Vilniuje protestavo prieš ūkių žlugdymo politiką

Kovo 23 dieną Vilniuje, šalia Seimo, vyko ūkininkų protesto akcija, kurioje dalyvavo ir grupė Prienų rajono bei Birštono savivaldybės ūkininkų, atsiliepusių į Lietuvos pieno gamintojų asociacijos kvietimą tokiu būdu išreikšti nepasitenkinimą dėl Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės reakcijos į krizę, kuri ištiko pieno ūkius, ženkliai nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainai.

Su pieno gamintojais solidarizavosi atskirų Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrių, kitų žemės ūkio šakų atstovai, priėmę bendrą kreipimąsi. Protestuodami prieš ūkius žlugdančią politiką, piketuotojai, be reikalavimų mesti gelbėjimo ratą pieno gamintojams, reikalavo ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo bei susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.
Į pakartotinai surengtą akciją ūkininkai iš visos Lietuvos atvyko ne traktoriais, o autobusais. Jie atsivežė ir pieno, kurį nemokamai išdalino miestiečiams. Susiruošę į sostinę, jie į didžiųjų prekybos tinklų maišelius prisikrovė mėšlo, vėliau šias kvepiančias „dovanėles“ surikiavo netoli Seimo. Pravažiuodami pro Žemės ūkio ministeriją, protestuotojai prie jos durų paliko protesto išraiškos ženklus – purvinus guminius batus.
Per tūkstantį protestuotojų, piketavusių su plakatais rankose, aplankė keletas politikų, tiesa, daugiausia opozicijos atstovų. Pasirodė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, tačiau jis kalbėjosi ne su žemdirbiais, o su žiniasklaidos atstovais.

„Reikalavimai išdėstyti, lauksime atsakymų, jei ne – badausime“

Į protesto akcijos dalyvius kreipęsis LPGA vadovas J. Vilionis akcentavo, kad, esant tokioms žemoms pieno kainoms, ūkiai neišgyvens, kritikavo žemės ūkio ministrą K.Navicką už pasyvumą, o ūkininkus kvietė vieningai kovoti už jų padėties pagerinimą.

Praėjus dienai po akcijos, penktadienį, vienas iš jos iniciatorių, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas VILIONIS buvo paklaustas, ar protesto veiksmai davė kokios nors apčiuopiamos naudos. Jis sakė:
– Dar akcijos išvakarėse kartu su Seimo opozicija mums pagaliau pavyko pasiekti susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, iš kurios norėjome išgirsti atsakymus į mūsų pateiktus klausimus. Vykstant piketui, dvi derybinės grupės atskirai susitiko su Prezidentūros darbuotojais bei Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir išdėstė rezoliucijoje pateiktus reikalavimus.
Jonas Vilionis nesutiko su viešoje erdvėje išsakytais teiginiais, neva šio protesto akcijos organizatoriai kėlė ne tik ekonominius reikalavimus, bet ir užsiėmė politikavimu. Pieno gamintojų asociacijos prezidentas pabrėžė, kad ne vien pienininkai, gaudami pačią mažiausią kainą Europoje, susirūpinę dėl savo išlikimo. Anot jo, šiandien reikia gelbėti visą žemės ūkį, o Žemės ūkio ministerija dėl to nededa pastangų. Anot jo, nepritarimą vykdomai žemės ūkio politikai reiškia bent dešimtis asociacijų, tarp jų – ir Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoniniai skyriai, Grūdų augintojų asociacija, Paukštininkystės asociacija, kailinių žvėrelių augintojai, žemės ūkio bendrovės ir kt.
– Kailinių žvėrelių verslas prie sunaikinimo ribos. Paukštynai paskendę 15 mln. eurų skolose, jiems niekas nežada kompensuoti patirtų nuostolių dėl iškilusių grūdų, dujų šildymui kainų. Mes, ūkininkai, nekalti dėl ištikusios krizės. Mums siūlo kurti rizikos valdymo fondus – melioracijos, grūdų, draudimo, pieno…Mokesčiai kyla, priešaky – ekoschemų įgyvendinimas, kurių reikalavimams nusižengus laukia baudos… – vardino ūkininkų problemas J.Vilionis.
Jis piktinosi, kad Žemės ūkio ministerija pasirinko kitus prioritetus, pavyzdžiui, remti nendrinukių, pelkių ir šlapynių išsaugojimo priemones, užuot padėjusi ūkininkams kompensuoti nuostolius, apsirūpinti išmaniosiomis sėjamosiomis, moderniais trąšų barstytuvais ir kt. technika. Tuo tarpu lenkai, jo teigimu, iš RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo) savo ūkininkams skyrė nemažą paramą.
Anot J.Vilionio, tiesioginės išmokos pieno gamintojams buvo žymiai sumažintos, todėl dabar ŽŪM pasiūlyta suteikti 8 mln. eurų parama už laikomas karves nepadės užkamšyti pieno ūkyje atsivėrusių spragų.
– Lietuvoje dirbo 257 tūkst. pieno gamintojų, šiandien jų belikę vos 12 tūkst. Jei kasmet po 1,5 tūkstančio ūkininkų pasitrauks iš gamybos, ką darysim, neturėdami savo pieno? Kaip paskui reikės iš naujo atstatyti ūkius? – svarstė J.Vilionis. Anot jo, vartotojai kiekvieną rytą, atsidarę šaldytuvą, susiduria su žemės ūkiu, tačiau kas bus, jei vieną dieną jame neras nei pieno, nei mėsos, nei duonos ar daržovių…
Viešoje erdvėje kritikuojamas dėl pasirinktų protesto veiksmų, J.Vilionis mano, kad tokioje situacijoje, kai neįsiklausoma į ūkininkų padėtį, o ruošiami nauji, jiems nepalankūs mokesčių, žemės pirkimo ir kt. įstatymai, vargu ar įmanoma ko nors pasiekti nuosaikiomis priemonėmis – konferencijomis, pasitarimais, „susirašinėjimu“ ir kt.
– Aukščiausiems valdžios pareigūnams įteikėme rezoliucijas, dabar savaitę lauksime konkrečių jų sprendimų. Tikimės, kad šiuo klausimu svarų žodį tars ir Prezidentas. Svarbiausias iš reikalavimų – žemės ūkio ministro atsistatydinimas. Kitu atveju jam bus ruošiama interpeliacija. Reikėtų, kad mus palaikytų ne tik Seimo opozicinių, bet ir kitų frakcijų atstovai. Jeigu atsakymai netenkins, vyks tęstiniai protesto veiksmai, pradėsime bado akcijas, – reziumavo Pieno gamintojų asociacijos prezidentas, ir pats žadantis dalyvauti badavimo akcijoje.

„Man svarbu išsaugoti ūkį, kurį kūrė dar mano tėvai…“

Atidėjęs darbus į šalį protesto akcijoje Vilniuje dalyvavo ir Birštono krašto ūkininkas Vytautas LĖCKAS, kuris laiko apie 80 karvių ir kasdien primelžia per toną pieno. Paklaustas apie motyvus atvykti protestuoti, jis atskleidė:

Ūkininkas V.Lėckas – pirmas iš kairės.

– Jau 15 metų dirbu pieno ūkyje, pastaraisiais metais situacija pasikeitė į blogąją pusę. Ypač sausį dešimčia centų nukritus žaliavinio pieno supirkimo kainai, išgyventi tapo sudėtinga. Daug kas sako, kad praėjusiais metais mes galėjom „užsiauginti lašinius“, o šiemet – išgyventi iš sukauptų pinigų. Bet pieno supirkimo kaina buvo aukštesnė vos pusę metų, kai galėjom pasvarstyti ir apie investicijas, o prieš tai dešimt metų teko pieną atiduoti už savikainą. Dabartinė kaina, kurią ūkiui moka perdirbėjai, – vos 22 centai už litrą – dengia tik pusę pieno savikainos. Kadangi ūkis mišraus tipo, praradimus kompensuoja grūdai. Bet tai tik laikinas dalykas, nes grūdų kaina irgi linkusi mažėti.
V.Lėcko teigimu, kilus krizei, dalis pieno ūkių savininkų, tarp jų – ir jis, susitvarkė reikiamus dokumentus, kad galėtų prekiauti pienu mieste. „Iš dalies, ūkiui tai išsigelbėjimas, kita vertus, labai pavargome fiziškai tris savaites gyvendami „dalinimo režimu“, kasdieniai išvažiavimai pareikalauja ir laiko, ir lėšų, – pastebi pašnekovas.
Šiandien už skolintas lėšas įsigijęs maisto produktams pritaikytą mikroautobusą su šaldymo įranga jis pats tiesiogiai pieną parduoda gyventojams Kaune ir Vilniuje, tačiau greitai teks išvažiuoti į laukus, prasidės sėja. Ūkininkas svarsto, kad pieno kaina taip greitai neatsistatys, todėl, kaip ir per ankstesnę 2008–2009 metų krizę, ketina pieną perdirbti ūkyje – gaminti varškę, sūrius, sviestą, grietinę. Dėl to V.Lėckas privalės įrengti patalpas, atlikti papildomus pieno ir gaminamų produktų tyrimus, įdarbinti daugiau žmonių, o tai dar labiau padidins sąnaudas.
Tačiau, kad ir kaip būtų sunku, Vytautas Lėckas nenori nuleisti rankų ir pasiduoti, juk ūkiui, kurį jis perėmė iš tėvų ir išplėtė, bemaž trisdešimt metų, į jį daug investuota, sudėta lūkesčių. „Todėl būtų labai skaudu viską sunaikinti per vieną dieną,“ – sako ūkininkas, kartu su kitais sostinėje protestavęs prieš ūkių žlugdymą.
Parengė Dalė Lazauskienė
V.Lėcko nuotrauka

Dėmesys labiausiai nukentėjusiems pieno gamintojams

Rizikos valdymo fondų steigimas, Pieno įstatymo keitimas, nacionalinės paramos už pienines karves paskirstymas pieno gamintojams. Šie pieno sektoriaus atstovams ypač aktualūs klausimai praėjusį penktadienį buvo svarstomi Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame išplėstiniame Pieno tarybos posėdyje.
Posėdyje buvo diskutuota rizikos valdymo fondų steigimo klausimais, pristatyti ir siūlomi Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (vadinamojo Pieno įstatymo) pakeitimai.
Naujasis Pieno įstatymas panaikintų pieno grupes, stiprintų pieno gamintojų derybines galias. Įstatymo projektas netrukus bus pateiktas derinti visiems socialiniams-ekonominiams partneriams.
Ministerija keičia nacionalinės pagalbos lėšų – pieno gamintojams valstybės skirtų 8 mln. Eur – teikimo principus, atsižvelgiant į skirtingas ūkininkų pajamas ir finansinę naštą.
Liktų galioti nuostata, kad pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams išmoka bus 10 proc. didesnė. Atskaitos taškas – ūkininko vardu registruotų pieninių karvių skaičius 2023 m. kovo 1 d. Paraiškas paramai gauti numatoma pradėti rinkti nuo balandžio 24 d. iki gegužės 12 d.
Tačiau paramos gavėjų ratas turėtų siaurėti – ji būtų paskirstyta tiems ūkiams, kurių parduodamo natūralaus pieno pirmojo šių metų ketvirčio vidutinė kaina yra mažesnė nei 35 centai už litrą. Ministerijos skaičiavimu, tokių ūkininkų būtų apie 90 proc.
Preliminariais skaičiavimais, kooperatyvo nariai už karvę turėtų gauti apie 96 Eur, kiti pieno gamintojai – 87 Eur.
Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją