Prireikė laiko, kol pasirengimo ekstremalioms situacijoms kontekste buvo atkreiptas dėmesys į neįgaliuosius

Krizės akivaizdoje

Pastaraisiais metais Europos žemyną drebinant įvairioms gamtos kataklizmoms ir kitokioms krizėms, galime tik pasidžiaugti, jog Lietuvoje neturime masiškai žmonių gyvybes ar jų turtą nusinešančių potvynių, uraganų, žemės drebėjimų ir kitokių gamtos stichijų. Visgi praėjusių kelerių metų iššūkiai – Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras, pasaulinė pandemija, nerami geopolitinė situacija regione ir kt. – privertė iš naujo peržvelgti gyventojų pasirengimo ekstremalioms situacijoms strategiją ir planus.
Informacijos, ką daryti vienokios ar kitokios grėsmės atveju – daugybė, tereikia norėti ją susirasti, įsisavinti ir, iškilus grėsmei, pasinaudoti žiniomis. Tačiau Lietuvoje gyvena apie 223 tūkstančiai negalią turinčių žmonių, kurių galimybės pasirūpinti savo saugumu dažnu atveju gali būti ribotos.
Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, pradėjus gaivinti civilinę saugą paaiškėjo, jog žmonės su negalia net neminimi Civilinės saugos įstatyme, todėl ministerija ketina skirti dėmesį įvairią negalią turintiems ir labiausiai pažeidžiamiems asmenims, kartu stiprinant ir jiems pritaikytos informacijos sklaidą.
Siekiant išsiaiškinti žmonių su negalia žinias ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms, vidaus reikalų ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento iniciatyva praėjusiais metais buvo atlikta negalią turinčių žmonių apklausa. Tyrimo duomenimis, daugumai tokių žmonių stinga žinių, kaip reikėtų elgtis, kilus karo pavojui ar susidūrus su kitomis ekstremaliomis situacijomis. Statistika rodo, jog tik 4 iš 10 žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui. Geriausiai neįgalieji yra pasiruošę gaisrui – net 72 proc. respondentų teigia žinantys, kaip elgtis gaisro atveju. Daugiau nei pusė (57 proc.) žino, ką daryti stipraus vėjo (viesulo) metu. Tačiau net 79 proc. apklaustųjų trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis Astravo atominės elektrinės avarijos ar evakuacijos atvejais, o kaip elgtis iškilus karo pavojui nežino 77 proc. tikslinės grupės atstovų.
Žvelgiant į apklausos rezultatus, galima daryti prielaidą, kad žinojimas, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu, turi įtakos ir žmonių pasiruošimui stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, mat net 55 proc. tyrimo dalyvių namuose turi įsirengę autonominius dūmų detektorius, panašus skaičius (54 proc.) turi būtiniausių atsargų (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių) 72 valandoms. Apie trečdalis (34 proc.) apklaustųjų teigė turintys jodo tablečių, 32 proc. – namuose turi dujokaukę, respiratorių ar vatos ir marlės raisčiams pasiruošti, 24 proc – rūsį, pritaikytą slėpimuisi, ir tik 16 proc. yra pasiruošę išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais, dar mažiau (15 proc.) – turi pasirengę veiksmų planą, kaip elgtųsi nelaimės atveju.
Pastebima, kad mokymuose dalyvavę asmenys daug dažniau teigė žinantys, kaip elgtis konkrečios grėsmės atveju, bei dažniau ėmėsi konkrečių veiksmų, kad apsisaugotų patys ir apsaugotų savo šeimos turtą.
Atkreiptinas dėmesys, jog daugiau nei pusė respondentų mano, kad nelaimės atveju jais pasirūpinti galėtų kartu gyvenantys šeimos nariai, giminaičiai arba jie patys, kur kas mažiau (28 proc.) tikisi pagalbos iš skubią pagalbą teikiančių tarnybų, daug mažesnė dalis nurodė savivaldybės atstovus (7 proc.), globos įstaigų darbuotojus (7 proc.) bei NVO atstovus (3 proc.), o net 17 proc. iš viso nesitiki, kad jais kas nors pasirūpins. Palyginti su kitais, mažiausiai kitų pagalba kliaujasi žmonės, turintys judėjimo negalią – penktadalis nurodė, kad nežino, kas jais pasirūpintų, tiek pat teigė nesitikintys pagalbos iš kitų.
Visgi, kaip rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime spaudai, „ministrės A. Bilotaitės teigimu, dar pernai pavyko pasiekti, kad VRM parengtoje Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje būtų įtraukti žmonių su negalia poreikiai, o naujajame Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme atsirastų prievolė planuoti šiai grupei reikalingą pagalbą ir priemones ekstremaliųjų situacijų metu. Turės būti suženklintos ir šiems žmonėms pritaikytos priedangos, užtikrintas transportas evakuacijai, adaptuota gyventojų perspėjimo sistema“.
VRM praneša, jog šiuo metu įsibėgėja ir specialūs, kartu su ekspertais rengiami VRM Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento civilinės saugos mokymai – naudojant Brailio raštą, multimedijos ir garsines priemones, lengvai suprantamą kalbą, gestų kalbą ir pan.
Daugiau informacijos, kaip elgtis įvairių galimų grėsmių atveju, galima rasti ir interneto svetainėje www.lt72.lt. Svetainėje pateiktą susistemintą aktualią informaciją gali rasti ir klausos, judėjimo, regos, intelekto ar psichosomatinių, raidos sutrikimų ar kompleksinę negalią turintys asmenys.
Parengta pagal VRM informaciją