„Miella“ vyndariai saikingą degustavimo kultūrą skleis ir Nemuno krašte

Daugeliui nemalonus, veiklas suparalyžiavęs karantino laikotarpis birštoniečiui Irmantui Adamoniui ir alytiškiui Marijui Jakinevičiui buvo produktyvus: svainiai įgyvendino savo svajonę ir sukūrė vyndarystės verslą, prie kurio rankų darbu prisideda ir abiejų šeimų nariai – vaikai, tėvai ir giminaičiai. Gavę reikiamas licencijas gamybai ir pardavimui, Alytaus rajono Alytaus kaime jie atidarė pirmąją Pietų Lietuvoje sertifikuotą natūralios fermentacijos vaisių ir uogų gamybos vyninę „Miella vyninė“, kurioje ne tik prekiaus savo produkcija, bet ir rengs lietuviško vyno edukacijas-degustacijas, garsindami Lietuvą, kaip vyndarių kraštą, plėsdami žmonių supratimą apie gėrimus, skatindami atsakingo vyno vartojimo kultūrą.

MB „Miella“ įkūrėjai ir verslo partneriai (iš kairės) I.Adamonis ir M.Jakinevičius su mere N. Dirginčiene.

Jų verslo sėkmės istorija nuskamba neįtikėtinai dėl vienos aplinkybės. Vyndariams prireikė vos pusantrų metų nuo debiuto Lietuvos vyno čempionate 2022-ųjų pavasarį iki verslo išvystymo. Nenuleisti rankų paskatino palankūs profesionalų įvertinimai: čempionate laimėti trys bronzos ir vienas sidabro medaliai, o vyšnių sausas ir abrikosų pusiau saldus vynai pripažinti geriausiais savo kategorijoje. Įsigytame žemės sklype pradėtas veisti vynuogynas, per nepilnus metus pastatyti gamybai ir sandėliavimui skirti pastatai, nupirkti įrengimai, nepaisant sezoniškumo, net ir žiemą vyninėje vyksta aktyvus darbas, šiuo metu fermentuojamos šaltalankių sultys. Taip pat įrenginėjama degustacijų salė.

Verslo partneriai – po sėkmingo, pelniusio ne vieną apdovanojimą, debiuto Lietuvos vyno čempionate 2022 metais.

Verslo partneriai prasitaria, kad pirmiausia ieškojo žemės sklypo netoli Birštono, kur dirba ir gyvena dalis šeimos narių. Visgi neradę vyndarystės verslui keliamiems reikalavimams atitinkančių pasiūlymų, nusprendė kurtis netoli Alytaus. Tačiau Marijus Jakinevičius ir Irmantas Adamonis patikino, kad jų veikla bus susijusi ir su Birštonu, šio krašto privalumų garsinimu ir kulinarinio paveldo sklaida. Šią savaitę apsilankę Birštono savivaldybėje jie pristatė savo verslą, su mere Nijole Dirginčiene pasidalino veiklos planais, skirtais kurortui. Merė pasidžiaugė jaunu šeimos verslu, žmonėmis, kurie šalia savo pagrindinio darbo ėmėsi misijos populiarinti Pietų Lietuvos vyndarystės tradicijas ir tam skiria visą savo laisvalaikį.
– Lietuvoje, veikloje, susijusioje su alkoholinių gėrimų gamyba, reklama, vartojimu yra daug draudimų. Kai draudi – vienoks žmonių požiūris, kai pasiūlai – padarom kitaip, žmonės suklūsta, pabando ir pamažu keičia įpročius. Jeigu bent 10 proc. auditorijos pasieks mūsų žinios, jos kultūriškai pakeis jų pasaulį, ir tai bus gerai. Mūsų tikslas propaguoti ne gėrimus, o saikingą ragavimo, bendravimo prie vyno kultūrą, kuri vis dar

Per metus įsigytame žemės sklype iškilo vyninės pastatai, nupirkti įrengimai, pradėtas veisti vynuogynas.

svetima daugumai lietuvių, pamėgusių stipriuosius gėrimus, – pabrėžia MB „Miella“ vadovas Marijus Jakinevičius, pasidalindamas svajone kada nors Birštone surengti Prancūzijoje gilias tradicijas turinčią lietuviško božolė vyno šventę, rengti vyno edukacijas ne tik birštoniečiams, bet ir į kurortą atvykstančioms svečių iš užsienio delegacijoms.
– Situacija tokia, kad Lietuva, importuodama gėrimus, finansiškai remia užsienio vyno gamintojus. Norėtųsi parodyti, kad ir lietuviai iš savo krašte užaugintų ekologiškų vaisių, uogų ir augalų gali technologiškai pagaminti kokybišką, įvairių skonių vyną. Kol kas esame vieninteliai šiame Pietų Lietuvos regione, artimiausios vyninės yra įsikūrusios Kaune, Vilniuje, toliau – Žemaitijoje, į žinomumą ir pripažinimą einame mažais žingsneliais, – teigia M.Jakinevičius.
Vizualinis patvirtinimas, kad vyninės veikla neatsiejama nuo Nemuno krašto, yra šeimos narių iniciatyva sukurtos „Miella“ vyno etiketės. Jose pavaizduotas ir gamtos stebuklas – tarp Alytaus bei Birštono vinguriuojančios Nemuno kilpos, ir aukščiausias Lietuvoje Birštono bokštas.
Verslo partneriai pasakoja, kad, atradę savo verslo nišą, jie tebėra ieškojimų kelyje. Bendradarbiaujant su garsiu virtuvės šefu, kuriamas desertas ir prie jo tinkantis desertinis vynas. Jeigu sinergija bus sėkminga, ateityje šio restorano klientai galės paragauti „Miella“ vyndarių gėrimų. Vyninė savo produkciją žada pristatyti parodose, rengti vyno ir prie jo derančio vietinių gamintojų sūrio degustacinius vakarus. Netrukus pradės veikti elektroninė parduotuvė, kurioje klientai galės legaliai pagal LR įstatymų reikalavimus užsisakyti „Miella“ vyno.
Irmantas Adamonis neslepia, kad idėja pilstyti lietuvišką vyną į butelius kilo nuo sukurtų šeimos naminio vyno receptų, kuriuos patobulino laboratorijoje. Tačiau iki prekybos šiuo vynu teko nueiti nelengvą kelią, be jau minėtų įsikūrimo rūpesčių, privalėjo gauti reikiamas licencijas, įsigijo laboratorinę ir kitą įrangą. Marijus ir Irmantas Kauno kolegijoje baigė vyndarystės kursus, praplėtusius supratimą apie vyno gamybos technologiją, Irmantas papildomai ketina įgyti someljė žinių. Būtent šios profesijos atstovų vertinimai pradedantiesiems verslininkams ir buvo paskata tobulinti vyno receptūras, kad pagerintų skonines vyno savybes.
„Miella“ vyninė veikia žiedinės ekonomikos principu: didesniais kiekiais superka žaliavą iš vietinių uogų bei vaisių gamintojų ūkių, taip paskatindama jų verslus. Pavyzdžiui, gervuogių vynui reikalingos uogos buvo užaugintos Nemajūnų krašte, o juodųjų serbentų – šalia Klebiškio. Norint išlaikyti žaliavos kokybę, nupirktos uogos ir vaisiai nesandėliuojami, o perdirbami iškart. Vyninės produkcijos asortimentas gana didelis, apie dešimt vyno rūšių – saldus, pusiau saldus, pusiau sausas, sausas, jame – obuolių, vyšnių, braškių, serbentų, agrastų, šilauogių, bruknių, svarainių, šaltalankių natūralios fermentacijos vynai, taip pat eksperimentinis pomidorų vynas.
Siekdami įrodyti, kad Lietuva gali būti ir vynuogių augintojų kraštas, praėjusį rudenį pusės hektaro sklype įveisė vynmedžių, šiemet jų plotas išsiplės iki 1500 sodinukų. Taigi po trejų metų vartotojai turės dar įvairesnį pasirinkimą ir galės paskanauti Dzūkijoje užaugintų vynuogių vyno.
– Nesiekiame konkuruoti su kitais vyno gamintojais, einame savo keliu. Juk skirtinguose regionuose, skirtingomis dirvožemio ir klimato sąlygomis užauginta žaliava, skirtingos vyno technologijos ir, aišku, tam tikros gamintojų paslaptys sukuria skirtingą produktą. Jeigu žmonėms mūsų veikla patiks – plėsimės, o jei ne – ieškosim kitų variantų, – su atsarga į ateitį žvelgia M.Jakinevičius, kuris pagal išsilavinimą yra finansininkas ir įmones konsultuoja šiais klausimais, todėl skaičiai ir verslo rizika yra jo sritis. Jis įsitikinęs, kad sausio mėnesį gimęs „kūdikis“ – MB „Miella“ vyninė, kurios pavadinimas ir logotipas sudaryti iš šeimos narių vardų pirmųjų raidžių, tikrai sulauks laiko, kai galės pragyventi iš savo proto ir darbo vaisių.
Verslo partneriai vyninės įkūrimui nesinaudojo nei paskolomis, nei europine parama. Visgi, pabrangus energijai, svarsto teikti paraišką nuosavos saulės elektrinės įrengimui.
Dalė Lazauskienė