Pasilenkti ties vargstančiojo kančia…

Šie popiežiaus Pranciškaus Pelenų dienos pamokslo žodžiai, kalbant apie išmaldą, vieną iš intencijų gavėnios kelionėje, kaip niekad palietė, manau, ne mano vienos širdį. Labai jautrios pastarosios dienos, nes vėl ir vėl sugrįžome į pačius skaudžiausius praėjusių metų prisiminimus ir išgyvenimus, į pirmąsias sukrečiančias karo Ukrainoje dienas, kai negalėjome tuo patikėti. Tai dienos, kai visi susivienijome labdaros akcijai, norėdami suteikti pagalbą, ir patys nustebome, kiek daug galime visi kartu padaryti vardan kovojančiųjų, vardan taikos!
Šių dienų patirtos emocijos, sutapusios su mūsų, katalikų gavėnios laiko pradžia, tai tokios neįtikėtinai jautrios pamokos, kai pati širdis ir siela atsiveria jas priimti besąlygiškai. Jau visai kitu žvilgsniu imi ir žvelgi į save, į savo buitį, klausaisi ir stebiesi savo ir kitų bambėjimais apie sunkmetį, brangymetį… Dar labiau stebiesi tuo, nes išpirkti bilietai skrydžiams į šiltuosius kurortus, sunku gauti net ir brangų bilietą į gerą koncertą ar spektaklį. Ir suklūsti, kai sužinai, kad Maltiečių sriubos lėkštės dabar laukia vis daugiau ir daugiau vargstančiųjų. Kontrastai? Mūsų laikmečio?
Taip ir norisi pridėjus ranką prie širdies klausti savęs: „Tai ko man dar šiandien stinga? Kodėl esame nepatenkinti ir nelaimingi? Kodėl taip norisi kaltinti visus aplinkui ir gailėtis tik savęs? Kodėl tiek daug pykčio ir neapykantos, nepasitikėjimo ir pagiežos? Ko apskritai mums visiems dar šiandien trūksta iki laimės?“ Vien su šių klausimų kupra toli nenukeliausi, neieškodamas ir nerasdamas atsakymo.
Artėja ir Kovo 11-oji… Diena, kai prieš 33-ejus metus verkėme ir džiaugėmės! Džiaugėmės ir didžiavomės savo drąsa, savo vienybe, savo pasirinkimu ir apsisprendimu Nepriklausomybei! Ir esame tikri, kad ir vėl tai pakartotume.
Belieka įsiklausyti į šv. Tėvo žodžius, kad išmalda, tai ne vien skatiko numetimas į ištiestą ranką, kad reikia pamatyti šalia savęs esantį ir tikrai vargstantį, kenčiantį. Pasilenkti prie jo su meile, prisiliesti prie jo kančios ir pasistengti ją palengvinti. Gal taip pradėsime suvokti, kad esame įklimpę savo kasdieniniuose nereikšminguose konfliktuose, ginčuose, rietenose. Gal susivoksime savo abejingume, paklydimuose. Labai noriu tuo tikėti, kaip, manau, ir jūs, kaip mes visi…
Linkėdama gražios gavėnios kelionės,
Jūsų Augustina


Priminimai kovui…

Prasidėjo pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo. Koks jis bus visas, senoliai spėliodavo žiūrėdami į parskridusį vyturėlį – jei jis tuoj ima sukti lizdą, gražus bus ne tik pavasaris, bet ir ruduo. Šlapias Kaziukas žadėdavo lietingą, o sausas – karštą vasarą. Jei blindė pilna kačiukų – lauk lietingos vasaros. Daržininkai ir sodininkai turi būti budrūs kovo 10-ąją: jei tą naktį pašals, anot senolių, dar 40 dienų gali būti stiprių šalnų. Laukime ir tikėkimės giedros per šv.Juozapą ir Pempės dieną (19 d.), kuri apskritai žada gerus visus metus. Ir labai nesidžiaukime, jei beržas dosnus sulos – tai žada lietingą vasarą…, bet gerkime šį gyvasties eleksyrą į sveikatą, už pavasarį!

Mėnulio kalendorius
Pilnatis – kovo 7 d, delčia – 15 d., jaunatis – 21 d., priešpilnis – 29 d.
Geriausios mėnesio dienos: 1, 2, 10, 12, 13,14, 19, 20, 23, 24, 27;
Prasčiausios mėnesio dienos: 7, 9, 15, 16, 17,18, 21, 29, 31;
Kovo 4 d. – šv. Kazimieras, Kovarnių diena, kovo 10 d. – 40 šventųjų kankinių diena, 40 paukščių diena, kovo 19 d. – šv. Juozapas, Pempių diena, kovo 20 – Žemės diena, pavasario lygiadienis, kovo 25 d. – Gandrinės (Blovieščiai).

Sodininkui…
Išėjus pašalui ir pradžiūvus, reikia gelbėti veją – nugrėbstyti per žiemą vėjo suneštus lapus, šakas, giliai išgrėbstyti, iššukuoti žolyną. Nebijokite išdraskyti vejos – ji išretinta ir apvalyta nuo negyvų stiebelių tik sparčiau sužaliuos ir suvešės.
Pastebėję snieginio pelėsio dėmes, nemindykite tų vietų, palaukite, kol pradžius, po to su vėduokliniu grėbliu švelniai pašukuokite, pakedenkite. O kitą žiemą prisiminkite ir pasistenkite to išvengti – tiesiog nesumindyti puraus sniego takelių, kurie vėliau sušąla į ledą ir žolė po juo iššunta, iššąla, atsiranda pelėsio dėmės. Dar rudenį reikia pasistengti, kad neatsirastų užmirkusių vietų – prakasti griovelius, išlyginti duobes.
Jeigu pastebėjote veltinį, nedelsdami turite aeruoti veją. Kaip tą darysite, priklausys nuo vejos ploto didumo. Didelį plotą geriausia tvarkyti specialiuoju aeravimo aparatu, kuris ilgais peiliais subado vejos paviršių ir išpešioja sudžiūvusią žolę. Mažesnį plotelį galite tiesiog subadyti šakėmis arba į plokščią lentą prikalę ilgų vinių.
Aeruotą veją kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje reikėtų patręšti. Pasidairykite parduotuvėse tam skirtų trąšų, kuriose didžiausią dalį sudaro azotas, kalis ir fosforas. Nepertręškite, nes paskui nespėsite jos pjauti.
Kol laukiame parskrendančių paukščių, sode ar sodyboje dar galima pagenėti kaštonus, ąžuolus. Tik jau nebelieskite beržų, klevų ir alksnių! Paformuokite kaulenių, medlievų, šeivamedžių ar putinų krūmus. Sausmedžius, eleteurokokus, ožekšnius paretinkite išpjaudami vieną kitą storesnę šaką, nereikalingą ūglį. Radastų genėjimą palikite birželio pradžiai. Tinkamas metas pagražinti lazdynus, kukmedžius, ligustrus.
Kol dar neišsprogę pumpurai, genėjimo prašosi ir vaismedžiai – taip tikrai padidinsite derlių, vaismedžiai nepramečiuos. Prie senesnių vaismedžių darbo bus daugiau, bet ir jaunesniems verta padaryti „šukuosenas“ – tinkamas genėjimas gerina ne tik estetinį vaizdą, bet ir derlių.
Nepalikite jų likimo valiai ir po genėjimo. Visas nupjautas šakas sudeginkite, žaizdas užtepkite sodo ar naminiu tepalu. Tikriausiai esate gaminę jį iš molio (2 dalys), karvės mėšlo (1 dalis) ir viena dalis smulkintų šiaudų ar šieno.
Kai oro temperatūra nusistovi apie 4 laipsnius šilumos, vaismedžius reikėtų nupurkšti karbamido tirpalu. Obelims ir kriaušėms naudokite 7 proc., o kaulavaisiams – 5 proc. tirpalą. Nupurkškite ir vaiskrūmius. Ekologinio sodininkavimo šalininkai tikriausiai naudos pelenus. Jų šarmu galima nupurkšti agrastus. Išmėginkite ir ekologiškas trąšas „Mimox Zn“ – jos padės apsisaugoti nuo grybelinių ligų, bet nekenks likusiam augalui.
Nepamirškite, kad persodinti kaulavaisinius medelius galima tik iki išsprogstant jų pumpurams! Vazonuose augintiems ši taisyklė netaikoma.

Gėlininkui…
Saulėtą dieną jau reikėtų pamažėle pradengti ir vėdinti rožes, hortenzijas ir kitas daugiametes. Jei esate apdengę krūmelius eglišakiais, po jais gali būti prasikalusių daigelių – neskubėkite nuimti. Pratinkite augalus prie saulės šviesos pamažu, nenudeginkite. Jeigu ant svogūninių gėlių lysvelės dar užsilikusi ledo ar sniego pluta, sulaužykite ją.
Apžiūrėkite, jeigu šaltis iškilnojo darželyje augalus, įspauskite juos atgal. Jei mulčo sluoksnis storokas, reikėtų jį kiek išsklaidyti. Gal dar yra pernykščių lapų – išvalykite juos iš gėlyno.
Galveles tuoj pradės kelti mėlynžiedės scylės (Scilla siberika). Tai šalčio nebijančios (nebent mulčiuojamos žiemai pirmaisiais pasodinimo metais) ankstyvosios hiacintų genties gėlės. Pavasarį joms reikia drėgmės, bet jokiu būdu neleiskite joms užmirkti. Kitaip jų mažyčiai svogūnėliai supus. Sausą pavasarį jas palaistykite, patręškite ir scylės subujos – turėsite dangaus mėlio lopinėlį savo darželyje. Kontrastui sukurti pamėginkite įsigyti pieno baltumo žiedais Scilla siberica „Alba“.
Scylės gerai auga ir saulėtoje, ir pavėsingoje vietoje. Galite jas sodinti ir po dekoratyviniais augalais, ir vejose, ir po vaismedžiais. Geriausiai prigyja pasodintos antroje vasaros pusėje į purią ir derlingą dirvą. Papildykite ir miško žemės. Nepersodintos scylės gerai auga apie penkerius metus, bet sparčiai dauginasi. Tad retsykiais iškaskite jų mažus svogūnėlius, o peržydėjus nugnybkite mezgines, kad neišsisėtų.
Kol lauke dar galynėjasi žiemos ir pavasario jėgos, namuose jau tikrai bunda visi kambariniai augalai, pumpurus ir žiedus krauna kai kurios gėlės. Čia gausu neatidėliotinų darbelių – persodinti, tręšti, genėti. Pasirūpinkite jomis.
Turėkite po ranka persodinimui žemių. Dabar galima mažose pakuotėse įsigyti specialiai skirtos ir kaktusiniams, ir lapiniams, ir žydintiems augalams. Pasirūpinkite ir specialiomis trąšomis. Jų gausa ir įvairovė tokia didelė, kad lengva renkantis ir suklysti, padarant žalos savo augalams.
Raskite laiko pasidomėti – kokių būtent trąšų reikia vienam ar kitam jūsų augalui. Pavasarį daugumai labiausiai reikėtų azoto – jis skatina bendrą augimą ir ypač žaliosios masės susiformavimą. Bet būkite labai atsargūs – jei augalas gaus iš organinių ar neorganinių trąšų per daug azoto, jis visas jėgas skirs lapijai, o žiedai bus menki, augalas taps mažiau atsparus ligoms.
Pavasarį gėlėms reikės ir kalio, ir fosforo. Tad kokias trąšas geriausia rinktis? Lengvai naudojamos ir greitai veikiančios yra skystosios mineralinės trąšos. Granuliuotos mineralinės trąšos yra skirtos išbarstyti lysvėje, suveikia lėčiau. Kompleksinių tirpių trąšų sudėtyje yra visų augalams reikalingų maistinių medžiagų ir mikroelementų, augalai jas lengvai ir greitai pasisavina, nes trąšos būna ištirpinamos vandenyje. Ilgalaikio poveikio trąšos – tai nedideli mineralinių trąšų kamuoliukai, jų poveikis nuo 3 iki 18 mėnesių.
Dar kartą primename – nėra vieno recepto tręšimui. Todėl būkite atidūs, skaitykite rekomendacijas, laikykitės nurodymų ant pakuotės. Neskubėkite tręšti ir lauko augalų, palaukite, kol dienos kiek įšils, pasitrauks šalnos. Prisiminkite, kad greičiausiai jaunus augalus ir sodinukus galima pertręšti ir apdeginti organinėmis trąšomis – jos turi būti labai gerai susiskaidžiusios.
Jau pirmosiomis kovo dienomis sutvarkykite ir atnaujinkite gyvenimą fuksijoms ir pelargonijoms. Fuksijas nugenėkite maždaug per pusę – tuomet jos sparčiai pradės leisti naujus ūglius, susiformuos dailus krūmelis. Kad nauji ūgliai neišstyptų – laikykite augalą vėsioje ir šviesioje vietoje, ne aukštesnėje kaip 15 laipsnių temperatūroje. Palaikykite drėgmę, vėliau laistykite gausiau.
Pelargonijas apgenėkite taip, kad liktų po 2–3 lapelius, kurių pažastyse yra akys (pumpurai). Augalą išimkite iš lovelio ar vazono, aptrumpinkite trečdaliu šaknis, pakeiskite žemes šviežiomis. Persodinus pelargonijai reikia daug šviesos, vidutiniškos drėgmės. Statykite toliau nuo radiatorių.

Daržininkui…
Sėti, sėti sėti…??! Kaip besviltų padai to imtis, bet pirmiausia visų daržininkų pareiga yra generalinė tvarka savo plotuose – darže ar šiltnamyje. Ypač tiems, kurie rudenį nelinkę visko apkarpyti, išravėti ar sukasti. Reikia padėti pavasarį žemei atsikvėpti, nurinkti visa, kas ant jos negyva: lapus, šakas, žiedkočius, atramas.
Išvalykite ir išplaukite vandens talpas, skirtas lietaus vandeniui, piktžolių srutoms.
Pradžiūvusias lysves galima paravėti, purenti. Šiltnamiai jau tikriausiai sutvarkyti, o tada jau ir sėklos, daigeliai… Apie visa tai prirašyti ištisi traktatai ir kiekvieną pavasarį vis nauji atradimai, patirtys.
Ką jau ką, o paberti anksti pavasarį ridikėlių, sakysite, tai jau jokių mokslų nereikia. O vis dėlto… Ridikėliai nebijo šalčio, tačiau yra ilgos dienos augalai – jiems reikia 16–18 valandų per parą šviesos. Vėsiame šiltnamyje pakankamai gerai vystosi ridikėlių šaknys, o šviesos užtenka tik 10 valandų. Sėklos sudygsta, kai temperatūra 4–5 laipsniai, tačiau, kad susiformuotų sveiki lapai, jau reikia net 15 laipsnių šilumos.
Ankstyva ridikėlių sėja yra gerai ir todėl, kad dar nėra jokių kenkėjų. Laistykite tolygiai, neleiskite išdžiūti. Šaltesniu oru gerai lieti šiltesniu vandeniu. Tačiau perlaisčius sulauksime gražių lapų ir mažų ropelių. Beje, gal čia verta prisiminti, kad ridikėlių lapai yra ne mažiau vertingi už ropeles, todėl salotoms puikiausiai tinka.
Norėdami sulaukti gausesnio derliaus, turite laikytis ir keleto sėjos taisyklių: sėklas reikia išsėti rečiau, kas 3–4 cm, 0,5–1 cm gylyje. Per giliai pasėjus šaknys išsikreivina. Per tankiai susėjus būtina juos išretinti, kai tik pasirodo pirmieji tikri lapeliai, paliekant vieną nuo kito daigelius per 3 cm. Dabar, kovo pradžioje pasėti šiltnamyje ridikėliai tikrai pasivys pasėtus vasario viduryje.
Visi tikimės užsiauginti traškių ir sultingų ridikėlių ropelių. Todėl atidžiai reikia rinktis ankstyvąsias veisles, skaityti aprašymus ant sėklų pakuotės. Dirva jiems turi būti puri, tačiau ne per lengva. Neišlaikę tolygaus drėgmės lygio – perdžiovinę, o paskui gausiai palaistę, galite sulaukti supleišėjusių ropelių.
Jei ridikėlio vidus juoduoja, tikriausiai dirvoje per daug azoto. Jei keletą metų juos sėjate vis toje pačioje vietoje, nesistebėkite, jei pradės pulti ligos ir kenkėjai.
Ir paskutinis patarimas – paįvairinkite ridikėlių asortimentą įvairesnėmis veislėmis, spalvomis, formomis. Sėkite ne tik klasikinius raudonus, bet ir geltonus, violetinius, baltus, dvispalvius.
Labai populiarūs pastaraisiais metais tapo raudonieji: „Parat“ (atsparūs ligoms), „Viola“ (apvalūs, sultingi), „Riesenbutter“ apvalūs, dideli su ryškiai raudona luobele), „Sora“ (sena ir žinoma veislė, stipraus pipirinio skonio).
Geltonieji: „Zlata“ (gelb) – šviesiai geltoni, traškūs, pikantiško skonio ridikėliai.
Baltieji: „Tondo Bianco“ (balti, švelnaus skonio), „Albena“ (apvalūs, balta luobele, labai skanūs), „Icicle“ (pailgi, primena morkas, skanūs).
Spalvotieji: „Poloneza“ (švelnaus skonio, apatinė dalis balta), „Flamboyant“ (pailgi, rausvi su baltu galu), „French Breakfast“ (pailgi ir kvapnūs, trečdalis ropelės balta).
Jei planuojate ridikėlių užsiauginti balkone, didesniame vazone, terasoje – rinkitės ridikėlius „greituolius“: „Cherry Belle“, „Burro Gigante“, „Saxa 2“, „Lucia“, „Eiszapfen“, „Topsi“. Po jų sėkmingai galėsite sėti salotas, špinatus, žirnius.
Smagaus naujo pavasarinio sezono sode, darže ir gėlyne!


Sočiai ir be mėsos

Prancūziška tirštsriubė
Reikės: 2 porų, 2 svogūnų, 400 g bulvių, 4 didelių pomidorų, 2 česnakų skiltelių, 1 pankolio, 3 šaukštų alyvų aliejaus, 700 ml karšto daržovių sultinio, po žiupsnelį druskos ir uoginės paprikos, 1šaukšto kapotų petražolių.
Nupjaustę poro šaknis ir žaliuosius lapus nuplaukite, perpjaukite išilgai, supjaustykite griežinėliais. Nuluptą svogūną susmulkinkite, bulves nuskuskite ir supjaustykite kubeliais. Pomidorus nuplikinkite, nulupkite ir susmulkinkite. Česnaką nulupkite ir sutraiškykite. Pankolio kietuosius lapus nuskabykite, nuplaukite ir supjaustykite rėžiukais. Įkaitinkite didesniame puode aliejų, pakepinkite jame svogūnus ir porus. Tuomet sudėkite bulves, pomidorus, česnaką, pankolius ir viską užpilkite sultiniu. Uždengę virkite apie 30 minučių. Paskui daržoves pertrinkite per sietelį, paskaninkite sriubą uogine paprika, pasūdykite ir patiekite apibarstę petražolėmis.
Prancūzai tokią striubą patiekia su svieste skrudintomis baltos duonos riekelėmis. Bagetės dedamos į lėkštes ir patiekiamos į stalą uždėjus jas ant sriubos dubenėlių. Skrebučius taip pat galima apibarstyti petražolėmis.

Žiediniai kopūstai grietinėlės padaže
Reikės: 1 kg žiedinių kopūstų, 1/2 l pieno, 1/2 l vandens, 3 šaukštų margarino, 1 šaukšto kvietinių miltų, 1/8 l grietinėlės, 2 kiaušinių trynių, 1/2 šaukštelio druskos, žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto, 2 šaukštų laiškinių česnakų ritiniukų.
Žalius kopūsto lapus nuskabykite, kotą patrumpinkite, įpjaukite jį kryžmai, kad išvirtų kartu su žiedynais. Kopūsto galvutę žiedynais į apačią panardinkite į šaltą vandenį 15 minučių, kad išsiplautų nešvarumai. Pieną su vandeniu užvirinkite ir kopūstą (žiedynėliais į viršų) virkite 20–25 min. uždengę. Išvirusį kopūstą išgriebkite, nuvarvinkite, išskirstykite žiedynėlius ir laikykite šiltai. Atpilkite 0,25 l sultinio. Margariną ištirpinkite prikaistuvyje, pagruzdinkite jame miltus, paskui po truputį pilkite sultinį, maišydami virkite apie 10 minučių. Grietinėlę išmaišykite su tryniais, druska, muskato riešutu, įplakite 2 šaukštus karšto padažo. Padažą nukelkite nuo viryklės, supilkite grietinėlę su tryniais ir viską dar kartą užkaitinkite, bet neužvirinkite. Prieš patiekiant apibarstykite kopūstą laiškiniais česnakais. Skanu su bulvių koše, keptais ant grotelių pomidorais.

Trapus graikiškas špinatų pyragas
Reikės: 300 g šaldytos sluoksniuotos tešlos, 1 kg špinatų, 1l vandens, 1 šaukštelio druskos, ryšelio svogūnėlių su laiškais, 1 česnako skiltelės, 50 g sviesto, žiupsnelio druskos ir baltųjų pipirų, žiupsnelio tarkuoto muskato riešuto, 200 g ožkos sūrio, 4 kiaušinių, 5 šaukštų džiūvėsėlių,1 kiaušinio trynio aptepimui.
Kambario temperatūroje tešlą atleiskite. Špinatus perrinkite, nuplaukite. Užvirkite vandenį, pasūdykite ir virkite jame špinatus 4 minutes, paskui nuvarvinkite ir stambiai supjaustykite. Česnaką ir svogūnėlius nulupkite, susmulkinkite ir pakepinkite ištirpintame svieste. Paskui sudėkite špinatus, prieskonius. Sūrį supjaustykite kubeliais, kiaušinius suplakite ir kartu su džiūvėsėliais bei sūriu įmaišykite į špinatus. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių, skardą perliekite šaltu vandeniu. Tešlą iškočiokite labai plonai, išpjaukite stačiakampius lakštus (25×30 cm ). Tris lakštus įklokite į skardą taip, kad jų kraštai būtų nukarę nuo skardos. Ant jų sukrėskite špinatų įdarą, kraštus užlenkite, uždėkite likusį lakštą. Viršų tešlos subadykite šakute, aptepkite plaktu tryniu. Kepkite orkaitėje apie 50 minučių. Skanėstas!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *