrodo, kad viena praleista diena ar net valanda sugriaus visas jų viltis.
Mėnulio kalendorius: pilnatis, Mėnulio užtemimas – gegužės 5 d., delčia – 12 d., jaunatis – gegužės 19 d., priešpilnis – gegužės 27 d.
Geriausios mėnesio dienos: 1, 8, 10, 13, 15, 22, 23, 30, 31;
Prasčiausios: 4, 5, 11, 12, 19 24, 26, 27;
Gegužės 8 – šv. Stanislovas, Cibulinis, 15 d. – šv. Izidorius, Artojas, Sėjos pabaigos diena, 28 d. – Sekminės.

Sodininkui…
Jau po pirmųjų šiltų dienų žolė sode šoktelėjo į viršų. Nupjauta ir surinkta šviežia žole mulčiuokite vaismedžius, vaiskrūmius, ypač jaunus. Tik prie pat medelio kamieno storai nepilkite. Mulčiuokite ir lapinę gyvatvorę.
Žemuoges pamėginkite mulčiuoti spygliais. Į tarpus paberkite eglių ar kitų spygliuočių šakelių – uogos subręs tikrai aromatingesnės, augalai bus apsaugoti nuo pilkojo puvinio, avietinio žiedgraužio, žemuoginės erkės. Nuo puvinio gerai į tarpus pakloti ir paparčių lapų.
Gegužę reikėtų baigti tvarkyti avietyną, sodinti šilauoges, žemuoges, spanguoles, gervuoges.
Jaunus ar neseniai pasodintus vaiskrūmius ar vaismedžius gausiai laistykite. Nuo pirmamečių medelių patartina nuskinti ir žiedus – leiskite jiems sustiprėti.
Pranašaujant šalnas taip pat augalus palaistykite, apipurkškite. Braškyną gausiai palaisčius patartina uždengti daržo plėvele. Mėnesio pradžioje nepamirškite braškes patręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.
Gerai apžiūrėkite serbentų krūmelius – jei jie apsamanojo, apkerpėjo, verta krūmelį paretinti, kad geriau cirkuliuotų oras. Jei pastebėjote, kad byra uogų užuomazgos, reiškia žiedai buvo prastai apdulkinti. Sodininkai privilioja bites per žydėjimą nupurkšdami vaiskrūmius tokiu tirpalu – į litrą vandens įdėję šaukštą medaus. Taip ir derlius tampa didesnis.
Plačiai esame kalbėję apie tradicinius raudonuosius, juoduosius ir geltonuosius serbentus. Tačiau pastaruoju metu sodininkai raginami pamėginti ir naujovių – auginti ir žaliuosius serbentus. Kuo jie ypatingi?
Daugeliui raudonųjų uogos per rūgščios, o juodųjų nepatinka kvapas ar bijosi kraujo tirštinimo pavojaus. Anot vieno iš Vrublevskių medelyno savininkų Romo Vrublevskio, tokius serbentus pamėgo ypač vaikai, nes uogos saldžios, aromatingos, o vitamino C daugiau negu baltuosiuose ir raudonuosiuose. Žaliųjų serbentų nenulesa paukščiai, nes uogos neišsiskiria iš lapų žalumos, augalai atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Dažniausiai auginami suomiškų ir rusiškų veislių žalieji serbentai. „Vertti“ – tai vidutinio ankstyvumo, ir „Venni“ taip pat vidutinio ankstyvumo suomiškos veislės. Pastaroji labai atspari šalčiams, net ir žiedai nebijo pavasarinių šalnų. Pakenčia sausrą, tik uogoms sirpstant reikia daugiau drėgmės. Uogos stambesnės nei „Vertti“ veislės.
„Izumrudnoje ozherelje“ – uogos sunoksta gelsvos, su žaliu atspalviu, saldžiarūgščio skonio. Kekės ilgos, po 10–12 uogų. Veislė atspari kenkėjams ir ligoms.
Šalia žaliųjų serbentų patartina auginti įvairaus ankstyvumo juoduosius – geriau kryžmiškai apsidulkina, geriau dera.
Naujiena šiandien ir latviška vyšninių serbentų veislė „Viksnė“. Tai – vidutinio ankstyvumo, derlinga ir atspari šalčiams bei įprastoms serbentų ligoms veislė. Uogos vertinamos dėl gausių mikroelementų, vitaminų. Iš uogų verdamos uogienės, galima konservuoti. Raudonųjų „Viksnių“ uogos mažina karščiavimą, uždegimą. O iš baltųjų veislės gaminamas puikaus skonio vynas. Jų sultys malšina troškulį, normalizuoja kraujo krešėjimą, vaisiai vartojami širdies priepuolių prevencijai.
Taigi naujienoms visuomet reikia rasti laiko ir vietos. Verta pamėginti.
PRIMINIMAS. Šį mėnesį gausiai pradeda daugintis amarai. Todėl nuolat stebėkite savo sodą, tikrinkite, nupurkškite. Baigiant žydėti obelims jau „darbuojasi“ vaisėdžiai, lapsiukai. Labai pagelbės feromoninės gaudyklės, po kelerių metų labai sumažės pažeistų vaisių.
Taip pat surinkite ir naikinkite pastebėtas voratinklinių kandžių, verpikų gūžtas.

Gėlininkui…
Vienu metu dabar reikia dėmesio ir kambarinėms, ir lauko gėlėms. Namuose šildymo sezonas jau baigėsi, per langus vis labiau įsispindi saulė, šviesos augalams pakanka. Todėl galima vazonėlius atitraukti toliau nuo langų, išdėstyti juos kambariuose taip, kad puoštų ir paįvairintų interjerą. Mažiausiai šviesos reikia unksminiams augalams: gebenėms, vėzdūnėms, paparčiams, filodendrams, sukiliams. Taigi juos galima dėti toliausiai nuo lango ant lentynų, stalelių. Kad augalėliai nenulinktų į šviesos pusę, kas kelios dienos verta juos truputį pasukti.
Neužsimirškite ir nuolat prisiminkite, kad augalai daug greičiau dabar išgarina drėgmę. Priklausomai nuo vazono dydžio, kai kuriuos reikia laistyti kas antrą dieną. Po ranka nuolat reikia turėti ir trąšų – ir žydinčioms, ir lapinėms, ir sukulentams.
Šis mėnuo labai geras dauginti kambarinius augalus. Ir vandenyje, ir tam skirtame drėgname substrate auginiai greitai įsišaknija, o iki rudens spės sutvirtėti, paaugti.
Balkonuose gėlėms ne tik rojus, bet ir rūpestis jų šeimininkams. Pradžioje reikia atidžiai saugoti nuo vis dar galimų šalnų, o vėliau saugoti nuo kaitrios saulės, tiesioginių saulės spindulių. Ypač šiomis pirmosiomis mėnesio savaitėmis, jautrių šalčiui augalų nepalikite be priežiūros. Netikėtas nakties šaltukas gali pridaryti nepataisomos žalos.
Net ir balkone ar terasoje, pasitelkę išmonę, didesniame vazone galite sukurti puikią kompoziciją, suderinti daugiametes kambarines gėles su vienmetėmis. Tam labai tiks chlorofitai, gebenės, pilėjos. Prie stambių augalų galite vazono kraštuose įsodinti vieną kitą smulkesnę vienmetę – nasturtę, lobeliją ar laibenę.
Pastaraisiais metais balkonuose ir terasose imta auginti ir stambesnius lauko augalus, kaip antai jurginus, rožes, smulkiažiedžius kardelius ir kt. Tiesiog daugiau dėmesio teks skirti parenkant tinkamus vazonus, žemę ir trąšas.
Tačiau vieni linkę balkoną atiduoti gėlynui, kiti – daržovėms ir prieskoniniams augalams. Kartais pavyksta ir suderinti. Svarbu, kad jame dar liktų vietos tikrai jo paskirčiai – krėslui, kuriame ilsėsitės su knyga ar kavos puodeliu.
Norisi paraginti gėlininkus lauko gėlyne apgyvendinti šiuo metu madingą ir nereiklią, o daugeliui gerai pažįstamą gėlę – alūnę. Alūnės pakeri savo spalvingais lapais, o jų gama pati įvairiausia – nuo žalsvos, gintarinės, aukso, sidabro iki šių metų madingiausios rausvos, purpurinės ar net violetinės spalvos. Įdomu tai, kad alūnės gali užpildyti pavėsingas (tačiau ne visai tamsias) gėlynų ar sodo vietas, akį patrauks ne tik dekoratyvūs lapai, bet ir grakštūs žiedkočiai, o malonus aromatas ir nektaras džiugins ir jus, ir bites, drugelius.
Alūnės žydi ilgai. Peržydėjusius žiedkočius reikia nupjauti. Sodinkite dabar, pavasarį, į humuso gausią, gerai drenuotą, neutralią ir purią dirvą. Sunkios ir labai šlapios žemės alūnės nemėgsta. Augalai turi būti 40 cm atstumu vienas nuo kito, šaknų vainikas – kiek virš žemės. Nors alūnės ir gerai ištveria žiemą, tačiau nemėgsta plikšalos, verčiau jau pridengti eglių šakomis.

Daržininkui…
„O mes jau savo ridikėlius ir svogūniukus valgom pilna burna“, – šiomis dienomis gali išgirsti besigiriančius vieni kitiems aktyviuosius, šilnamius turinčius daržininkus. Tačiau kiti, ramesnieji, dar tik dairosi šiltesnių dienų, tvarkosi lysves. Tačiau ir pastariesiems reikia sukrusti, nes jau sužydo ievos, sprogsta vyšnios.
Laikas sėti tuos ridikėlius, burokėlius ir morkas žiemos derliui, šparagines pupeles, salotas, špinatus. Galima sodinti žiedinių, baltagūžių, ropinių kopūstų, lapkotinių ir šakninių salierų daigus.
Sodinkite svogūnų sėjinukus, tręškite žieminius česnakus. Kas dvi savaites lysvėje pasisėkite krapų, gražgarsčių. Laikas lysvėje berti gūžines salotas.
Antroje mėnesio pusėje sodinkite porų daigus. Jie turėjo būti pasėti į dėžutes jau kovo viduryje. Dabar pasėję lauke galėsite sulaukti tik jaunų porų lapelių ir jais paskaninti salotas. Porų vegetacija ilga, derliaus tenka laukti net šešis mėnesius.
Mėnesio pabaigoje jau sėkite cukinijas, aguročius.
Pomidorų daigus šiltnamyje patyrę daržininkai stengiasi pasodinti pirmąjį šio mėnesio dešimtadienį. Agurkus ir paprikas kiek vėliau, iki mėnesio vidurio, o baklažanus sodina mėnesio pabaigoje. Tačiau nuolat stebėkite orus, saugokitės net ir šiltnamyje šalnų.
Kai pražydės erškėtis, o tai nutinka pačioje mėnesio pabaigoje, pomidorų daigus jau galima sodinti ir lauke. Tikriausiai nepasirinkote tam vėlyvųjų veislių, antraip derliaus galite ir nesulaukti.
Nepalikite pasėtų lauke daržovių likimo valiai – purenkite dirvą, ypač po lietaus. Jei sausa, teks ir palaistyti.
Beje, ar pasodinote bulves? Rudeniniam derliui reikėtų jas pasodinti iki gegužės 10 dienos. Ankstyvąsias jau reikės ir apkaupti.
Bulvių nesodinkite per giliai – formuosis lapija, o šakniagumbiai bus smulkūs. Atsiminkite, kad praėjus savaitei ar dviem po žydėjimo, bulvienojus galima nulenkti (ne nulaužti), taip daugiau maisto medžiagų atiteks šakniagumbiams.
Neauginkite prie bulvių lauko saulėgrąžų. Kolorado vabalus gerai atbaido pasodintos šalia pupos. Nuo visokių kitų kenkėjų atbaidys krienai, kalendros, nasturtės, serenčiai ar stipriai kvepiantys prieskoniniai žolynai.
BUROKĖLIAI. Keletas mažų priminimų, kaip elgtis su burokėliais. Štai, pavyzdžiui, kai kurių daržovių sėklas prieš sėdami atšaldome, grūdiname, kad geriau sudygtų. Burokėliams tas netinka – peršalę jie užaugins žieduolius. Nereikėtų persistengti ir juos retinant. Užaugę per dideli nėra tokie vertingi, kaip smulkesni, iki 10 cm skersmens. Ravėdami neberkime žemių ant burokėlių lapų pagrindo, o ropelių viršus turėtų būti truputėlį virš žemės paviršiaus.
Jei palaistysite burokėlius nejoduotos druskos tirpalu (1 šaukštas 10 l vandens), burokėliai bus saldūs. Laistyti reikėtų porą kartų per sezoną. O rudenį prisiminkite, kad nuimdami derlių nepjaukite lapų peiliu – tik nusukite juos. Per žiemą ropelės išliks sultingos.

O svarbiausia – sveikatai…
Ne veltui pastaruoju metu ir spaudoje, ir televizijos sveikatos laidose primenama, kad pirmiausia visiems sodininkams ir daržininkams reikia pasirūpinti savo saugumu ir sveikata. Prasidėjus pavasario darbymečiui paprastai padaugėja vizitų pas medikus, nes po žiemos ramiojo periodo daugelis neapskaičiuoja darbų krūvio, o prie jo reikia pratintis pamažu.
Sušilę saulėkaitoje skubame nusimesti šiltesnį apdarą. O čia, žiūrėk, klastingas pavasario vėjelis pūsteli, taip ir inkstų uždegimas tuoj nelauktas svečias, ar koks skausmingas trišakio nervo uždegimas. Visuomet patartina pavasarį darbuotis su liemene. Taip ir prakaitas gerai vėdinasi, ir nugaros vėjas neperpučia net ją prasisegus.
Dar viena bėda – didelių svorių kilnojimas. Neneškite didelių ir sunkių talpų vienoje rankoje, paskirstykite svorį abiems rankoms. Jei turite bėdų su stuburu, sąnariais, nekelkite daugiau nei 10 kg, naudokite karutį, mažesnius indus. Naudokite įtvarus. Tiesiog nerizikuokite ir saugokite save.
Jei kamuoja išsiplėtusios venos, būtinai užsimaukite kompresines kojines. Ir po darbų nepamirškite palepinti pavargusias kojas tam tinkamu tepalu, kremu. Pagulėkite jas iškėlę.
Po ilgo ravėjimo, augalų karpymo galite pajusti rankų „tirpimą“. Darykite pertraukėles, pamankštinkite rankas. Atkreipkite dėmesį, ar patogūs jūsų darbo įrankiai.
Jei ilgai dirbote pasilenkę, gali sukilti kraujospūdis. Atsistojus ir išsitiesus jis staigiai krinta. Galite apsvaigti, pargriūti, netekti sąmonės. Dirbkite sėdėdami ant mažos kėdutės ar suolelio, laikas nuo laiko išsitieskite, ramiai pailsėkite.
Pirmosiomis darbo savaitėmis neretai prisitriname pūslių, nusibrozdiname, įsidreskiame. Net ir nedidelės žaizdelės gali būti pavojingos, įnešti infekciją. Nenumokite į tai ranka, dezinfekuokite žaizdeles, bintuokite. Stebėkite, ar neliko kokios rakšties, kuri gali užpūliuoti.
Įsipjovę, kad ir negiliai, galite lengvai pažeisti sausgyslę. Pradžioje to nepajautę vėliau turėsite daug bėdos. Būkite atidūs sau.
Atsiminkime! Mūsų darbai sode, darže ar gėlyne pirmiausia turi būti savotiška terapija, padedanti atsikratyti streso, negatyvių minčių, slogios nuotaikos. Prisiliesdami prie žemės geriname savo psichologinę sveikatą, nurimstame, tampame aktyvesni, kūrybiškesni, taikesni.Nepaverskime viso to kančia ir pervargimu. Jėgų ir geros nuotaikos turi užtekti iki derliaus nuėmimo!

Šventiniai pietūs Mamai. Svarbiausia prisiminti ir pagaminti tai, ką ji labiausiai mėgsta ar kuo lepino mus pačius. Ir dar svarbiau pietų stalą papuošti savo suskinta pavasariška puokštele, o prie jo neskubėti, ramiai pabendrauti, pasišnekučiuoti iš širdies.

Rūgštynių sriuba su rūkyta lašiša
Reikės: (6 porcijoms) 2 bulvių, 1 svogūno, 1 morkos, 1 poro, sviesto kepimui, druskos, 10 pipirų, 3/4 l stipraus veršienos ar kito sultinio, ryšelio rūgštynių, 1/4 l grietinėlės.
Bulves nuskuskite, supjaustykite kubeliais, taip pat morkas ir svogūną, susmulkinkite porą. Daržoves pakepinkite svieste, pasūdykite ir suberkite pipirus. Užpilkite viską veršienos sultiniu ir virkite apie 20 min. ant mažos ugnies. Viską suplakite maišikliu ir pertrinkite per sietelį. Rūgštynes su grietinėle irgi suplakite, pilkite kartu su daržovių sriuba į puodą, užvirinkite, įdėkite prieskonių. Kelias pasiliktas rugštynes sukapokite. Rūkytą lašišą supjaustykite plonomis juostelėmis, sudėkite į pašildytas lėkštes, užpilkite karšta sriuba, pabarstykite kapotomis rūgštynėmis.

Veršienos karbonadas su šparagais ir apelsinų padažu
Reikės: (6 porcijoms) 6 veršienos karbonadai maždaug po 150 g, 3 kg šparagų ūglių, druskos, cukraus, 1 valgomo šaukšto aliejaus, 1 kg nedidelių bulvių, 2 raudonųjų apelsinų, 250 g sviesto, 4 kiaušinių trynių, šviežiai maltų pipirų, 1 valgomo šaukšto citrinos sulčių, 100 g sviesto bulvėms, krapų bulvėms ir papuošimui.
Šparagus nuvalykite, suriškite porcijoms į ryšelius, apvirkite pasūdytame vandenyje su aliejumi ir cukrumi. Tegul išvirę pabūna nuovire. Nuskuskite bulves ir išvirkite pasūdytame vandenyje.
Padažui raudonuosius apelsinus išspauskite, o žievelę supjaustykite plonomis juostelėmis. Išlydykite 250g sviesto, putas nugriebkite. Dubenėlį su kiaušinio tryniu, druska, pipirais ir citrinų sultimis įstatykite į puodą su karštu vandeniu ir plakite šluotele, vis įpildami lydyto sviesto, kol sutirštės. Supilkite ir apelsinų sultis pabaigoje, sumeskite žieveles. Padažą laikykite šiltame vandenyje, kad neatvėstų. Išvirusias bulves apibarstykite krapais, uždėkite sviesto, pakratykite ir palikite šiltoj orkaitėje, kol kepsite karbonadus. Veršieną pasūdykite, papipirinkite ir kepkite iš abiejų pusių svieste, kol išsiskirs sultys. Į pašildytas lėkštes sudėkite karbonadus, bulves, šparagus, apipilkite padažu, papuoškite krapų šakelėmis,

Braškės su vaniline grietinėle
Reikės: (6 porcijoms) 1 kg braškių, 100 g cukraus pudros, 1 citrinos sulčių, 40 ml portveino, 20 ml konjako, 400 ml grietinėlės, 6 ledų rutuliukų.
Braškes nuplaukite, nuskabykite kotelius, perpjaukite uogas pusiau. Atsargiai sumaišykite su cukraus pudra ir citrinų sultimis. Užpilkite portveinu ir konjaku (suaugusiems). Apystandžiai suplaktą grietinėlę su vanile paskleiskite ant atšaldytų desertinių lėkštučių, į vidurį įdėkite vanilinių ledų rutuliuką, aplinkui išdėliokite braškių puseles. Ant ledų užpilkite braškių sulčių, papuoškite mėtų lapeliais.
O jei nutartumėte švęsti sode, labai tiks šis egzotiškas grilio kepsnys.
Kiaulienos filė ir sūrio kepsnys
Reikės: 8 kiaulienos filė gabaliukų (po 80 g),druskos, šviežiai maltų baltųjų pipirų, pusės citrinos sulčių, pusės apelsino sulčių, 4 šaukštų žemės riešutų aliejaus, 2 šaukštų medaus, 4 bananų, 4 riekelių „Gauda“ sūrio, 8 riekelių rūkytų lašinukų.
Filė pasūdykite, įtrinkite pipirais, apšlakstykite citrinų sultimis. Apelsinų sultis sumaišykite su aliejumi bei medumi ir aptepkite iš abiejų pusių kepsnius. Bananus nulupkite, perpjaukite išilgai. Sūrį supjaustykite panašiomis į banano formą riekelėmis, dėkite jo tarp bananų puselių ir apsukite lašinių juostele. Kiaulienos filė gabaliukus ir bananus sudėkite į grilio dubenėlius ir kepkite kelis kartus apversdami 10–15 min., kol apskrus.
Galite filė keisti karbonadu, o ir vaisius rinktis pagal skonį – kriaušes, ananasus, persikus ir kt.

Žiupsnelis grožio dovanų iš gamtos

Dilgėlė. Riebiai veido odai tinka lapų košelė, sumaišyta su degtine. Sausai ir vystančiai odai tiks dilgėlių lapų sultys arba košelė, sumaišyta su medumi lygiomis dalimis.
Gyslotis. Senstančiai odai labai tiks ši kaukė: nuplautus gysločio lapus sutrinkite indelyje, įpilkite keletą šaukštų virinto vandens ir sumaišykite su šaukštu medaus. Košelę užtepkite ant veido ir palaikykite 15–20 min. Kaukę darykite porą kartų per savaitę.
Kiaulpienė. Į dubenį įdėkite žiupsnelį kiaulpienės žiedų, užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 1–2 valandas, nukoškite, tirščius išsunkite. Šiuo antpilu trinkite odą, jei norite atsikratyti strazdanų ir pigmentinių dėmių.
Garšva. Švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, perštėjimą, nudegimus.
Morka. Į smulkiai sutarkuotą morką įpilkite keletą lašų alyvuogių aliejaus, višmaišykite, tepkite veidą ir palaikykite apie 20 minučių. Nuplaukite šiltu, po to šaltu vandeniu.
Agurkas. Tarkuotų agurkų tyrelę užpilkite 40 laipsnių degtine (santykis 1:1, arba 1:2),dvi savaites laikykite tamsoje, perkoškite per marlę. Šlakuotas veido vietas skysčiu vilgykite kelis kartus per dieną, arba uždėkite pavilgą 30 – 60 min.
Cukinija. Sukietėjusią pėdų odą suminkštinti padės cukinijų kaukė. Daržovę smulkiai supjaustykite, išdėliokite ant marlės ir uždėkite ant padų. Laikykite pusvalandį, po to nuplaukite šiltu vandeniu, pėdas patepkite maitinamuoju kremu.
Kopūstas. Susmulkinkite kopūstų lapus ir virkite juos piene kol pasidarys košelė. Atvėsintą dėkite ant veido ir kaklo. Laikykite apie 20 min., švelniai nuplaukite drungnu vandeniu.
Petražolė. Sumaišykite petražolių nuovirą (30–40 g stiklinei vandens) su valguomuoju šauk6tu medaus ir vienu šaukštu kiaušinio trynio. Uždėkite kaukę ir palaikykite 15–20 min., nuplaukite šiltu, po to šaltu vandeniu. Ši kaukė geraitonizuoja veido odą.
Braškė. Braškių sultys padeda kovoti su spuogais. Patepti spuogą braškių sultimis arba užklijuoti ant jo nakčiai sultimis suvilgytą pleistrą.