Kovo 19 dieną minima gilias tradicijas turinti pavasario šventė – Juozapinės, Pempės sugrįžimo diena. Netrukus – pavasario lygiadienis, po kurio priimta rengtis pavasariniams darbams. Šylant orui, prieš išvažiuodami į laukus, rajono žemdirbiai jau dabar planuoja sėjomainą, sėklų, trąšų ir pesticidų poreikį.
Veiverių seniūnijoje veikiančio mišraus augalininkystės-galvijininkystės ūkio savininkė Aušra Babenskienė prasitaria šiuo metu daug laiko praleidžianti prie kompiuterio – prieš pavasarinę sėją atliekanti „namų darbus“, dalyvaujanti įvairiuose seminaruose, besidominti naujovėmis, alternatyvomis, kuo galėtų pakeisti vieną ar kitą pasėlių priežiūroje tradiciškai naudojamą priemonę.
– Praėjusiais metais išaugusios trąšų, augalų apsaugos priemonių kainos žymiai padidino ūkininkų sąnaudas. Kokia situacija šį pavasarį? Kaip svarstote subalansuoti tręšimą, kad jis būtų ir efektyvus, ir apsimokėtų ekonomiškai?
– Šiuo metu labai sunku paskaičiuoti, kokia bus kito derliaus grūdų savikaina, nes ir grūdų, ir trąšų kainos labai krenta žemyn. Palyginti su 2022 m. pavasariu, kuomet salietra kainavo apie 1000 Eur/t, šiuo metu trąšų kaina nukritusi perpus. Tuo tarpu pesticidai 2023 m. šiek tiek pabrango.
Ūkininkė Aušra Babenskienė ir jos mažasis pagalbininkas.
Mano įsitikinimu, trąšų atsisakyti nereikėtų, biologinių preparatų pagalba galima tik sumažinti jų vartojimą. Planuoju sumažinti mineralinių trąšų kiekius ūkyje 10–20 proc., naudosiu bakterijas, kurios fiksuoja azotą (N) iš atmosferos ir atpalaiduoja augalams nepasiekiamą fosforą (P) bei kalį (K), mineralizuodamos organinius maisto elementus.
– Šalies mokslininkai išbando precizinės (tiksliosios) žemdirbystės modelį, kuris leidžia normuoti sėklas, taip sumažinant ūkininkų sąnaudas, padidinant augalų produktyvumą. Kaip greitai ši ar kitos pažangios sėjos technologijos gali būti pritaikytos ir mūsų rajono augalininkystės ūkiuose?
– Įsigyti naujoms technologijoms reikia nemažų investicijų, todėl manau, praeis šiek tiek laiko, kol modernios sėjamosios atsiras ūkiuose. Su šiomis sėjamosiomis galime sutaupyti ne tik sėklų, bet ir trąšų, remiantis dirvožemio tyrimais. Pagrindinė kliūtis ūkininkams, tai – lėšos, taip pat apsunkinti reikalavimai pasinaudoti Europos Sąjungos fondų parama.
– Kartu su žaliojo kurso reikalavimais ūkininkams keliama atsakomybė mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ir jų poveikį aplinkai. Ar žemdirbiai turės kitų efektyvių priemonių kovoti su augalų kenkėjais ir ligomis?
– Neabejotinai turėsime sumažinti pesticidų vartojimą augalininkystėje, tik kuo kompensuosime derliaus netekimą ir nuostolius, nelabai įsivaizduoju, nes siūlomi biologiniai preparatai nėra tokie veiksmingi, kaip cheminiai. Kai kuriuos biologinius preparatus jau keletą metų ūkyje naudojame sėklos apvėlimui ir šiaudų skaidymui. Pastebėjau, kad, naudojant šiuos preparatus, dirvoje mažiau patogenų ir augalai sveikesni. Taip pat bandžiau preparatus su variu, kurie turi fungicidinių savybių.
– Su kokiais dar iššūkiais susiduriate šį pavasarį?
– Nors žiema neužleidžia pozicijų, mano mintys – jau laukuose. Yra neramu, kaip augalai atlaikys tokius permainingus orus. Taip pat daug sumaišties įnešė naujos Pasėlių deklaravimo taisyklės. Po truputį jas skaitinėju ir dėliojuosi, ką sėsiu pavasarį, kokius plotus priskirsiu negamybinei veiklai. Savo žinias gilinu, dalyvaudama įvairiuose seminaruose.
Kalbino Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“