Apie emigraciją ir ne tik…

Vasariui skaičiuojant paskutines dienas Šilavoto bibliotekoje svečiavosi autobiografinių knygų apie emigraciją autorė Julija Miliūtė, kuri grįžo trumpų atostogų į Lietuvą.
Rašytoja papasakojo, kada ir kodėl nusprendė emigruoti, kokie jausmai tuo metu kankino. Buvo aptartos visos trys jos parašytos knygos: „Emigrantai. Ar braškės virsta ferariais?“, „Emigrantai. Kodėl aš vis dar ten?“ ir „Kaip svajonė virsta realybe“. Autorė paskaitė ištrauką iš naujausios savo knygos, kuri jau netrukus pasieks leidyklą.
Klausantis Julijos Miliūtės pasakojimo apie emigraciją ne kartą kaupėsi gumulas gerklėje. Kiek daug patirta, išgyventa, kaip eita ir vis dar einama svajonės link. Ir vis tik bičiulės Vaidos Kazlauskienės iš Šilavoto paklausta, kada atgal, atsakė nedvejodama – tikrai grįš. Sakė svajojanti apie nedidelę trobelę Lietuvoje, kur galėtų pasenti, ir šalia kurios augtų rožės. Klausytojai replikavo, kad ir Šilavote tokių esama, todėl galbūt vieną dieną reikėtų apžiūrėti…
Daug išgyvenusi, tačiau kupina optimizmo, geros nuotaikos, nepaprastai šilta ir nuoširdi – tokią pažinome Juliją Miliūtę. Susitikimo metu Vytauto Trakymo atliekamos dainos puikiai atspindėjo gvildenamą temą. Tikriausiai ne vienam ir ašara kaupėsi akių kampučiuose. Jautru kalbėti apie išgyvenimus, kai klausosi ir patys artimiausi – vaikai. Autorė džiaugėsi jų palaikymu ir buvimu šalia pristatant savo knygas. O skaitytojams tai suteikia galimybę dar artimiau pažinti rašytoją.
Nuoširdžiai dėkoju, Julija Miliūte, už šiltą susitikimą. Nepaprastai maloni pažintis.
Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujant su Šilavoto Davatkyno bendruomene galim kurti tokias įsimintinas akimirkas. Ačiū visiems, atsiliepusiems į kvietimą.
Kristina Tamašauskienė