Diskusijos naujos kadencijos Taryboje

Balandžio 27 dieną vykęs Birštono savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo dviejų Tarybos narių – Jurgitos Šeržentienės ir Dariaus Šeškevičiaus – priesaikomis, kurias priėmė Vytauto Didžiojo universiteto prof. Šarūnas Liekis.

Opozicinės grupės Taryboje dirbs atskirai
Merė Nijolė Dirginčienė pristatė savo visuomeninį konsultantą strateginio planavimo, finansų, investicijų, ekonomikos ir kitais klausimais Vygintą Bubnį, kuris jai patars jau trečią kadenciją.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė savivaldoje Jurgita Šeržentienė perskaitė pareiškimą, kuriuo informavo, kad drauge su TS-LKD atstovu Dariumi Šeškevičiumi jungiasi į atskirą Tarybos grupę „Kartu Birštono labui“ ir renkasi opozicinės veiklos kryptį. Grupės seniūnė – J.Šeržentienė, jos pavaduotojas D.Šeškevičius. Tai – antroji susiformavusi opozicinė grupė Taryboje, pirmoji apie save viešai paskelbė grupė „Lik Birštone“, kuriai vadovauja Helmanas Lik.
Naujoji Taryba bei posėdį vedusi merė Nijolė Dirginčienė išbandė ir teigiamai įvertino Birštono savivaldybės konferencijų salėje įdiegtą naują elektroninio balsavimo sistemą. Kita naujovė – nuo šiol Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai yra viešai transliuojami, todėl gyventojai turės galimybę stebėti ir Tarybos darbo „užkulisius“, išgirsti argumentus, kodėl siūloma patvirtinti ar atmesti sprendimų projektus.
Savivaldybės tarybos posėdis praėjo sklandžiai, vienu prisėdimu politikai apsvarstė 19-ka darbotvarkės klausimų, dėl daugumos jų sprendimai priimti vienbalsiai. Šiek tiek daugiau laiko skirta įstaigų metinių ataskaitų, veiklos problemų ir planų aptarimui.

Pardavimai auga, remontuojamos patalpos
Patvirtinta VšĮ „Tulpės“ sanatorijos 2022 metų veiklos ataskaita ir metinis finansinių ataskaitų rinkinys. Sanatorijos direktorė Liucija Patinskienė pastebėjo, jog praėjusieji metai įstaigai buvo pakankamai sėkmingi, tai patvirtina ir teigiami veiklos rodikliai. 2022 metais sanatorija uždirbo per 3,5 mln. pajamų. 52 proc. lėšų už reabilitacijos paslaugas gauta iš Ligonių kasų, 45,5 proc. lėšų surinkta iš komercinių pacientų už sanatorinio gydymo paslaugas (58 proc. su viešbučio bei kitomis paslaugomis).
Tačiau, direktorės pastebėjimu, pelną sumažino energetinių išteklių kainų šuolis, daugiau lėšų teko skirti maisto produktams, pacientų pervežimui. Tarybos nariui V.V.Revuckui pasiteiravus, ar įstaiga įstengs ištesėti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus, susijusius su paskolos išmokėjimu bankui, direktorė teigė, kad tokia rizika išlieka, nors šiuo metu atsiskaitoma tvarkingai.
Įstaigos direktorė pasidžiaugė pasiteisinusia tiesioginių pardavimų strategija (jie išaugo 96 proc.), galimybe atnaujinti vandens procedūrų (vonių) vidaus patalpas, pakeisti vamzdynus, taip pat sėkmingu bendradarbiavimu su nevyriausybinėmis, pacientų ir gydytojų organizacijomis reabilitacinio ir sanatorinio gydymo srityje, šiemet tikimasi savo patirtimi pasidalinti ir užsienyje rengiamose konferencijose.
L.Patinskienė neslėpė, kad įstaiga susiduria ir su problemomis. Galvos skausmą kelia senojo, šeštojo, korpuso rekonstrukcija. Pastato patalpos, kuriose gydomi TLK pacientai, remontuojamos, tačiau pastato išorei renovuoti surasti kelis milijonus eurų įstaigai būtų sudėtinga. Kita visoje Lietuvoje opi problema – kasmet didėjantis gydytojų amžiaus vidurkis, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų trūkumas, dėl to neretai pacientams konsultacijų tenka laukti iki 160 -ties dienų. Direktorė pastebėjo, jog, trūkstant šios srities specialistų, kai kurios įstaigos įdarbina ir labai garbaus amžiaus gydytojus.
Atsakydama į Tarybos nario D.Šeškevičiaus paklausimą dėl studentų pritraukimo į praktiką sanatorijoje, L.Patinskienė sakė, kad sanatorija reklamuojasi LSMU Karjeros dienose, yra sudariusi sutartis su Sporto ir Sveikatos mokslų universitetu, rengiamos ekskursijos studentams, jie atlieka praktiką, tačiau įstaigoje nepasilieka.

Dėl daugiabučių renovacijos turi apsispręsti patys gyventojai
Tarybos nariai pritarė viešosios įstaigos Birštono būsto energijos taupymo agentūros (BETA) 2022 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniui ir veiklos ataskaitai. Agentūros direktorė Vilma Savukynienė papasakojo, kaip sekasi rengti pastatų energinį efektyvumą didinančių priemonių projektus, pirkti rangos darbus, renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, užtikrinti jų techninę priežiūrą, administruoti kreditus, konsultuoti gyventojus.
Direktorės teigimu, 2022 metais agentūra yra nupirkusi penkių daugiabučių namų rangos darbus, šiemet ketinama juos baigti. Nupirktos dvi paslaugos techninės priežiūros darbams, viena paslauga – techninio projekto ekspertizei. Per praėjusius metus sudaryta dar viena kredito sutartis, metų pabaigai sudaryta sutarčių 12 mln. eurų sumai. Po renovacijos atiduoti naudojimui penki daugiabučiai namai. Ruošiamasi teikti paraiškas keturiems daugiabučiams modernizuoti.
Tarybos narei Jurgitai Šeržentienei rūpėjo paklausti, kaip agentūra suvaldė situaciją, susijusią su statybos darbų kainų didėjimu – ar papildomos išlaidos tapo našta vartotojams, ar buvo nurašytos į rangovų nuostolius.
V.Savukynienė teigė, kad šią problemą teko spręsti įgyvendinant tris daugiabučių namų renovacijos projektus, bet, pasak jos, susirinkimų su gyventojais metu pavyko surasti kompromisą, suderinti jų ir rangovų lūkesčius. Gyventojams pritariant, statybos darbų sąmatos buvo perskaičiuotos, anot jos, biudžetui tai atsiliepė nežymiai.
Direktorė pastebėjo, jog naujų rangovų neatsiranda, agentūra naudojasi viešuosius pirkimus laimėjusių įmonių paslaugomis. Birutė Magdelena Vokietaitienė pastebėjo, kad neturi būti pamiršti ir aukštutinės miesto dalies daugiabučiai namai. Birštono BETA direktorė žadėjo, kad susirinkimai šiuose daugiabučiuose bus organizuojami pakartotinai, tačiau, anot jos, pastatai gali būti renovuojami tik tuo atveju, jeigu tam pritaria didžioji dauguma namo gyventojų.

Teiks paraišką naujoms technologijoms katilinėje įsigyti
Taryboje buvo pritarta UAB „Birštono šiluma“ 2022 metų metiniam pranešimui. Jį pristatęs bendrovės direktorius Vytautas Pajarskis įvardino pagrindinius veiksnius, dėl kurių visumos drastiškai pabrango bendrovės tiekiamos šilumos kaina vartotojams. Jo teigimu, esant neigiamai oro temperatūrai, šilumos poreikis išauga, todėl esamų biokuro katilų galios nepakanka ir trūkstamą šilumos kiekį bendrovė gamina naudodama dar brangesnes gamtines dujas. Sąnaudas didina ir nusidėvėjęs senas turtas, todėl bendrovė šiemet ketina teikti paraišką dėl ES finansavimo dviejų biokuro katilų su ORC ciklu įsigijimui, ši technologija leis išgauti elektros energiją iš perteklinės šilumos, susidariusios energijos gamybos metu. Be to, pasak V.Pajarskio, modernizuoti katilinę svarbu ir dėl griežtėjančių ES aplinkosauginių reikalavimų.
Direktorius vylėsi, kad investicijos atsipirks ir, didėjant biokuro katilų pagaminamos šilumos kiekiui (atsisakius dujinio katilo), šilumos kaina vartotojams sumažės.

Patirti nuostoliai – ne priežastis atidėti ateities darbus
UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius Žydrūnas Stankevičius 2022 metų įmonės ūkinės veiklos ataskaitoje vardino užbaigtus vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbus Geležūnų ir Dimšiškių gyvenvietėse bei Birštono mieste, sodų bendrijoje „Rūta“. Planuojama nutiesti vandentiekio liniją Saulėgrąžų gatvėje, kurioje suplanuoti penki nauji sklypai, taip pat statyti naujus vandens gerinimo įrenginius, nes senieji nepajėgia išvalyti vandens iki reikiamų normų. Tarybos nariui A. Lik teiraujantis, ar žmonėms, gyvenantiems kitapus Nemuno, sudarytos galimybės prisijungti prie vandentiekio, Ž.Stankevičius sakė, jog išžvalgius teritoriją, buvo rasta senų tinklų – vienų būklė gera, kiti sunaikinti, bet dėl gyventojų prisijungimo jis problemos neįžvelgė. Anot direktoriaus, visiems pageidavusiems naudotis centralizuotai tiekiamu vandeniu yra suteiktos paslaugos.
Ž.Stankevičiaus teigimu, įmonė praėjusius metus baigė turėdama 77 tūkst. eurų nuostolį, prie to prisidėjo išaugusi elektros kaina bei taršos mokesčiai. Geriamojo vandens kaina gyventojams augo 10 proc., nuo birželio įsigalios nauja kaina, tikėtina, kad ji bus mažesnė.
Birštono gimnazijai leido įsigyti „žaliąjį“ autobusiuką
Po diskusijų Taryba suteikė leidimą Birštono gimnazijai lizingo būdu pirkti naują mokyklinį autobusiuką, varomą elektra ar kita aplinką tausojančia kuro rūšimi, jo įsigijimo kaina – 217 tūkst. eurų. Iš jų 128,5 tūkst. eurų – Birštono savivaldybės lėšos, likusi dalis bus finansuojama Lietuvos Tūkstantmečio mokyklų programos lėšomis. Tarybos nariui Vytautui Silevičiui suabejojus elektromobilių eksploatacinėmis savybėmis, patikimumu bei aukšta kaina, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė paaiškino, jog elektromobilis yra būtina sąlyga, pereinant prie atmosferos neteršiančio transporto, be to, pačiai Savivaldybei nereikės skirti lėšų, jos dalis numatyta kaip garantas. Autobusiuko pirkimas iš dalies bus finansuotas lėšomis, kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skiria mokinių pavėžėjimui.
Birštono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius teigė, kad trys autobusiukai kasdien surenka ir į pamokas pavėžėja 92 mokinius. Direktoriaus manymu, autobusiukas bendruomenei itin reikalingas, nes kai kuriems mokiniams tenka anksti keltis, o, atvykus į gimnaziją, ilgokai laukti prasidėsiančių pamokų.

Patvirtino kitus sprendimus
Birštono savivaldybės taryba patvirtino Birštono savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo strategiją; patikslino aplinkybes, kuriomis objektai gali būti išbraukiami iš nenaudojamų, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašo; diskutavo dėl papildomų greičio ribojimo priemonių užmiesčio keliuose; nustatė 30 eurų rinkliavą prekiautojams, kurie Birštono miesto šventės metu naudosis organizatorių centralizuotai tiekiama elektros energija.
Taip pat nustatyti žemės mokesčio tarifai Savivaldybėje 2024 metams; patvirtintas Savivaldybės mero lėšų rezervas (5 tūkst. eurų) nenumatytiems atvejams; priimti su socialinėmis bei ugdymo paslaugomis susiję sprendimų projektai.
Dalė Lazauskienė