Metai karo pašonėje: kaip karas Ukrainoje paveikė mūsų jaunimą?

Pakirpti sparnai

2020 m. duomenimis, pagal vaikų geros psichikos sveikatą Lietuva užėmė tik 36 poziciją iš 38 ir panašu, jog geresnių rodiklių dar teks palaukti ne vienerius metus, mat įvairūs tyrimai rodo – jaunų žmonių psichologinė savijauta tik blogėja.

Jaunimo linijos savanoriai.

Mokslininkai, psichologai ir kiti specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad COVID-19 pandemijos metu pastebimai išaugo paauglių, patiriančių psichologinių sunkumų, skaičius – iki pandemijos pradžios tokių sunkumų patyrė apytiksliai 1 iš 7, o pandemijos metu – 1 iš 5 paauglių. Tai reiškia, jog Lietuvoje psichologinių sunkumų patiria net penktadalis jaunuolių.
Visgi tikriausiai ne veltui sakoma, jog bėda po vieną nevaikšto, mat, nespėjus atsitiesti po vienų trauminių patirčių, jaunų asmenybių protus ir jausmus sudrebino Ukrainoje prasidėjęs ir vis dar tebesitęsiantis karas.
Padidėjusį jaunuolių nerimą dėl geopolitinės situacijos pastebi ir emocinę paramą teikiantys „Jaunimo linijos“ savanoriai. Anot Tarnybos komunikacijos vadovės Ritos Stanelytės, pirmosiomis karo dienomis visuomenei patyrus didžiulį šoką dėl taip arti Lietuvos sienų vykstančio karo, o skambučių srautams išaugus kone dvigubai, mobilizuoti savo pajėgas turėjo ir administracijos komanda, ir savanoriai. „Dėl staigiai išaugusių skambučių skaičiaus prašėme savanorių budėti papildomas valandas, operatyviai organizavome pagalbos grupes savanoriams, kad ir jie patys galėtų pakalbėti apie tai, kas juos slegia. Buvo svarbu pirmiausia pasirūpinti mūsų savanoriais, kad jie ir toliau galėtų teikti emocinę paramą besikreipiantiems asmenims. Matydami, kiek daug nežinios, nerimo ir baimės visuomenėje vyravo pirmomis karo dienomis, socialiniuose tinkluose dalinomės informacija, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis. Taip pat surengėme didelio susidomėjimo sulaukusį vebinarą su karo psichologu A. Jurgaičiu bei Skaitmeninės etikos centro steigėja R. Gaudinskaite, kuriame diskutavome, kaip mokytis, dirbti, gyventi staiga

Jaunimo linija – tai viena didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba.

pasikeitusioje ir nerimo pilnoje kasdienybėje“, – apie staiga iškilusius iššūkius pirmosiomis karo dienomis pasakoja R. Stanelytė.
Reaguojant į sudėtingą situaciją bei didėjančius į Lietuvą nuo karo bėgančių ukrainiečių srautus, 3 mėnesius „Jaunimo linijos“ savanoriai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija organizavo emocinės paramos teikimą ir rusų kalba bei teikė pagalbą Ukrainos nacionalinei karštajai linijai „Lifeline Ukraine“. Iš viso per šį laikotarpį savanoriai budėjo per 300 valandų ir atsakė į daugiau nei 440 skambučių dėl nerimo, gyvenant karo sąlygomis. Anot emocinę paramą teikiančios tarnybos komunikacijos vadovės, pačių savanorių teigimu, atliepti tokius skambučius ypač sunku, nes kitame laido gale esantiems žmonėms realiai grėsė didžiulis pavojus.
Tarnybos atstovės teigimu, įprastai į „Jaunimo liniją“ jaunuoliai kreipiasi su santykių ar vienišumo problemomis – šios temos sudaro apie 25 proc. visų pokalbių, tačiau pirmaisiais karo mėnesiais, pasak R. Stanelytės, nerimas dėl karo buvo užėmęs „visą eterį“. Paklausta, kas labiausiai jaudina ir neramina jaunus žmones šiuo laikotarpiu ir kokios pagalbos jie ieško „Jaunimo linijoje“, R. Stanelytė atkreipia dėmesį, jog jaunimą kone labiausiai neramina nežinomybė dėl ateities ar netgi branduolinės grėsmės. „Karas yra didžiausia nelaimė, kokia tik gali ištikti žmoniją. Lietuvoje dvi kartos gyveno be karo grėsmės, o dabar nauja realybė užgriuvo visu sunkumu, todėl natūralu, kad jauni žmonės jaučia daug nerimo“, – sako „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė.
Visgi karui tęsiantis jau daugiau nei metus laiko, R. Stanelytė pastebi, jog metai su karo grėsme pašonėje „užaugino tvirtesnę odą“ ir jauniems žmonėms grįžo ankstesnės mintys, sunkumai ir kitos problemos, su kuriomis jie kreipiasi į „Jaunimo liniją“.
Rimantė Jančauskaitė