Vasario 9 dieną sukviestame Prienų ūkininkų sąjungos tarybos išplėstiniame posėdyje buvo aptarta situacija pieno rinkoje, kuomet žaliavinio pieno supirkimo kainai kritus daugiau nei 50 proc. ir jo gamybai tapus nuostolinga, pienininkystės ūkiai atsidūrė ties bankroto riba. Išklausyta informacija apie žemdirbių organizacinio štabo pradėtas žemdirbių protesto akcijas, vykusias prie pieno perdirbimo įmonių ir prekybos centrų, diskutuota apie tai, kokiais būdais Prienų krašto ūkininkai galėtų prie jų prisidėti. Pritarta Lietuvos ūkininkų sąjungos parengtai Rezoliucijai dėl krizės pieno sektoriuje, kuri adresuota LR Prezidentui G.Nausėdai, LR Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen, LR Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkui V.Pranckiečiui ir LR žemės ūkio ministrui K.Navickui, prašant skubiai priimti ir aktyvuoti priemones, stabilizuojančias pieno sektorių.
Prienų ūkininkų sąjungos tarybos išplėstiniame posėdyje dalyvavo ne tik sąjungos nariai, bet ir žemdirbių organizacinio štabo atstovai, ūkininkai iš kitų šalies rajonų, kiti svečiai.
Klausimai, kuriuos aptarti susirinko ūkininkai, pienininkystės ūkių atstovams skaudūs, pirmiausia dėl to, kad iki šiol gamintojai neturi jokių svertų, jog galėtų diktuoti savo sąlygas perdirbėjams ir dalyvauti nustatant galutinę pieno produktų kainą parduotuvių lentynose. Jie labiausiai iš visų grandžių nukenčia ištikus krizei, kuomet dar labiau susitraukia jiems tenkanti ir taip maža pieno kainos dalis. Tad buvo pasidalinta nuogąstavimais, kad pieno ūkiai bankrutuos, jeigu perdirbėjai ir prekybininkai nepasidalins našta su pieno gamintojais. Kita vertus, rinkoje pritrūkus lietuviško žaliavinio pieno, parduotuvių lentynas gali užpildyti lenkiška produkcija. Anot Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus, ištikus tokiam scenarijui, jas atsikovoti bus labai sunku. Todėl Prienų ŪS pirmininkas į posėdį kvietė atvykti ir kartu su ūkininkais paieškoti kompromiso ir UAB „Marijampolės pieno konservai“ gen. direktorių Henriką Karpavičių, tačiau jis taip ir nepasirodė.
Prienų ŪS pirmininko Martyno Butkevičiaus teigimu, per nepriklausomybės laikotarpį pieno sektorių buvo ištikęs ne vienas sunkmetis, ir buvo dėtos vienokios ar kitokios pastangos jį suvaldyti. Deja, pasak jo, ūkininkų derybinės pozicijos, palyginti su perdirbėjų ir prekybininkų turima įtaka, išlieka silpnos, žemdirbiams tenka pati mažiausia pieno kainos dalis maisto grandinėje. Todėl šalyje prasidėjus žemdirbių protesto akcijoms, jis kvietė Prienų krašto ūkininkus nelikti nuošalyje, kai prireiks, vykti į piketus, prisidėti finansiškai, taip pat teikti pasiūlymus.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui R.Juknevičiui buvo skaudu girdėti žemdirbių atstovų priekaištus dėl sąjungos neveiklumo.
Viename viešame interviu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išreiškė nuomonę, kad savivaldybės taip pat daugiau galėtų padaryti dėl savo gyventojų, nepalikti ūkininkų vien rinkos reguliavimui, tačiau susirinkime dalyvavęs Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas teigė, kad savivaldos, kuriai deleguojama vis daugiau valstybės funkcijų, ištekliai padėti yra menki, bet pažadėjo remti žemdirbių iniciatyvas, palaikyti jų norą kooperuotis ir kt.
Prienų rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė, remdamasi statistiniais duomenimis, pristatė per pastaruosius metus rajono pieno ūkiuose įvykusius pokyčius. Jie rodo, kad pienininkystės ūkių tolydžio mažėja. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis, rajone veikė 571 ūkis, kuriame buvo laikomos 3703 karvės, per praėjusius metus karvių laikytojų skaičius sumažėjo 90-čia. Per metus pieninių karvių skaičius rajone sumažėjo 632 karvėmis. Vien per praėjusį gruodį ir šį sausį trys ūkiai likvidavo pieninių karvių bandas. Kiti duomenys taipogi nedžiugina. Didžioji dauguma – 422 laikytojai – laiko iki 10-ties karvių. 146 ūkius valdo 50-60 metų amžiaus ūkininkai, 223 ūkius – 60 metų amžiaus ir vyresni ūkininkai. Šeši ūkiai priklauso asmenims iki 30-ties metų, 86 ūkiais rūpinasi 30-50 metų amžiaus ūkininkai, taigi tendencijos rodo, jeigu daugiau jaunimo neperims pieno ūkių, ateityje jie nunyks.
Prienų ŪS išplėstiniame posėdyje dalyvavo jaunųjų ūkininkų organizacinio štabo narė, Prienų krašto ūkininkaitė Rasa Rasimaitė, kuri pasidalino informacija apie Lietuvoje, prie pieno perdirbimo įmonių ir didžiųjų prekybos centrų, vykusias žemdirbių protesto ir kryžių statymo akcijas. Pasak jos, akcijos kilo spontaniškai, reaguojant į mažiausią iš ūkininkų superkamo žaliavinio pieno kainą ES bei didžiausią pieno ir jo produktų kainą vartotojams. R. Rasimaitė džiaugėsi, kad akcijose dalyvavo ne tik pieno, bet ir augalininkystės bei mėsininkystės ūkių atstovai, kad ją palaikė ir pieno vartotojai, miestų gyventojai.
„Šiandien nesvarbu – (ūkis) didelis ar mažas, svarbu būti vieningiems ir siekti nevienadienių sprendimų, reikalauti garantijų ir aiškumo ilgalaikėje perspektyvoje,“ – agitavo organizacinio štabo atstovė, kviesdama Prienų krašto ūkininkus palaikyti protesto akcijas, nepasitenkinti pridėtu vienu kitu centu už parduotą pieną.
Tiesa, ji pripažino, kad ne visi pieno statytojai buvo vieningi: buvo tokių, kurie pieną nemokamai dalino gyventojams ar protesto vardan išpylė, bet dalis pardavė perdirbimo įmonėms, nes, matyt, gauti šiek tiek pinigų jiems buvo svarbu. Pasak R.Rasimaitės, dėl to žmonių negali kaltinti, jų veiksmai yra apsisprendimo reikalas, asmeninė pozicija. Vis dėlto, jos pastebėjimu, organizacinį štabą pasiekė žinios, kad protesto akcijos dienomis žymiai sumažėjo iš ūkininkų surenkamo pieno kiekis, pienovežiai važinėjo pustuščiai. Todėl kuo daugiau ūkininkų prisijungs prie akcijos, tuo bus didesnis spaudimas ir poveikis perdirbėjams, – pabrėžė ji.
Ūkininkams teiraujantis kaip, nepažeidžiant įstatymų, jie galėtų įsitraukti į akciją, pavyzdžiui, viešai dalinti gyventojams pieną, su vartotojams tiesiogiai tiekiamai produkcijai, jos realizavimui keliamais reikalavimais juos supažindino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Prienų skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Gediminas Banys, vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Reda Gundorinienė. Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė priminė prekybos ūkininkų produkcija tvarką Laisvės aikštėje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai informavo apie reikalavimus, keliamus pieno produkcijai, kurią ūkininkai, protestuodami prieš mažas pieno supirkimo kainas, ketina išdalinti gyventojams.
Prieš pasisakydamas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pirmiausia panoro iš pačių pieno ūkių savininkų išgirsti, ką jie mąsto apie savo ateitį, ir buvo išsakyta įvairių nuomonių. Kai kurie ūkininkai ketina atsisakyti planų plėsti ir modernizuoti ūkius, kiti svarsto amortizuoti praradimus iš praeitų metų lėšų. Atsirado tokių, kurie skaičiavo, kam atitenka didžiausia uždarbio dalis galutiniame pieno produkte, ir reikalavo ant pieno pakelių parduotuvėse nurodyti, kokius grašius už pieną gauna jo gamintojai. Ūkininkai taipogi skundėsi tuo, kad priemokos ar priedai už superkamą žalią pieną mokami nereguliariai, pagal supirkėjų pasirinktus kriterijus.
Išplėstinis posėdis tęsėsi tris valandas, nes, be pranešėjų, kviestų pakalbėti aktualiomis temomis, atsirado ir grupelė svečių – daugiausia jaunųjų ūkininkų, kurie, atvykę iš įvairių šalies savivaldybių, savo replikomis ir revoliucingais pasisakymais kaitino susirinkusiųjų aistras. Nekviesti atvykėliai, prisistatę ūkininkais, kalbėjo itin aštriai, iš jų lūpų liejosi kritika Lietuvos ūkininkų sąjungai, Pieno gamintojų asociacijai dėl to, kad neapgynė žemdirbių interesų, kai buvo priimtas jiems nepalankus Pieno įstatymas ir kiti sprendimai, kad laiku neįžvelgė artėjančios krizės pieno sektoriuje ir kt.
LŪS pirmininkas R.Juknevičius atrėmė priekaištus dėl neva sąjungos neveiklumo, susiedamas kilusį ažiotažą su prasidėjusiu priešrinkiminiu laikotarpiu, kuomet kritine pieno ūkiams situacija bando pasinaudoti ir netikri pranašai. Pasak jo, šiuo metu ūkininkai yra per silpni derybose, nebent juos palaikytų vartotojai, maisto valgytojai, kurie savo ruožtu darytų spaudimą Vyriausybei gelbėti pieno sektorių. Kita vertus, atstovaudamas plačiai ūkininkų bendruomenei, kuri jungia ne tik pienininkystės ūkių savininkus, sąjungos pirmininkas sakė keliantis tikslą – „rasti kelio vidurį“, koordinuoti bendradarbiavimą, rasti susikalbėjimą tarp atskirų grupių, juk vien spaudžiant perdirbėjus, gero sprendimo nebus. Ūkininkų vadovo pastebėjimu, jie „apsiginkluos“ advokatais ir, pasinaudodami situacija, pieną įveš iš Lenkijos. Pasak R.Juknevičiaus, įmanoma sužlugdyti vieną kitą pieno perdirbimo įmonę, tačiau ar perpirkti jas ūkininkai bus pajėgūs?
Nuosaikesnės, geriau apgalvotos taktikos šalininkas R.Juknevičius pripažino, kad Ūkininkų sąjungoje narių nuomonės išsiskyrė, išryškėjo radikalesnis „sparnas“, kuriam atstovauja jaunimas.
„Mes palaikome pradėtas protesto akcijas, atveriame kelią jaunimui pasireikšti, bet reikia būti atsakingesniems, nes kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį ir gali sukelti viso pieno sektoriaus griūtį,“ – perspėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas.
Į Prienų ūkininkų sąjungos tarybos išplėstinį posėdį tiesiai iš Vilniaus atskubėjęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis savo ruožtu papasakojo apie ankstesnių susitikimų su aukščiausiais šalies pareigūnais rezultatus, kurie netenkina pieno ūkių atstovų, šiuo metu daromus žingsnius sukviesti visų pieno sektoriaus grandžių atstovus prie derybų stalo. Jis padėkojo grūdininkams už pilietines iniciatyvas ir palaikymą, tačiau apgailestavo dėl to, kad atskirų žemdirbių grupių veiksmai, siekiant trišalių derybų, yra nederinami.
Diskusijose pasisakiusio veiveriškio ūkininko Martyno Krūvelio teigimu, laukia sunkios derybos, todėl jose žemdirbiams turi atstovauti žmonės, puikiai išmanantys teisinę bazę.
Kaip paaiškėjo, žemdirbių organizacinio štabo, kaip ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, nariai savais „kanalais“ siekia susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte, minimos skirtingos jų datos.
Posėdyje nedidele persvara buvo pritarta Lietuvos ūkininkų sąjungos parengtai rezoliucijai su trylikos punktų reikalavimais kuo greičiau valstybės mastu imtis krizės suvaldymo priemonių, užtikrinant sąžiningą vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje; aktyvuojant antikrizinį įstatymą, patikslinant nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą; pritaikant pieno gamintojams įvairius finansinės paramos mechanizmus bei lengvatas, įveiklinant Žemės ūkio rizikos valdymo fondą ir kt.
Rezoliucijoje įrašyti siūlymai, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos reguliavimas būtų susietas su vienu ar keliais iš šių būdų: su pieno produkcijos pardavimų kainomis, su ES pieno supirkimo vidurkiu; taip pat turėtų būti nustatyta procentinė dalis, tenkanti žemdirbiui nuo pieno produktų kainos parduotuvėje. Prašoma įstatymu įtvirtinti žaliavinio pieno kainą su visais priedais, už vienodos kokybės pieną nustatyti vienodą kainą visiems pieno statytojams, nepriklausomai nuo parduodamo pieno kiekio ir kt.
Rezoliucija išsiųsta centrinei LŪS vadovybei, o vėliau, suderinus visų rajonų ūkininkų pozicijas, ir į Vilnių. Jeigu nebus atsižvelgta į žemdirbių reikalavimus, kovo mėnesį žadama rinktis į piketus.
Dalė Lazauskienė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“