Mandagiai išprašė žiemą…

Užgavėnės – viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių. Tai – žiemos palydos ir pavasario žadinimas. Panašios šventės švenčiamos daugelyje pasaulio šalių.
Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, prisilinksminti iki valios, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, laikytis rimties. Kaip ir kasmet, žiema turi įprotį užsibūti, nors ir nepageidaujama, nusibodusi, tad reikia mandagiai parodyti jai kelią namo. Žiema išradingai palydėta vasario 19 d. Skriaudžių buities muziejuje.
Muziejų užplūdo liaudiško humoru ir kūrybingumu žavinčios Užgavėnių karnavalo linksmybės. Kainavo tai kainavo, bet oras buvo geras užsakytas, lietus išvaikytas, saulės spinduliai šildė vėjo gairinamus susirinkusiųjų veidus. Kokių tik spalvingų asmenybių nebuvo prisirinkę tą popietę! Atvyko žydas Moišė, ožką su ožkiuku ir blusas parduoti bandęs, galybė čigonų ir čigonių, gražų gyvenimą už papildomą mokestį pranašavusių, ubagų, velnių, raganų, giltinių. Kadangi oras permainingas ir virusai aplink siaučia, o ir šiaip žmonių sveikatos būklė nėra pati geriausia, tai ir gydytoja – seselė, nepagailėjusi savo brangaus laiko, atvyko.
Rinkosi į šventę visi gausiai, būriais. Ir nieko keisto, juk rinkimai! Merą gerą išsirinkti reikėjo. Taigi po ilgų debatų, tautai apsvarsčius visų kandidatų į mero postą privalumus ir trūkumus, buvo išrinktas naujasis meras Kanapinis, iš posto, po ilgos ir nuožmios kovos išstūmęs Lašininį. Labai jau poste ilgai pastarasis užsisėdėjęs buvo, visi permainų į šiltesnę pusę norėjo. Šventėje buvo gausu triukšmingų šokių ir dainų su ansambliais ir kapelomis. Įvairiomis kaukėmis apsitaisę Užgavėnių šventės dalyviai trypė, krėtė pokštus, muzikavo, dainavo ir triukšmavo, taip žadindami pavasarį ir baidydami žiemos demonus. Persirengėliai kvietė svečius išbandyti savo gebėjimus ir sudalyvauti šventiniuose žaidimuose: virvės tempime, rąsto pjovime, šokinėjime maišuose, bėgime per „kitkas“ ir daug kitų. Žaidimų nugalėtojai buvo apdovanoti prizais – baronkomis ir saldainiais.
Pasistengta, kad būtų geri metai – netrūko sočių valgių, kuriais vaišino Veiverių seniūnijos bendruomenės. Iki soties visiems užteko skaniausių blynų, gardžiausios žirnių košės, išskirtinio šernienos troškinio. Šventė buvo tokia triukšminga, Morė sudegė taip greitai, kad žiema tikrai turėtų labai greitai pabėgti. O ar taip bus, pagyvensime ir pamatysime.
Kristina Pažėrienė
Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė