Vienintelis Lietuvoje „moteriškas“ varpas 120 metų skamba Užuguostyje

Libertas Klimka

Užuguosčio Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios bokštai matomi iš tolo; gamtos apsuptyje jie atrodo įspūdingai. Ši šventovė garsėja sena ir garbinga istorija.
Archyviniai dokumentai mini pirmąją bažnyčią Užuguostyje, pastatytą Jono Daugirdavičiaus lėšomis jau 1495 m. Kurį laiką ji buvusi Darsūniškio bažnyčios filija.  Bažnytėlė daug metų tarnavusi Dievui ir žmonėms, tačiau ilgainiui ėmė griūti. Antrosios  bažnyčios  fundatorius nėra žinomas, o 1522 m. Marija Daugirdavičiūtė-Dovainienė- Zavišienė čia įsteigė altariją, padovanojo bažnyčiai žemių ir ežerų. Kažkuriuo metu ji buvo atitekusi evangelikams reformatams. Trečiąją bažnyčią Užuguostyje 1776 m. pastatydino magnato Liudviko Paco žmona Teresė Radvilaitė – Pacienė. Klebono K. Januškevičiaus rūpesčiu į naujai pastatytą šventovę buvo atvežtas stebuklais pagarsėjęs Dievo Motinos paveikslas. Prieš patenkant į Užuguostį, paveikslas tikinčiuosius guodė ir laimino dviejose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietovėse – grafų Foglerių koplyčioje Čehlanos dvare ir Mogiliovo bažnyčioje.
1898 m. gaisras pražudė medinę Užuguosčio bažnyčią. Tada parapijiečiai per ketverius metus vien savo pastangomis pasistatė akmenų ir plytų mūro maldos namus, kainavusius per 22 tūkstančius rublių. Darbams vadovavo kunigas K. Gruzdys, statybos projektą vykdė inžinierius B. Malevskis. Bebaigiant statybą, Vokietijoje buvo užsakytas galingas 40 pūdų (655 kg) plieninis varpas. Pinigus jam surinko parapijos moterys. Pasakojama, kad ši moterų auka bažnyčiai turėjo kilnią intenciją – kad vyrai mažiau degtinės gertų… Tam nepagailėjo savo santaupų ir brangesnių papuošalų!

Toks „moteriškas“ varpas Lietuvoje – vienintelis
Varpas buvo užsakytas Vokietijoje, Vestfalijos žemės mieste Bochume. Čia nuo 1847 m. veikė gamykla, užpatentavusi plieno liejimo technologiją ir gaminanti pigesnius nei bronziniai, „guštaliniais“ vadinamus varpus. Liejyklos įkūrėjas – laikrodininkas Jakobas Majeris. Bochumo gamyklos, tapusios susivienijimu „Bochumer Verein“, produkciją išgarsino 1867 m. Paryžiaus parodai nulietas 15 tonų varpas. Gamykla darbavosi labai produktyviai, – iki XX a. pradžios čia nulieta net 20 tūkstančių varpų. O tada išaugusios įmonės pagrindine produkcija tapo karo pramonės užsakymai: laivų sraigtai, patrankos. Bochume lietų varpų išskirtinis požymis – vietoj tradicinės karūnos jie turi diskinę gembę. Tai skritulys su angomis, pro kurias prakišamais varžtais varpas tvirtinamas prie pakabos.
Užuguosčio bažnyčios varpo aukštis yra 87 cm, skersmuo – 114 cm. Puošyba labai kukli; varpo frize suporintais žemo reljefo rumbeliais išskirta įrašo juosta su gamintojo nuoroda: „GEG. V. BOCHUMER VEREIN I. BOCHUM. WESTFALEN 1902“ (Nul.[ieta] Bochumo bendrovėje Bochume Vestfalijoje 1902 m.). Ant liemens įrašas lenkų kalba: „ROKU 1902 DZWON TEN / OFIAROWALY DO KOSCIOLA KOBIETY / PARAFII UŽUGOSTSKIEJ“ (1902 metais šį varpą bažnyčiai paaukojo Užuguosčio parapijos moterys, – aut. past.). Atkreiptinas dėmesys, kad bažnytkaimio pavadinimo transkripcija įraše – lietuviška. Šis varpas nebuvo evakuotas Pirmojo pasaulinio karo metais, tad jo garsas jau 120 metų nuolatos sklinda po Užuguosčio apylinkes. Vietiniai žmonės tikina, kad jis girdimas net 15 km spinduliu.
Apie kitus Užuguosčio šventovės varpus turimos žinios – tik fragmentiškos. Vienas varpas buvęs lietas Karaliaučiuje; jis vokiečių nusikabintas Pirmojo pasaulinio karo metais. Pasakojama, kad šis, o gal kuris kitas paskendo Guosto ežere, kai ledu bevežant įlūžo. Ir atsiliepiąs iš ežero gelmių didžiajam varpui per pagrindines bažnytines šventes. Dar bažnyčiai 1927 m. vindikacijos proceso metu buvo paskirtas nedidelis, tik 57 kg varpas, gautas iš Rusijos.
Užuguosčio Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios varpas yra vertingas technologijos ir istorijos paminklas; jis įspūdingai reprezentuoja liejininkystės amatą, tad neabejotinai galėtų tapti lankymo objektu.