Dezinformacijos taikinyje – ne tik suaugusieji, bet ir vaikai

Tiesa ar melas. Kuo tiki tu

Tarptautinės organizacijos „Unicef“ duomenimis, 2020 metais beveik kas aštuntas (76 proc.) 14–24 metų amžiaus jaunuolis bent kartą per savaitę internete buvo susidūręs su dezinformacija. Ir tai yra 50 proc. dažniau pasitaikantis atvejis nei ankstesniais metais. Deja, dezinformacijos mastai nemažėja, o jos taikinyje gali atsidurti bet kuris, net ir jauniausio amžiaus pilietis. Kuo dezinformatoriams gali būti naudingi vaikai ir kokiais būdais bandoma prasibrauti į jaunuolių sąmonę – apie tai kalbamės su Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) atstovu Luku Andriukaičiu.

Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) atstovas Lukas Andriukaitis.

– Gerbiamas Lukai, praėjusiais metais Pilietinio atsparumo iniciatyvos atstovai intensyviai keliavo po Lietuvos mokyklas. Koks buvo šių kelionių tikslas?
– Taip, tiesa! Paskutiniu metu mūsų komanda labai daug dėmesio skiria mokinių švietimui medijų raštingumo ir atsparumo dezinformacijai klausimais. Pagrindinis tokių išvykų tikslas buvo jaunajai mūsų šalies kartai išugdyti supratimą, suteikti įrankius ir supažindinti su metodais, padėsiančiais nepakliūti į dezinformacijos spąstus internete bei tapti atsakingais informacijos vartotojais.
– Su kokiomis mintimis baigėte šį renginių ciklą?
– Visa mūsų komanda šį renginių ciklą baigė su pozityviomis ir optimistinėmis nuotaikomis. Sulaukėme didelio susidomėjimo ne tik iš mokyklų, bet svarbiausia – iš pačių moksleivių. Kadangi renginių metu prašome pildyti atsiliepimus, tai jų atsakymai buvo ypač teigiami. Tai tik dar kartą parodo, kad šios temos yra ne tik įdomios, bet ir labai svarbios, o švietimo jomis Lietuvos mokyklose vis dar labai trūksta.
– Kodėl pasirinkote būtent šią tikslinę auditoriją?
– Pilietinio atsparumo iniciatyvos komanda nuoširdžiai tiki, jog vienintelė tikrai veiksminga ilgalaikė strategija, kuriant atsparumą Lietuvoje – tai švietimas. Todėl jauniausioji visuomenės dalis mums natūraliai yra didžiausias prioritetas.
– Jau ne vienerius metus CRI atstovai dirba atsparumo didinimo srityje: mato, analizuoja tendencijas, susijusias su dezinformacija. Ar jauni žmonės, ypač nepilnamečiai, yra priešiškų jėgų taikinys informaciniame lauke?
– Puikus klausimas. Išties, šiuo metu Lietuvos jaunimas nėra pats pirmas priešiškų šalių prioritetas. Dažniausiai taikomasi į suaugusius arba vyresnius Lietuvos gyventojus, kurie jau yra aktyvūs politiškai, balsuoja, dalyvauja aktyviame valstybės gyvenime, o galbūt yra

CRI organizuojamuose mokymuose dalyvauja patyrę pilietiškumo vedliai. Nuotraukoje – Luka Lesauskaitė.

ir kuo nors nusivylę. Tačiau svarbiausia šioje vietoje – suteikti žinias ir supratimą tai kartai, kuri vėliau taip pat taps vyresniąja, kartai, kuri pati aktyviai gyvens politinį gyvenimą. Taigi į šį mūsų darbą galime žiūrėti, kaip į tam tikrus skiepus. Skiepus nuo dezinformacijos.
– Kokie melagingo turinio kanalai dažniausiai yra naudojami, siekiant paveikti mūsų jaunuosius piliečius?
– Jaunimą dažniausiai bandoma pasiekti per socialines medijas, nes būtent šios platformos yra daugiausia naudojamos tose amžiaus grupėse, apie kurias šiuo metu kalbame. Tai galėtų būti „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, taip pat „TikTok“ ar „Telegram“ platformos.
– O kokie melagingi naratyvai dažniausiai būna nukreipti į Lietuvos jaunimą?
– Kadangi jauni žmonės, kaip ir visi interneto vartotojai, turi galimybę matyti pačius įvairiausius naratyvus, sunku pamatuoti, kurie iš jų yra nutaikyti būtent į jaunimą. Tačiau, mūsų manymu, jaunesniems interneto vartotojams pavojingiausi naratyvai, susiję su Lietuva, kaip žlugusia valstybe, kurios ekonomika griūva. Tokiu būdu gali būti skatinamas vadinamasis „protų nutekėjimas“, paremtas melaginga informacija.
– Autoritarinėse šalyse ypač mėgstama vadinamoji „minkštoji galia“, kai tam tikrą požiūrį bandoma suformuoti, pavyzdžiui, per filmus ar netgi animacinius filmukus. Ar pastebite tokių bandymų prasibrauti ir į mūsų jaunuolių sąmonę? Tenka pripažinti, jog vaikų pamėgtas animacinis filmukas „Maša ir lokys“ taip pat kelia tam tikrų abejonių.
– Jūs esate teisi, „Maša ir lokys“ būtent ir atlieka funkciją, apie kurią užsiminėte savo klausime. Visgi mes, kaip organizacija, daugiau orientuojamės į internetinę erdvę, tad apie Lietuvoje rodomus filmus ar filmukus neturime naujausios informacijos. Tačiau galiu pasakyti, kad internete nematome esmingos rusiškos kultūros įsiskverbimo į lietuvišką jaunimo informacinę erdvę.

Akimirka iš organizacijos mokymų moksleiviams.

– Dauguma jaunuolių, gimusių Nepriklausomoje Lietuvoje, jau nebesupranta rusų kalbos: kaip keičiasi turinys ir forma, kuriuo bandoma paveikti jaunimą?
– Išties, tokias tendencijas pastebime ir mes. Visgi reikia įvertinti tai, jog prokremlinė dezinformacija taip pat adaptuojasi ir keičiasi. Kaip vieną iš pavyzdžių galiu pateikti, lietuviškai kalbančius dezinformacijos skleidėjus, kurie yra mūsų šalies piliečiai. Tokie vietiniai „veikėjai“, atkartojantys, o gal ir aktyviai skleidžiantys tiesioginę Kremliaus propagandą, ir yra finansuojami Rusijos.
– Kodėl apskritai priešiškos šalys savo taikiniu renkasi jaunus žmones, o ypač nepilnamečius? Kuo jie gali būti naudingi?
– Tai yra kova dėl ateities protų. Kokias mintis ir naratyvus pasėsi tarp jaunų žmonių dabar, tokius sprendimus jie priiminės, kai bus pilnamečiai, aktyviai balsuojantys piliečiai. Kaip ir mes, Kremlius supranta jaunimo reikšmę šalies gyvenime. Jei Kremliui pavyktų jaunimui įdiegti tam tikrus naratyvus, juos pašalinti vėliau būtų kur kas sunkiau.
– Dabartinė karta vadinama interneto karta. Ši karta apie internetą, regis, žino viską: kur ir ką rasti, patikrinti, kaip ir kuo naudotis. Atrodo, moksleiviai turėtų būti mažiausiai paveiki grupė melagingam turiniui, o kaip yra iš tikrųjų?
– Taip, jaunimas kur kas laisviau jaučiasi prie kompiuterių nei vyresnės kartos atstovai, tačiau mes jiems suteikiame kitokias žinias. Pilietinio atsparumo iniciatyva, keliaudama po mokyklas, padeda mokiniams ugdyti kritinį mąstymą, moko juos, kaip atpažinti netikras paskyras, kaip reaguoti į dezinformaciją ir kaip patikrinti šaltinius. Tai yra specifinės žinios, be kurių nebus ir atsparumo melagienoms.
– Kokie būtų Jūsų patarimai, kaip jaunimui nepakliūti į propagandos, dezinformacijos ir melagienų pinkles?
– Pagrindinė taisyklė, kurios mes mokome, yra „išlikti skeptiškiems ir tikrinti šaltinius“. Tai susideda iš daugelio mažesnių veiksmų ir metodų, tačiau principas būtų toks. O jeigu norėtumėte išmokti, kaip tą nesunkiai padaryti – sekite CRI internetinėje erdvėje. Mes dažnai organizuojame mokymus, kurių metų galite nesunkiai įgyti reikalingas žinias ir įgūdžius.
– Ačiū už pokalbį.
Rimantė Jančauskaitė