Lietuvos istorijos takais – Birštono TAU keliauja į Kauną

Birštono trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, pakilios nuotaikos po Lietuvos valstybės atkūrimo – vasario 16-os dienos šventinių renginių, vasario 17 dieną lankė Kauno istorines vietas.
Atvykę į Kauną, pirmiausia pagerbėme Karo muziejaus sodelyje esantį paminklą ,,Laisvė“, pastatytą žuvusiesiems už Lietuvos laisvę atminti. Pasidaliję mintimis apie sunkų Lietuvos kelią į nepriklausomą, laisvą Lietuvą ir atidavę pagarbą žuvusiesiems, atvykome į Lietuvos banko rūmus – vieną prabangiausių ir reprezentatyviausių tarpukario Lietuvos pastatų.
Šis pastatas – ne tik Lietuvos centrinės bankininkystės ištakų simbolis, tai ir savo interjeru išsiskiriantis objektas, simbolizuojantis Kauno klestėjimą tarpukariu. Gidės pasakojimai nukėlė mus į tarpukario Lietuvos laikus, ketinimus įsteigti Lietuvoje emisijos banką ir įvesti nacionalinius pinigus, kurie imti kurti iškart atgavus valstybingumą 1918 m. Dėl sunkios valstybės finansinės padėties Lietuvos bankas veiklą pradėjo tik 1922 m. Praeitais metais buvęs Lietuvos banko pastatas, atšventęs 100 metų sukaktį, atvėrė duris visiems, norintiems išvysti daugiau kaip 3 tonas sveriančias pinigų saugyklos duris, pasigrožėti įspūdingais tarpukario Kauno meno mokyklos atstovų paveikslais, pasisvečiuoti buvusio ministro pirmininko Augustino Voldemaro apartamentuose su 8 metrų aukščio kupolu, išvysti vieną seniausių liftų Kaune, išgirsti Vlado Jurgučio ir kitų tarpukario bankininkų gyvenimo ir veiklos istorijas. Taip pat apžiūrėti Lietuvos banko Pinigų muziejaus ekspoziciją, susipažinti su ilga ir turininga Lietuvos banko, pinigų ir bankininkystės istorija.
Pusantros valandos kelionė po istorinius banko rūmus neprailgo, tik dar labiau sužadino norą pagilinti žinias apie Lietuvos valstybingumo kelią, jos išsaugotus – atkurtus istorinius paminklus ateities kartoms.
Pasivaikščioję po Kauno Laisvės alėją, patraukėme į dar vieną Lietuvos istorinę vietą – Pažaislio vienuolyną. Gidės Rimutės Mikalavičienės vedini pravėrėme šio vienuolyno duris ir klausėmės įspūdingų istorijų apie tai, kaip toli už miesto, Pažaislyje, ramioje vietoje Taikos kalne (Mons Pacis) įsikuria 12 vienuolių – atsiskyrėlių, gyvenančių savo uždarą gyvenimą, sukūrusių savo atskiro pasaulio atmosferą, prisotintą asmeninių ir bendruomeninių maldų. Per 170 metų, keisdami maldą su darbu, vienuoliai gyvena čia – Pažaislyje. Neįtikėtina, kad vienas turtingiausių ir įtakingiausių LDK žmonių – Kristupas Zigmantas Pacas XVII a. pastatė neregėto grožio ir prabangos bažnyčią atsiskyrėliams vienuoliams kamalduliams, kurių pagrindinė vertybė yra neturtas. Dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje vienuolyno istorijoje įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero Kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms. Čia lankosi piligrimai iš viso pasaulio, vyksta kultūriniai renginiai, koncertai, garsinantys Lietuvą.
Esame dėkingi Antanui Kisieliui už įdomią, turiningą, kupiną dvasingumo kelionę. Mūsų širdys prisipildė tauriais meilės, pagarbos ir pasididžiavimo Lietuva jausmais, gilesniu jos istorijos pažinimu.
Nijolė Jakimonienė
Birštono TAU direktorė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *