Lietuvoje prie balsadėžių ateina tik apie trečdalis jaunų žmonių

Man ne vis vien…

2022-aisiais, minint Jaunimo metus, daug kalbėta apie balsavimo teisės suteikimo galimybes jaunuoliams nuo 16 metų. Ir nors artėjančiuose Savivaldybių rinkimuose nepilnamečiai prie balsadėžių eiti dar negalės, pilnametystės sulaukę jaunieji piliečiai turi teisę spręsti, kaip atrodys jų miestas ar miestelis. Tik ar ta teise jauni žmonės yra linkę pasinaudoti – apie tai pirmąjį vasario ketvirtadienį, Pasaulinę rinkimų dieną, viešos konsultacijos metu diskutavo Jaunimo reikalų agentūros (JRA), Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir politikos stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ atstovai.
Anot Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos skyriaus patarėjo Mindaugo Mizaro, paskutiniuose 2019 m. savivaldos rinkimuose iš viso dalyvavo 1179870 gyventojų, iš jų 136 185 (11,54 proc.) sudarė 18–29 m. jaunuoliai. Tiesa, rinkimų metu teisę balsuoti turėjo kur kas daugiau – 413 382 – jaunieji rinkėjai, tačiau ja pasinaudojo tik trečdalis – 32,94 proc.
2019 m. jaunimo aktyvumo savivaldos rinkimuose tendencijos rodo, jog daugiausiai jaunimo nuo visų balsavusiųjų rinkimuose dalyvavo Kalvarijos, Pagėgių, Šalčininkų, Šilalės ir Trakų rajonų savivaldybėse. Pagal pasinaudojusių balsavimo teise rodiklius, renkant miestų ir rajonų vadovus, aktyviausiai prie balsadėžių jaunimas ėjo Birštono (50,08 proc.), Lazdijų rajono (44,3 proc.), Neringos (43,62 proc.), Širvintų rajono (42,37 proc.) ir Švenčionių rajono (42,62 proc.) savivaldybėse.
Prienų rajono savivaldybėje 2019 m. savo balsą atidavė 12 147 gyventojai, iš jų – 1409 (11,6 proc.) sudarė jaunimas. Nors paskutiniuose savivaldos rinkimuose teisę balsuoti turėjo 4178 jauni žmonės, ja pasinaudojo gerokai mažiau nei pusė – 33,72 proc. Tiesa, šis skaičius vis tiek yra geresnis už bendrą šalies lygį.
VRK atstovo M. Mizaro pastebėjimu, visuomenėje paplitusi nuomonė, jog savivaldos rinkimai nėra populiarūs – mitas, o visuose didžiuosiuose (t.y. Savivaldos, LR Seimo ir LR Prezidento) rinkimuose piliečių aktyvumo tendencijos yra panašios.
2019 metais Lietuvos piliečiai taip pat rinko kandidatą į LR Prezidento postą. Iš viso prieš ketverius metus prie balsadėžių atėjo 1422 031 rinkėjas, tarp kurių – 193 321 (13,59 proc.) jaunieji piliečiai. Įdomu tai, jog Prezidento rinkimuose turinčių balsavimo teisę ir ja pasinaudojusių jaunuolių skaičius 3,42 proc. buvo mažesnis nei tais pačiais metais vykusiuose Savivaldos rinkimuose. Balsavimo teise daugiausiai naudojosi Kalvarijos (41,35 proc.), Pagėgių (39,92 proc.), Rietavo (38,24 proc.), Skuodo rajono (38,31 proc.), Šilalės rajono (40,63 proc.) jaunuolių. Prezidento rinkimuose, skirtingai nei Savivaldos rinkimuose, pagal pasinaudojusių balsavimo teise jaunuolių skaičių, jaunieji birštoniškiai buvo vieni iš pasyviausių. Čia iš viso balsavo 329 jaunuoliai (12,54 proc. nuo visų rinkėjų), o balsavimo teise pasinaudojo tik 24,09 proc.
Prienų rajone atiduoti savo balsą galėjo 4045 18–29 m. asmenys, tačiau prie balsadėžių rinkimų dieną atėjo tik 1527 jauni žmonės ir balsavimo teise pasinaudojo 31,64 proc. Iš visų 12783 Prezidento rinkimuose dalyvavusių Prienų rajono gyventojų jaunimas sudarė 11,95 proc.
Panašios tendencijos visos Lietuvos mastu pastebimos ir 2020 m. Seimo rinkimuose, kuriuose nuo visų balsavusių jaunimas sudarė 13,9 proc., o balsavimo teise pasinaudojo kone trečdalis – 33,69 proc. Lietuvos jaunuolių.
M. Mizaro teigimu, žvelgiant į bendras rinkėjų aktyvumo tendencijas nuo 1991 m., aktyviausiai į rinkimų apylinkes lietuviai keliavo nepriklausomybės aušroje, vėliau tie skaičiai mažėjo. Pavyzdžiui, po nepriklausomybės atgavimo 1992 m. vykusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo 75,26 proc., o 1993 m. Prezidento – 78,62 proc. rinkėjų. Per tris dešimtmečius balsuojančių gyventojų skaičius nukrito daugiau nei 20 proc. VRK duomenimis, nors 2019 m. LR Prezidento rinkimuose piliečiai buvo kiek aktyvesni ir savo balsą atidavė 57,37 proc. balsavimo teisę turintys gyventojai, paskutiniuose 2020 m. Seimo rinkimuose prie balsadėžių neatėjo nė pusė (47,81 proc.) rinkėjų. Ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių nuo 1992 metų. Prastesni rodikliai Seimo rinkimuose užfiksuoti beveik prieš dešimtmetį, 2014 m. – tuomet balsavimo teise pasinaudojo 46,08 proc. lietuvių.
„Kai žmonių paklausi, kodėl jie nebalsuoja, atsakymų būna įvairių: „neįdomūs kandidatai“, „mano balsas nieko nereiškia“ ir pan. Netiesa, kad vieno žmogaus balsas nieko nelemia, ir tai labai gražiai iliustravo Seimo rinkimai Utenos apygardoje, kurioje rinkimų naktį dviejų kandidatų balsai pasiskirstė po lygiai. Tai tik įrodo, kad ir vienas balsas daug ką lemia“, – viešos konsultacijos metu sakė VRK atstovas.
Sulaukęs klausimo, ką galima padaryti, kad jaunuolių įsitraukimas į rinkimus būtų didesnis, M. Mizaras teigė, jog vienas iš pavyzdžių – Pasaulinę rinkimų dieną Jaunimo reikalų agentūros organizuota konsultacija ir kitos iniciatyvos, kurių metu VRK atstovai eina arčiau žmonių, konsultuoja, atsako į jiems rūpimus klausimus.
Jaunųjų piliečių aktyvumu rinkimuose bei gebėjimu atsirinkti savo kandidatus rūpinasi ir politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“. Anot organizacijos atstovės Guodos Vaitiekutės, „Žinau, ką renku“ savanorių tinklas su jaunais žmonėmis priešakyje jaunimą skatina ne tik aktyviai balsuoti, bet ir tai daryti sąmoningai. Šiam tikslui įgyvendinti savanoriai organizuoja edukacijas visoje Lietuvoje, vykdo politikų pažadų įgyvendinimo stebėseną, organizuoja debatus ir diskusijas su kandidatais.
Netrukus „Žinau, ką renku“ komanda pakvies rinkėjus į debatus kone visose Lietuvos savivaldybėse, kuriuos moderuos patyrę komunikacijos specialistai bei žurnalistai. Vasario 15 d. debatai numatyti ir Birštone, o vasario 27 d. – Prienuose.
Nežinantiems ar neapsisprendusiems, už ką atiduoti savo balsą, konsultacijoje dalyvavusios „Žinau, ką renku“ atstovės Guoda Vaitiekutė ir Aušrinė Diržinskaitė turi patarimą – turėti bent tris argumentus, kodėl verta balsuoti už vieną ar kitą kandidatą.
Rimantė Jančauskaitė