„Prof. Auksė Balčytienė: „Informacinio ir skaitmeninio atsparumo plėtotė – viso gyvenimo užduotis“

Krizės akivaizdoje

Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras „Digires“ metų pradžioje paskelbė Lietuvos visuomenės skaitmeninio atsparumo situacijos apžvalgą. Beveik 70 puslapių apžvalgoje išsamiai pristatyta priešiškų jėgų skleidžiamos dezinformacijos situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse bei aptariami galimi veiksmai, siekiant didesnio visuomenės skaitmeninio atsparumo.
Remiantis Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikų duomenimis, „Digires“ praneša, kad informacinės veiklos intensyvumas 2021 m. išaugo 32 proc., o Lietuvos informacinėje erdvėje nustatyta 5030 informacinės veiklos atvejų, kurių šaltiniai buvo iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos.
Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centras taip pat atkreipia dėmesį, jog naujausioje Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikų ataskaitoje pastebima, kad 41,61 proc. dezinformacijos sudarė dezinformacija, nukreipta į Lietuvos gynybinius pajėgumus, NATO, nacionalines ir tarptautines vertybes.
Kaip rašoma „Digires“ parengtoje Lietuvos visuomenės skaitmeninio atsparumo situacijos apžvalgoje, šiose ataskaitose buvo nustatyti ir pagrindiniai Rusijos propagandos tikslai Lietuvoje, kurie apima gyventojų skepticizmo dėl narystės ES ir NATO kūrimą, kritinio mąstymo neutralizavimą, neigiamo šalies institucijų ir darbo vertinimo diegimą bei painiavos tarp piliečių ir valdžios institucijų sukėlimą.
Verta paminėti, jog priešiškų jėgų taikinyje Lietuva yra ne viena, mat Estija ir Latvija taip pat susiduria su tokiomis pačiomis problemomis. „Rusijos karas prieš Ukrainą šiek tiek pakeitė Baltijos šalių piliečių nuomonę apie Rusiją (jau nekalbant apie tokius politinius sprendimus, kaip vizų draudimas ar sienų uždarymas Rusijos piliečiams). Stebimas vertybių pasikeitimas tarp rusakalbių mažumos Estijoje, o tie rusakalbiai, kurie palaiko Ukrainą (taigi ir pasisako už laisvę ir demokratiją), įgavo tam tikrą matomumą. Vis dėlto 2022 m. birželio mėn. 24 proc. gyventojų Rusijos vis dar nelaikė grėsme šaliai. Kalbant apie Ukrainos kontekstą, 9 proc. apklaustųjų manė, kad Ukraina engia rusakalbius, o 15 proc. buvo linkę manyti, kad karą išprovokavo Vakarai. <…> Visuomenės apklausa parodė, kad, prasidėjus Rusijos agresijai, Latvijoje neigiamai Rusiją vertinančių žmonių padaugėjo nuo 37 proc. 2021 metais iki 66 proc. 2022 metais, ir tik 20 proc. nurodė teigiamą požiūrį. <…> Tačiau, kaip rodo kita 2022 m. apklausa, tik 40 proc. rusakalbių smerkia Rusijos invaziją <…>. Apklausos duomenimis, invaziją labiau linkę smerkti rusakalbiai gyventojai buvo 18–34 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys, vidutines ir dideles pajamas gaunantys Latvijos piliečiai. Šie rezultatai rodo, kad Rusija savo dezinformacija labiau taikosi į vyresnės kartos atstovus ir žmones, kurių socialinė-ekonominė padėtis prasčiausia“, – Baltijos šalių gyventojų požiūrį į regione susidariusią situaciją analizuoja „Digires“ komanda.
Galima pasidžiaugti, jog iš visų trijų Baltijos šalių gyventojų lietuviai kone labiausiai palaiko demokratines vertybes ir laisvės siekį, mat, „Digires“ parengtos ataskaitos duomenimis, Lietuvoje gerokai daugiau nei pusė (79 proc.) gyventojų remia ekonomines sankcijas Rusijai, dar daugiau (83 proc.) remia ginklų tiekimą Ukrainai ir net 93 proc. – humanitarinę pagalbą.
Paklausta, kaip vertina Lietuvos visuomenės skaitmeninį atsparumą, „Digires“ projekto vadovė, vyriausioji tyrėja prof. Auksė Balčytienė pirmiausia atkreipia dėmesį, jog atsparumas yra daugiaaspektė ir daugiadimensinė sąvoka, apie kurią kalbant labai svarbu įvertinti visuminį vaizdą: kiek toli yra pažengę informacijos vartotojai, ar pastebi klaidas ir atpažįsta galimai manipuliatyvią informaciją, ar žino, kaip ir kokiais būdais reikėtų tai tikrinti, ar tai taiko kasdienėse veiklose?
Anot A. Balčytienės, nuolat atsiranda ir naujų informacijos šaltinių, naujų kalbėtojų, atsinaujina ir technologijos, ir diegiamos įvairios inovacijos (pavyzdžiui, dirbtinis intelektas), taigi mokytis susivokti milžiniškais greičiais augančios informacijos apsuptyje reikia nuolatos. „Galime drąsiai sakyti, kad informacinio ir skaitmeninio atsparumo plėtotė – viso gyvenimo užduotis. Kad taptum patyrusiu informacijos ir medijų naudotoju, pirmiausia svarbu būti patyrusiu mąstytoju“, – sako „Digires“ projekto vadovė.
Profesorės teigimu, Lietuvos gyventojų skaitmeninis atsparumas auga, tačiau skirtingos grupės patiria labai skirtingų iššūkių, todėl atsparumo stiprinimas neturi sustoti. A.Balčytienės pastebėjimu, pavyzdžiui, jauniems ir labai jauniems vartotojams galbūt nėra taip sunku perprasti technologinių naujovių ypatybes bei galimybes ir tai pasitelkti kasdienėms užduotims atlikti. Kita vertus, jaunimas greičiau susižavi paviršiniais turinio dalykais, o kaip tik į tokį vartojimą ir taikosi manipuliatoriai. 
„Gerokai vyresniems žmonėms kur kas sunkiau atsisakyti įprasto įgūdžio, ieškoti kažko naujo ir keisti tai, kas iki šiol atrodė įprasta ir „normalu“: skaityti spaudą, žiūrėti TV ar klausytis radijo. Todėl šiai auditorijai sunkiau suvokti, kad informacijos pasaulis yra tirštas visko – ne tik kokybiškos informacijos, bet ir agresyvios propagandos, informacijos manipuliacijų ir dezinformacijos, kuri siekia kenkti. Yra žmonių grupių, kurios atstovai yra ir išsilavinę, nuolat darbui ir laisvalaikiui naudojantys skaitmenines technologijas. Juos galima vadinti patyrusiais naujų dalykų ir medijų naudotojais, bet jie yra labiau susitelkę į karjeros ar gyvenimo dalykus ir neretai pamiršta kasdienį pilietiškumą. Būti visuomenės nariu svarbu – tai ne tik paramos akcijose dalyvauti. Domėtis, kalbėti apie valstybės gyvenimą svarbu nuolatos“, – visuomenės atsparumo situaciją „Gyvenimui“ komentuoja A. Balčytienė.
Beje, klaidinga manyti, jog ant melagingos informacijos kabliuko gali pakliūti tik vyresni žmonės. Pasak A. Balčytienės, informacinėje erdvėje pažeidžiamos visos grupės, tik kiekviena savaip… Tiesa, ekspertės teigimu, dėl suprantamų priežasčių itin jautrios grupės yra vaikai ir vyriausio amžiaus informacijos vartotojai.
Visgi, kaip sako pati profesorė, „tyrimai rodo, kad du trečdaliai aktyviai medijas naudojančių žmonių gerai vertina savo žinias atpažinti dezinformaciją. Tik kyla klausimas: ką šie žmonės tokiu atveju daro toliau?“
Nuolat tobulėjant technologijoms, o su jomis kartu ir dezinformacijos bei propagandos sklaidos metodams, ypač svarbu nuolat stiprinti ir visuomenės „imunitetą“ informacinėje erdvėje. Ir šioje situacijoje pasitempti turėtų ne tik paprastas informacijos vartotojas, bet ir valstybė, tačiau kaip tai padaryti? Anot A. Balčytienės, visų pirma, derėtų stiprinti susikalbėjimą ir tikslingą suplanuoto tikslo siekimą. Profesorės teigimu, to reikia ir viešosios politikos sprendimuose, kurie turi spragų, neatitikimų, iki planuoto rezultato neįgyvendintų gerų idėjų, ir kasdienėse situacijose. „Tik taip tapsime atsparia visuomene, kurioje kiekvienas žmogus ir kiekviena institucija veikia siekdami sutarto tikslo ir laikydamiesi pažadų bei įsipareigojimų. Tokioje skaidrioje visuomenėje ir dezinformacija neplistų, nes atsakingi piliečiai išsyk ją pažabotų“, – mintimis dalijasi A. Balčytienė.
Kalbėdama apie siekį gyventi atsparesnėje aplinkoje, Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centro „Digires“ vadovė pabrėžia: jeigu sutinkame, jog dezinformacija yra grėsmė, tuomet būtinas ir veiksmų planas bei susitarimai, kaip organizuojamas skaitmeninis atsakas: tobulinamos medijų raštingumo programos mokyklose, atveriamos bibliotekos teikti pagalbą ir patarimus gyventojams, valstybės institucijos tarpusavyje keičiasi duomenimis ir analizuoja teisines ir kitas priemones dezinformacijai pažaboti. Beje, verta pastebėti, jog ne viskas taip blogai, nes, kaip sako pati „Digires“ projekto vadovė, visose šiose srityse matoma ir pažanga.
Rimantė Jančauskaitė