Užgavėnes paminėjo sočiai ir su dainomis

Kanapinis nugalėjo Lašininį – taip tradiciškai iš Prienų globos namų kiemo išvaryta žiema. Likus septynioms savaitėms iki Velykų, švenčiant Užgavėnes, žiema lauk buvo genama su dainomis, kaukėmis ir gardžiais blynais.
Nuo seno sakoma, kad per Užgavėnes svarbu sočiai prikirsti – taip esą būsite sotūs ir stiprūs visus metus. Jau kitą dieną po šventės ateina Gavėnios laikas, trunkantis iki Velykų, Kristaus prisikėlimo. Visą šį laiką raginama laikytis pasninko. Tad blynų Užgavėnių dieną valgyti patariama ir skatinama net iki 12 kartų.
Kad užtektų visiems valgymams ir valgytojams, nuo ryto socialiniai darbuotojai kartu su gyventojais nesnaudė ir darbavosi iš peties – kepė skaniausius blynus – ir mielinius, ir lietinius, pagardintus varške, uogiene ar šviežiomis uogomis, ir be nieko, paprasčiausius, bet visų pamėgtus. Šurmuliuodami Užgavėnių dalyviai juos kepė Globos namų virtuvėlėse bei Seklytėlėje.
Kodėl būtent blynai? Nes jie apvalūs, geltonos spalvos, ką tik iš keptuvės – karšti – tarsi vėl su pavasariu sugrįžtanti saulė.
Simbolinių kepinių kvapai viliojo. Jų vedami visus kepėjus lankė ir blynus ragavo Globos namų administracijos darbuotojai, gyventojai ir, žinoma, persirengėliai. O kaip be jų? Juk svarbiausia šią dieną pasidabinti neįprastais kasdienai drabužiais, veidą paslėpti po kauke. Šiųmečiams persirengėliams išradingumo netrūko: vieni, įsikūniję į personažą, juoką kėlė nepaprastai ilga nosimi, žvairuojančiomis akimis, kiti gąsdino savo retadante burna.
Prisiragavę įvairiausių blynų, visi keliavo į Globos namų salę. Čia skambėjo kolektyvo ,,Kvietkelis“ nuotaikingos dainos, kiekvieną į šventės sūkurį įsuko smagūs žaidimai, šokiai. Tokią dieną tik žiūrovu būti negana, visiems svarbu aktyviai dalyvauti – prisidėti prie žemės budinimo, perduoti jai savo energiją ir padėti išlydėti žiemą.
Vėliau šventės dalyviai buvo pakviesti stebėti ir tradicinės Kanapinio bei Lašininio kovos. Sotumo ir persivalgymo simboliu laikomas Lašininis krito prieš liesąjį, lazda aktyviai besigrūmusį Kanapinį. Nenoriai, bet žiema buvo išvyta – į mūsų namų kiemą jau žengia gyventojų ir darbuotojų taip išsiilgtas pavasaris.
Jolanta Šerpenskienė
ir Gintas Mikalauskas Socialiniai darbuotojai