Lietuva sveikatinimo turizmo žemėlapyje: kokių sprendimų dar trūksta?

Balandžio 28 dieną Birštono kurhauze įvyko Lietuvos kurortų asociacijos bei Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos jau ketvirtąjį kartą bendrai organizuotas Lietuvos sveikatinimo turizmo forumas „Lietuva Sveikatinimo turizmo žemėlapyje. 5 žingsniai siekiamybės link“.
Forume gausiai dalyvavo ir diskutavo šalies reabilitacinio, sanatorinio gydymo, turizmo įstaigų atstovai, šios srities ekspertai, LR Seimo nariai, Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos ir LR Turizmo rūmų atstovai, Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų merai, specialistai ir kiti svečiai. Toks įsitraukimas ir karštos diskusijos dar kartą patvirtino pasirinktos temos aktualumą. Forume buvo keliami Lietuvos medicininio ir sveikatinimo turizmo plėtros bei populiarinimo užsienyje klausimai, akcentuota Lietuvos gyventojų savalaikės reabilitacijos bei profilaktinio kurortinio gydymo svarba. Forume sektinu pavyzdžiu pristatyta Lenkijos, kurioje sveikatinimo turizmas yra viena iš svarbiausių ekonomikos šakų, patirtis, pranešimą skaitė dr. Anna Bialk-Wolf.
Didelio susidomėjimo sulaukė šiemet šešiose Lietuvos sanatorijose ir gydymo centruose atliktas plačios apimties pacientų tyrimas „Lietuvos natūralių gamtinių išteklių panaudojimas su stresu susijusios sveikatos būklės gerinimui“. Prie jo savo ištekliais prisidėjo ir Birštono „Versmės“ bei „Tulpės“ sanatorijos. Kompleksinio tyrimo metu, kuriame dalyvavo 347 savanoriai, gauta naujų įrodymų apie kurortuose naudojamo natūralaus mineralinio vandens, purvo, druskos, gamtos veiksnių teigiamą poveikį pacientų psichinei ir fizinei sveikatai, darbingumui, produktyvumui, organizmo atstatymui po persirgto COVID-o, pažintinėms funkcijoms, raumenų tonusui, uždegiminei odos būklei. Tyrimo rezultatus pristatė Klaipėdos universiteto dr. doc. gyd. Lolita Rapolienė.
Remiantis pacientų apklausų duomenimis, buvo pastebėta, kad šiuolaikiniai žmonės per daug dirba ir per mažai ilsisi, net 98 proc. apklaustųjų nurodė jaučiantys stresą. O stresas, kaip žinoma, prisideda prie lėtinių ligų, depresijos, miego sutrikimų išsivystymo, nedarbingumo. Sergantys žmonės tampa našta šalies ekonomikai ir sveikatos apsaugos sistemai. Anot profesorės, tyrimo rezultatai patvirtina, kad net ir trijų dienų sanatorinis gydymas, įtraukiant balneoterapiją, peloidoterapiją, druskų ir gamtos terapiją, veikia palankiai ir mažina stresą, todėl valstybė turėtų daugiau investuoti į savo piliečių sveikatinimą. Lietuva turi didelį sanatorinio gydymo potencialą, kuris pripažintas ir Izraelyje, ir Vokietijoje, tačiau, prof. L.Rapolienės teigimu, trūksta reikiamų politinių sprendimų Lietuvoje. Svarbu įvertinti esamus išteklius, suvienodinti sanatorinio gydymo metodikas, standartizuoti balneologines procedūras.
Forume dalyvavęs LR Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas neabejojo, kad kiekvienas asmens sveikatos priežiūrai skirtas euras generuoja tris eurus grąžos ekonomikai. Sveikas žmogus užsidirba ne tik sau ir šeimai, bet ir didina Bendrąjį vidaus produktą. Parlamentaras apgailestavo dėl to, kad LR Kurortų ir kurortinių teritorijų darnaus vystymo įstatymo projektas taip ilgai skinasi kelią Seime. Tik balandžio 26 d. jam pritarta vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, todėl pagrįstai tikimasi, jog įstatymas, padėsiantis teisinį pagrindą vientisam ir tikslingam šio sektoriaus reglamentavimui Lietuvoje, bus priimtas pavasario sesijoje.
Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo sveikatos reikalų komiteto vardu pasveikinęs forumo dalyvius, pripažino ligų prevencijos svarbą ir sanatorinio gydymo įstaigų reikšmę, nuimant milžinišką krūvį nuo medicinos įstaigų. Pasak jo, daugybė žmonių miršta nuo lėtinių ligų, kurių būtų galima išvengti, jei sanatorinis kurortinis gydymas, naudojant natūralius gamtinius išteklius, būtų prieinamas kuo platesniam žmonių ratui.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentė, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pastebėjo, kad keturi šalies kurortai ir penkios kurortinės teritorijos nemažai nuveikė, jog juose apsilankę žmonės taptų sveikesni. Pranešėja apžvelgė Lietuvos situaciją sveikatinimo turizmo srityje, jos pastebėjimu, nors Lietuvoje pernai apsilankė 3,7 mln. turistų, skaičiai dar nepasiekė 2019 m. buvusio ikipandeminio lygio. Sparčiausiai iš kurortų pastebimas turistų skaičiaus augimas Birštone ir Druskininkuose, tačiau sveikatinimui jie skiria trumpesnį laiką, kurortuose vyrauja vietinis ir savaitgalio turizmas. Anot pranešėjos, Lietuvos kurortai, sanatorijos ir SPA centrai dėl aukšto lygio paslaugų yra patrauklūs ir užsienio rinkoms. Visgi, nors Lietuva gerai pozicionuojama Europos sveikatinimo žemėlapyje, pasak N.Dirginčienės, dar ne visi reikalingi „namų darbai“ atlikti. Vėluojama priimti Lietuvos kurortų ir kurortinių teritorijų vystymosi įstatymą, turizmas dokumentuose nepripažintas, kaip atskira ūkio šaka, ir neįtrauktas į LR Vyriausybės programos prioritetus, nepakanka dėmesio ir lėšų kurortologiniams moksliniams tyrimams.
Šiemet veiklos 25-metį mininčios Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda teigė, kad kurortai ir sanatorijos yra slaptas Lietuvos koziris. Tokią metaforą jis pasirinko neatsitiktinai. Lietuva yra viena iš dešimties pasaulio šalių, kurios sanatorijos išsiskiria gamtiniais ištekliais, aukšto lygio paslaugomis, kvalifikuotais specialistais, gera aptarnavimo kokybe, palankiu kainos ir kokybės santykiu, ir šios galimybės nėra pilnai panaudojamos. Lietuvos pacientams, užuot siuntus juos į kurortus, kuriamos sąlygos reabilitacijos paslaugas gauti gydymo įstaigose, įsikūrusiose urbanizuotose teritorijose, kas, pasak jo, savaime kelia stresą. A.Saldos tvirtinimu, devyni iš dešimties asmenų, prisirašiusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, serga kokia nors liga. Jie savo noru, savo lėšomis veržiasi į kurortus, kad pataisytų sveikatą. Pernai 15-koje šalies įstaigų savo lėšomis gydėsi maždaug 200 tūkst. lietuvių. Jų atvyktų ir daugiau, jei valstybė per mokestines lengvatas skatintų darbdavius apmokėti savo darbuotojams gydymosi sanatorijose paslaugas.
Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad dėl neatšauktos nepaprastosios padėties šalyje, nepakankamo finansavimo rinkodaros priemonėms, tiesioginių skrydžių nebuvimo, neišspręstų sezoniškumo (ypač pajūryje) problemų yra apsunkintas užsienio turistų atvykimas į Lietuvą.
A.Saldos įsitikinimu, valstybės dėmesio reikia ir mokslinių kurortologinių tyrimų, ir specialistų rengimo srityse.
Žurnalistės Živilės Kropaitės pakviesti prie vieno stalo susėdo Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų, Lietuvos kurortų asociacijų, Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Lietuvos turizmo rūmų bei Nacionalinės Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovai, kurie diskutavo apie tai, kas padėtų Lietuvai tapti konkurencinga sveikatinimo turizmo šalimi, įvardino spragas plėtojant atvykstamąjį ir vietinį turizmą, aptarė informacijos sklaidos, atskirų sektorių bendradarbiavimo svarbą.
Dalė Lazauskienė