Renginių ciklu paminėjo žymaus kraštiečio, Lietuvos patrioto atminimą

Sausio 21–22 dienomis Prienų krašte vyko renginiai, skirti mūsų kraštiečio, žymaus laisvės kovotojo, Tauro apygardos štabo nario, Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino kavalieriaus, partizano Kazimiero Pyplio – Mažyčio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Šia intensija Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, Pakuonio kapinėse, prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę, vyko K.Pyplio-Mažyčio ir kitų Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija. Joje, dalyvaujant šauliams ir kitiems svečiams, meras Alvydas Vaicekauskas pabrėžė, kad šiandienos karo kontekste surengtas renginys yra ne tik pagarbos ženklas žuvusiems laisvės kovotojams, tai – ir gyvoji pamoka, ir priminimas, kad laisvė veltui neduodama, kad ją reikia saugoti ir būti pasiruošusiems ginti, jei to reikės. „Iš to, kiek matau čia jaunų veidų, galiu pasidžiaugti, kad patriotizmo dvasia šiame krašte gyva,“ – sakė meras.
Po renginio buvo dalinamasi mintimis ir prisiminimais apie laisvės kovas pokariu. Su žymaus kraštiečio Kazimiero Pyplio -Mažyčio vardu susietas ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vykęs 21-asis rajoninis vokalinių kolektyvų sambūris „Mano krašto partizanų dainos“. Kartu su garbingo partizano 100-mečiu paminėta ir kita išskirtinė data – sausio 22-oji. Šią dieną, prieš 160 metų, prasidėjo 1863–1864 m. sukilimas – lietuvių išsivadavimo iš Rusijos caro priespaudos sąjūdis. Renginio metu, pagerbiant šio sukilimo vadų, dalyvių bei Lietuvos partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimą, padėtos gėlės prie paminklo, skirto Prienų apylinkėse žuvusių partizanų atminimui, bei prie stogastulpio dimisijos kapitonui Kazimierui Pypliui-Mažyčiui, Audroniui.
Patriotines partizanų dainas, kupinas meilės ir pasididžiavimo savo gimtuoju kraštu, pasiryžimo paaukoti dėl jo savo gyvybes, atliko net dvylika Prienų krašto kolektyvų.
Sambūrio dalyvius ir žiūrovus pasveikino Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė. Kolektyvams už Lietuvos partizanų kovų istorinio ir kultūrinio paveldo branginimą ir perdavimą kitiems padėkas įteikė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Virginija Naudžiūtė kartu su renginio koordinatore Aldona Šyvokiene.
„Gyvenimo“ informacija
Organizatorių nuotraukos


Kazimierui Pypliui – Audroniui, Mažyčiui 100

Kazimieras Pyplys gimė 1923 m. sausio 21 d. Kauno aps. Pakuonio vls. Kėbliškių k. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų ir Jėzuitų gimnazijose. 1943 m. baigė Kauno aukštesniąją politechnikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. 1944 m. pasirinko partizano kelią Pakuonio krašte.
Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingas situacijas, dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos laimėdavo. Buvo labai aukšto ūgio, garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), sugebėjo vairuoti visų rūšių automobilius ir puikiai valdė ginklą.
Bonifacas Ulevičius ir Kęstutis Kasparas „Laisvės kovų archyve“ rašo: „Kai 1945 m. vasarą Skardupių k. (10 km į pietvakarius nuo Marijampolės), Tauro apygardos štabe, pasirodė aukštas, šviesiaplaukis, mėlynakis vaikinas, štabo viršininkas, nustebintas jo ūgio, šūktelėjo: „Oho, koks mažytis“. Taip ir atsirado Kazimiero Pyplio slapyvardis. Susipažinus su jo gyvenimu ir kova, irgi norisi su nuostaba sušukti: „Oho, koks Mažytis!“ Ir tenka pataisyti tuos, kurie sako, kad Kazimieras Pyplys buvo vienas žymiausių Pietų Lietuvos partizanų – jis yra vienas žymiausių visos Lietuvos partizanų, partizanas-legenda“.
K. Pyplys nuėjo trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią. Pradėjęs kelią eiliniu kovotoju, greitai buvo pakviestas į apygardos štabą dirbti specialiuoju pareigūnu. 1946 m. balandžio mėn. buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo adjutantu, o rugsėjo 10 d. – Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947 m. vasarį buvo perkeltas į Vytauto rinktinės štabą, balandžio 10 d. paskirtas Maironio kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui, vadu. Prieš pat išvykdamas į užsienį ėjo ir apygardos vado adjutanto pareigas.

K. Pyplys su sese Onute namuose prie žydinčios kriaušės 1937 m. gegužės 14 d. Kėbliškiai PM GEK 851 F 1956

1947 m. gruodžio 15 d. K. Pyplys-Audronis, kaip Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo įgaliotinis, kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu buvo pasiųstas į Vakarus atkurti nutrūkusių partizanų ryšių su Vakarais. 1948 m. pradžioje nelegaliai kirtus sienas pasiekė Švediją. Abu partizanai vežė daug dokumentinės medžiagos: Lietuvos katalikų laišką Šv. Tėvui, pavergtos lietuvių tautos kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius, bolševikų ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi-memorandumą į keturių didžiausių Vakarų šalių ministrus pirmininkus dėl Lietuvos laisvės bylos ir kitus dokumentus.
J. Lukšai išvykus į Prancūziją, K. Pyplys liko Švedijoje ir rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje (mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti su racija), kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus.
1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Pagrįstai nepasitikėdamas grupę pasitikusiais partizanais, atsiskyrė nuo jos ir sėkmingai pasiekė Pietų Lietuvą. 1949 m. birželio 6 d. laiške K. Pyplys -Audronis A. Ramanauskui-Vanagui rašo: „Po diplomatiškų derybų su vadinamaisiais partizanais, Prapuolenis ir du estų atstovai, nebojant mano perpėjimų, nuvyko jų globon. Tuo tarpu aš vienas laimingai pasiekiau Tauro apygardą“. Informavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybę apie atliktus uždavinius ir tarptautinę padėtį.
Buvo paskirtas LLKS įgaliotiniu užsienio reikalams. Turėjo partizano leitenanto laipsnį.
1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo apsuptas Dainavos apygardos štabo bunkeris. Jame, nenorėdami būti paimtais į nelaisvę, nusižudė Tauro apygardos štabo narys, LLKS įgaliotinis užsienio reikalams K. Pyplys-Mažytis, Audronis, ir Dainavos apygardos štabo narys Juozas Makarevičius (Makaraitis)-Žilvitis. Žuvusiųjų palaikų užkasimo vieta neišaiškinta.
1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos prezidiumo X sekcijos nutarimu Nr. 5 K. Pyplys apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 1997 gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. sausio 15 d. įsakymu – kapitono laipsnis (po mirties).
Ernesta Juodsnukytė
Prienų krašto muziejaus vyr. fondų saugotoja

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *