Menininkės gyslelę turinti Justė Milušauskaitė ateitį sieja su skaičiais

Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientė Justė Milušauskaitė, „Gyvenimo“ Padėkos šventėje pelniusi geriausios 2022-ųjų metų mokinės nominaciją – ne tik stropi mokinė, rajoninių olimpiadų prizininkė ir nugalėtoja, bet ir jaunoji menininkė, savo darbais garsinanti Prienų vardą respublikiniu ir tarptautiniu mastu.
J. Milušauskaitė dvejus metus iš eilės tapo respublikinio tapybos darbų konkurso „Rudens natiurmortas“ laureate, o Prancūzijoje vykusiame tarptautiniame vaikų vizualaus meno konkurse prieniškės tapybos kūrinys pateko į geriausių darbų dešimtuką ir buvo įvertintas laureato diplomu ir medaliu. Pasak gimnazistės, tai yra vienas svarbiausių konkursų, kuriam ruošiami Prienų meno mokyklos mokiniai, mat kiekvienais metais šiam UNESCO organizuojamam konkursui savo darbus pateikia tūkstančiai jaunųjų menininkų, iš kurių atrenkama tik 100 geriausių.
Kasmet konkursas jaunuosius talentus pakviečia įsijausti vis į kitą temą, šįkart tai buvo „Kelionė – svajonė ar košmaras“. Anot Justės, į temą ji pažvelgė labai paprastai, todėl kūrinio siužetas atspindi ir šių laikų realijas, o jo centre – žmogus, žvelgiantis į geresnę ateitį.
Talentinga mergina prisipažįsta, jog įprastai vienam kūrybiniam darbui ji skiria apie 20 valandų savo laisvo laiko, tačiau šįkart teko paaukoti kur kas daugiau. Tiesa, pati Justė auka to nevadina ir, kaip ji pati sako: „menas – man nėra darbas, tai mano pomėgis“.
Beje, jaunoji menininkė yra išbandžiusi ir daugiau meno krypčių: dar besimokydama „Ąžuolo“ progimnazijoje, paauglė lankė teatro būrelį pas mokytojus Ireną ir Kazimierą Drižilauskus, Prienų meno mokykloje baigė dailę ir fotografiją, taip pat lankė fortefiono ir gitaros pamokas. Visgi Justė prisipažįsta, jog arčiausiai širdies jai vis tiek yra tapyba akriliniais dažais. „Piešti ir tapyti mėgau nuo mažų dienų. Jeigu vaikystėje gaudavau kokių nors knygučių, iš karto jas pripiešdavau“, – šypsosi pašnekovė. Ji taip pat priduria, jog kadaise tapyba jai atrodė labai sudėtingas dalykas, tačiau viena pirmųjų Justės dailės mokytojų Dalė Dragūnienė parodė mergaitei, kad tai nėra taip sunku, kaip atrodo. Ir dabar jaunoji menininkė sako, jog dailė – tai galimybė išreikšti save. O bene labiausiai kūrybiniame procese jai patinka paleisti į laisvę vaizduotę ir perkelti žmones į kitokias erdves, fantastinę sceną, o kartais tiesiog įamžinti tobulą akimirką, pamatytą saulėlydį…
Aštuoniolikmetė mergina taip myli tai, ką daro, jog su dideliu entuziazmu dirba ne tik prie individualių darbų. Ji kartu su kitomis bendramintėmis prisijungė ir prie žiburietės Skaistės Radžiūnaitės idėjos – ištapyti gimnazijos valgyklos sieną – ir šiam darbui paaukojo kone pusę vasaros atostogų. Tiesa, Justė neslepia, jog, projektui pareikalavus išties nemažai laiko, pastangų ir fizinio darbo, kartais taip norėjosi tiesiog pailsėti ir pasimėgauti vasara, tačiau, kaip ji pati sako, galutinis rezultatas buvo vertas tų pastangų, o žaismingai išpuoštos sienos džiugina ir mokinius, ir mokytojus.
Daug kas tikriausiai nustebs, jog menininkės gyslelę turinti abiturientė labai mėgsta ir tiksliuosius mokslus, ypač matematiką. „Netiesa, kad menininkai nemoka skaičiuoti. Priešingai, vieni geriausių menininkų pasaulyje, pavyzdžiui, Leonardas Da Vinčis, buvo labai geri matematikai. O aš esu žmogus, kuriam patinka tiksliai apskaičiuoti dalykus“, – stereotipus apie meno žmones neigia J. Milušauskaitė.
Abiturientė jau yra tvirtai apsisprendusi, jog, pabaigusi mokyklą, studijuos ekonomiką, o ateityje norėtų kurti ir savo verslą, o galbūt susieti jį ir su meno kryptimi. „Nenoriu apleisti meno. Mano nuomone, Lietuvoje ir apskritai pasaulyje menininkų trūksta. Deja, bet iš vadinamos menininkės duonos sunku pragyventi, todėl daugelis pamiršta savo talentą ir tiesiog pasirenka tuos darbus, kurie yra gerai apmokami. Sujungusi meną ir skaičius, galėčiau save išpildyti abiejose labai mėgstamose srityse“, – ateities planais dalijasi gimnazistė.
Paklausta, ar respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė nesvajoja ir apie autorinę parodą, jaunoji menininkė prisipažįsta, jog tokių minčių tikrai yra, tačiau tam norisi atrinkti pačius geriausius savo darbus. O darbų Justės kūrybinėje kraitėje išties nemažai ir, kaip ji pati sako, namie jų – tik nedidelė dalelė. Dauguma jų yra „Žiburio“ gimnazijoje, kiti iki šiol puošia Prienų meno mokyklos, kurioje ji mokėsi, viešąsias erdves.
Rimantė Jančauskaitė