Mielieji,
visus nuoširdžiausiai sveikinu sulaukus Šventų Velykų. Taip pat linkiu, kad švenčiamas Kristaus Prisikėlimas nuskaidrintų ir nušviestų visų mūsų širdis ir protus. Kad jo šventimas į mūsų namus, šeimas gausiai atneštų džiaugsmo ir gaivios vilties, sklindančios iš aukštybių, iš dieviškojo gailestingumo gelmės.
Kristaus Prisikėlimas, džiugiai švenčiamas Velykų rytą, liudija Jėzaus pergalę prieš mirtį. Apie šią pergalę vaizdžiai rašo apaštalas Paulius: „Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 55) Tai mums, trokštantiems amžinojo gyvenimo, pati svarbiausia žinia švenčiant Prisikėlimą. Nieko mums reikšmingesnio ir prasmingesnio šiandien negalėtume išgirsti.
Velykos, kai visi drauge jas švenčiame, taip pat mums iškalbingai prabyla apie Dievo gailestingumą, gerumą, palankumą. Tai perprasdami negalime likti abejingi ir dėl to kasmet Didįjį penktadienį prisimename Jėzaus atperkamąją mirtį ant kryžiaus, jo kančią, vedančią į garbingą Prisikėlimą. Dėl to gailestingumas, gerumas reiškiasi ir per mus.
Daug gailestingumo, solidarumo per pastaruosius metus susitelkė mūsų širdyse, kai vis matome žiauriai ir negailestingai griaunamus Ukrainos žmonių gyvenimus, jų šalį. Tai gyvai liudija apie mūsų krikščioniškus vertybinius pamatus. Jau daugiau nei šešis šimtmečius esame tiesiog įsišakniję į Gerosios Naujienos žinią ir jos skelbiamą viltį. Būtent krikščioniškos šaknys mumyse karta po kartos brandina supratimą apie Dievo meilę ir jo gailestingumą, mūsų atpirkimą.
Nors šiame gyvenime ir patiriame vargų, kančių, neteisingumo, priešiškumo, Kristaus Prisikėlimas mums geriausiai parodo, jog kryžius net iš tamsiausių gyvenimo paunksnių išveda į šviesą, padeda suprasti, jog Dievas gali apsireikšti net ir apleistame, tamsiame, tyliame kape.
Kartu Kristaus Prisikėlimas mums yra amžinojo gyvenimo garantas ir aiški nuoroda į Dievo karalystę. O ji juk jau ir žemėje pamažu skleidžiasi tarp mūsų dieviško gerumo, gailestingumo, jo meilės mums apraiškomis. Todėl kad ir prislėgti kasdienybės išbandymų ir vargų, karo aidų, jo kildinamos neapykantos, galime švęsti ir džiaugtis, nes neužgesinama amžinojo gyvenimo viltis, dovanojama Prisikėlusio Kristaus, yra galingesnė už visa tai.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila