Kodėl niežti akis?

„Akių niežėjimas – dažna problema, kurią neretai sukelia alergija ar būklė, vadinama sausų akių sindromu. Gali niežėti ir akių vokus, ties blakstienų pagrindu, o akys ir/ar vokai patinti, – sako Prienų ligoninės gydytoja oftalmologė Aušra Ališauskienė. – Daugeliui žmonių su pavasario šiluma ir augalų žydėjimu, deja, „sugrįžta“ ir sudirgusios, degančios, ašarojančios akys…“.

– Kokios yra pagrindinės niežėjimo priežastys?
– Dažniausia akių niežėjimo problema vadinama „sausa akis“. Niežulį sukelia ir ūmios lėtinės alergijos. Pacientų akys rausta, džiūsta, tampa jautrios šviesai, vėjui, cheminiams dirgikliams (kosmetikai). Pacientai skundžiasi, kad gausiai ašaroja akys, nes organizmas stengiasi apsisaugoti ir gamina daugiau ašarų. Niežulį sukelia ir ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas, dulkėta, sausa, prirūkyta patalpa, pašalinis vaistų (pavyzdžiui, priešuždegiminiai, antidepresantai, skrandžio rūgštingumą mažinantys) poveikis, hormonų apykaitos sutrikimai, nėštumas.
– Ar sausų akių niežulys – senėjimo problema?
– Sausos akys vargina įvairaus amžiaus žmones. Tačiau dažniau – tai vyresnių žmonių problema. Nes su amžiumi mažėja ašarų gamyba ir blogėja ašarų kokybė.
Todėl bėgant metams akys labiau sausėja, tampa dirglesnės, jautresnės.
Pavyzdžiui, ilgiau pabuvus lauke pučiant vėjui ar sausoje aplinkoje, kur labai mažai drėgmės, akys greitai išsausėja, parausta ir pradeda niežėti.
– Kaip pagerinti savijautą?
– Svarbu nuolat drėkinti patalpas, Lašinti dirbtines ašaras be konservantų pagal poreikį, nes skiriasi aplinkos oras, jūsų savijauta ir pan. Esant stipriam vėjui ar ryškiai saulei derėtų užsidėti akinius. Stengtis ilgiau būti lauke, tada mažiau sausėja akys. Vartoti pakankamai skysčių, žuvų taukus.
Jeigu minėtos priemonės negelbsti, kreipkitės į oftalmologą.
– Su pavasariu grįžta ir kita niežtinčių akių priežastis – alergija?
– Dažniausiai akių alergija būna ūmi (nuo cheminių medžiagų, dūmų, kosmetikos priemonių, akių lašų..). Sezoninė akių alerginė reakcija (dažniausiai žiedadulkėms) pasireiškia sloga, dusuliu, kosuliu ir gali trūkti iki 10 mėnesių (priklausomai nuo augalo rūšies). Alergijai būdingas niežėjimas, ašarojimas, akių ir vokų paburkimas, jautrumas šviesai, pablogėjęs matymas.
Tuo tarpu lėtinei alergijai nėra būdingi nei ryškūs nusiskundimai, nei sezoniškumas. Žmonės gali būti alergiški pelėsiui, naminėms erkutėms, gyvūnams, o kai kurie jautrūs saulės spinduliams.
– Kaip galime sau padėti namuose?
– Bandykite nustatyti ir pašalinti alergeną. Svarbu neliesti ir netrinti akių, ypač nešvariomis rankomis. Tinka šalti akių kompresai ir ledukai. Sudirgintas akis ramina ir akių lašai – dirbtinės ašaros, kurias galite įsigyti vaistinėse be recepto.
Beje, patarčiau rinktis dirbtines ašaras be konservantų, jas prieš lašinimą palaikius šaldytuve. Alergijos atveju lašinkite kuo dažniau, – galima kas valandą.
Ir dažniau plaukite akis.
– Kada būtina kreiptis į gydytoją?
– Jei sausumas, niežulys, sudirginimas negerėja, akys sulipusios, iš jų bėga tirštos išskyros; sunku atsimerkti, regėjimas neryškus, – registruokitės oftalmologo konsultacijai. Taip pat derėtų pasirodyti gydytojui, jei akyje įstrigo svetimkūnis, akys ištinusios, skauda žiūrint į ryškią šviesą, pablogėja matymas.

Bendri patarimai:
. Augalų žydėjimo metu venkite atidarinėti langus, balkonus.
. Reguliariai drėkinkite namus, valykite dulkes.
. Grįžus iš lauko nusiprauskite veidą, rankas, akis.
. Atėję į namus persirenkite drabužius.
. Dažniau skalbkite patalynę.
. Užsidėti korekcinius ar akinius nuo saulės.