Praūžė, nušurmuliavo šventės, net ir Trys Karaliai jau išdalino savo auksą, mirą ir smilkalus. Sakoma, kad po jų sveikinti su Naujaisiais lyg ir nebepritinka. Vieni Šv. Kalėdas ir Naujuosius praleidome šurmulingiau, kiti ramiau, bet nepaliesti širdies šitas metų virsmas tiesiog negali – kiekvienas jį pajaučiame, išgyvename. Nauji metai – nauji lapai, kaip sakoma, o ir nauji įsipareigojimai, planai, svajonės. Tik dažniausiai, patys to nejausdami, tyliai ir ramiai sugrįžtame į kasdienybę, viskas ima tekėti sena vaga, kol pavasarėjant sukruntame ir kartu su gamta imame laukti naujojo atgimimo.
O kas atsitiktų, jei mums skirtas laikas būtų nesuskaičiuotas, nesudėliotas į savaites, mėnesius, metų kalendorius? Jei nebūtų laikrodžių, valandų, o turėtume tik šviesų ir tamsų metą? Tik metų laikus? Kaip tokioje erdvėje pragyventume savo gyvenimus? Kuo jis skirtųsi nuo šiuolaikinio, sakytume skaitmenizuoto, „išmaniojo“ gyvenimo? Oho, kiek klaustukų… Atsakymus galime tik numanyti, spėlioti, fantazuoti. Arba atsigręžti dar į netokią tolimą praeitį, į savo senolių patirtį ir prisiminti, kaip gražiai sulėtėdavo jų gyvenimo tempas žiemos mėnesiais, kokie ilgi ir gražūs vakarai su žiemojimo tradicijomis apgaubdavo namus ir sodybas. Ir niekas nekėlė tokio klausimo, kaip sulėtinti nenumaldomai lekiantį laiką. Tiesiog tvyrojo laiko erdvė, o žmogus joje judėjo atsargiai ir išmintingai. Išmintingai dalindamas jį gyvybiškai svarbiems dalykams, būtiniausiems darbams, savo poilsiui, tradicijoms, bendravimui, maldai, giesmei…
„Nepyk, neturiu šiandien laiko, ir šią savaitę…“, – vargu ar tuomet galėjai išgirsti šiandien tokį įprastą pasiteisinimą draugui, giminaičiui. Šių žodžių beprasmybę dažniausiai suvokiame ištikti bėdos, ligos ar užklupti skaudžios netekties. Teisinamės, prisižadame kitaip dėlioti prioritetus, cituojame įvairių išminčių prasmingus žodžius, bet ir vėl… iki kito karto. Įdomiausia, kad net ir mes, vyresnieji, būdami laisvi nuo įpareigojančių darbo santykių, vėl prasimanome įvairios veiklos ir vėl nebelieka laiko svarbiausiems dalykams, ypač bendravimui.
Mano senai bičiulei iš Žemaitijos, apie kurią jums dažnai rašydama papasakoju, sugalvojau prieš naujuosius padaryti staigmeną – pakviečiau atvažiuoti pas mane ir nuvykti paklausyti „Traviatos“. Apie tai, žinojau, ji svajoja jau keletą metų. Bilietus gana iš anksto buvau parūpinusi. Tikriausiai nė sakyti nereikia, kad pradžioje sulaukiau to įprasto: „O, labai tau ačiū, bet niekaip, neturiu laiko…gal kitais metais“ .
Pagalvojau ir parašiau žinutę: „Sėdi į autobusą (nors pati vairuoja mašinukę), bilietas pusę kainos, kelias valandas ramiai pasnaudi ir jau vietoje. Pasitiksiu. Arba, arba…“ Į skambučius nebeatsiliepiau. Ir ką galvojat – suveikė! Kai gražiai praleidusios šventę ir pirmą naujų metų rytmetį, įsisupusios į minkštus chalatus ir tyliai sau „murkdamos“ gėrėme ryto kavą, abi pajutome, koks brangus mums šis laikas! Mes radome jo sau ir kaip sesės jį kartu išgyvenome! Nei darbai, nei jokie reikalai niekur nepabėgo. Toks netikėtas, džiaugsmingas susitikimas, apie kokį galėjai tik pasvajoti – mes pasidovanojome jį sau.
Joks plepsėjimas telefonu neatstos panašių susitikimų. Jokios „svarbesnės“ priežastys negali atimti iš mūsų bendravimo džiaugsmo su savo artimaisiais ir mylimaisiais. Kiekvienas tikrai prisimenate panašių akimirkų, saugote jas slapčiausiose širdies kertelėse… tad turėkime tam laiko apsčiai! Dienos, savaitės, metai, valandos – jos visos mūsų!
Jūsų Augustina
Sausio mėnesio priminimai
Senoliai sakydavo, kad sausio atlydžiai prišaukia lietingą vasarą, šaltis – liepos giedrą, šiaurės vėjai – gerą derlių. Na, ar jums pavyktų pagal šių pirmųjų sausio dienų orus nuspėti ateinančią vasarą? Vargu… Vieną dieną sumušėme šilumos rekordus, kitą jau nuo šalčio tvoros pyška… Ir suprask tu, žmogau, kad gudrus, ko ateityje laukti. Va, jeigu naktį šerkšnas padabins medžius ir viską aplinkui, galime būti tikri – diena laukia labai graži.
Sodininkai ir daržininkai nuo seno dairosi ne tik į saulę ir pasikliauja jos šviesa ir šiluma – taip pat tikėta, kad ir mėnulis daro įtaką augalams, jų augimui. Bet visada ir visur svarbiausia – pasikliauti savo patirtimi, intuicija, nuovoka.
Mėnulio kalendorius: pilnatis nuo sausio 7 d., delčia – sausio 15 d., jaunatis – sausio 21 d., priešpilnis – sausio 28 d.
Geriausios mėnesio dienos: 11, 14, 17, 24, 25, 26, 30, 31;
Prasčiausios: 15, 16, 18, 21, 22, 28, 29;
Sausio 21 d. – Vandens Triušio metų pradžia pagal kinų Mėnulio kalendorių.
Sausio 25 d. – šv. Pauliaus atsivertimas, pusiaužiemis.
Jei pasitiki mėnuliu…
Sodininkams ir daržininkams labiausiai rūpi ir praktinės reikšmės turi keturios mėnulio fazės. Pavyzdžiui, nuo seno įprasta manyti, kad per jaunatį augalų geriau netrukdyti.
Augančio mėnulio laikotarpiu augalo sultys juda nuo šaknų į viršūnę, todėl geras laikas sodinti ar persodinti, dauginti, tręšti. Šiuo laikotarpiu augalai gerai reaguoja į laistymą, tręšimą, formavimą, kovą su jų ligomis. Apskritai per jaunatį reiktų atlikti darbus, susijusius su augalų antžeminės dalies vystymusi.
Pilnatis – puikus metas naikinti kenkėjus. Tuo metu šviesiomis naktimis lengviau naikinti ir įvairius šliužus, sraiges. Pilnatyje augalai gerai reaguoja į dirvos purenimą, piktžolių naikinimą.
Dylantis mėnulis – tai metas, kuomet tinka genėti, skabyti viršūnėles, mat augalo vanduo vėl teka į šaknų sistemą. Tinka visi darbai, susiję su šaknų sistema. Per delčią net ir skintos gėlės išsilaiko daug ilgiau.
Zodiako ženklai ir mėnulis. Zodiako ženklus nuo seno taip pat priimta skirstyti į derlingus ir nederlingus, bet ar tai tikra tiesa, galite tik patys įsitikinti. Derlingiausiais laikomi yra Jautis, Vėžys, Skorpionas, Ožiaragis, todėl sėjama ir sodinama, kai mėnulis šiuose ženkluose.
Nederlingais laikomi Liūtas ir Dvyniai. Bet yra augalų, kuriems ir šie ženklai palankūs.
O kai mėnulis Vandenyje, sakoma, geriau tik ravėti, naikinti kenkėjus ar paprasčiausiai imtis kitokių darbų. Šis metas dar vadinamas bevaisiu.
Pateiksime ir pavyzdį. Štai sausio 21 d., kai mėnulio jaunatis Vandenyje, sakoma, kad tai gera diena ruošti žemės mišinius daigams, dezinfekuoti šiltnamius, tvarkyti namus, rūsius, naikinti namų kenkėjus. Nerekomenduojama laistyti, pikuoti daigų.
Sausio 22 d. pilnėjantis mėnulis dar Vandenyje – tinka purenti kambarinių augalų žemę, pasiruošti žemės daigams, tvarkyti sodo inventorių, padargus, įrankius. Belieka pamėginti…
Sodininkui…
Šis sausis sodininkams tikrai neramus – besikartojantys atlydžiai ir šalčiai gali pridaryti rūpesčių. Ypač pavojingi yra staigūs atlydžiai – augalai sureaguoja, prasideda gyvybiniai procesai, ima brinkti pumpurai, tekėti sultys. Ypač nukenčia pietų kraštų augalai, pripratę prie trumpos žiemos. Atbunda ir įvairūs patogeniniai mikroorganizmai, galintys sukelti puvinius, grybelines ligas. Jei prieš tai buvo gausiai pasnigę ar augalai storiau mulčiuoti – jie gali iššusti.
Sužinojus apie atlydį būtų labai gerai pridengti bent jau jaunus medelius ir krūmus balta agroplėvele ir taip apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Netinka austinė medžiaga.
Sunkiau pagelbėti dideliems medžiams. Galima mėginti prieš atlydį apkasti sniegu kamieną kuo aukščiau, palaistyti, kad susidarytų ledukas ir apdėti bitumine danga ar pjuvenomis. Gyvybinius procesus panašiai galima pristabdyti ir uogakrūmiams – apkasti sniegu, palaistyti vandeniu, kad susidarytų ledo plutelė ir apibarstyti pjuvenomis.
Kaupkite sniegą, dėkite jo kuo daugiau ant medžių šaknų – sutrypkite.
Jei tirpsmo vandens susidaro gan gausiai – kaskite griovelius jam nubėgti. Vandens pertekliaus ypač nemėgsta abrikosai, vyšnios – pradės šusti, pūti.
Lietus ir tipstantis sniegas nuplauna rudenį nubalintus medelius – juos teks ir vėl baltinti, kitaip neapsaugosite nuo pražūtingų saulės spindulių žiemos pabaigoje.
Po atlydžio spustelėjęs didelis šaltis dar pavojingesnis – medžiai tampa įkalinti po ledo pluta. Ją būtinai reikia suardyti.
Atsiminkime, kad gausus sniegas žiemą taip pat veikia dvejopai: vienus augalus saugo, kitus – pražudo. Daugiamečių augalų šaknys yra saugios po storu sniego sluoksniu. Dar augalams patinka ir tai, kad jame yra truputėlis azoto, kuris atsiranda snaigėms leidžiantis iš debesų. Tačiau jei sniego per gausu – nukenčia visžaliai augalai, spygliuočiai, iškraipomos ar nulaužiamos šakos. Purtykite sniegą, o jei pastebite jau išsikraipiusias šakas – suriškite ir apriškite.
Valykite saugiai stogus. Nuslinkęs didelis sluoksnis gali pažeisti ir šalimais augančius augalus.
Gerai sniego dangą ištveria ir veja. Tačiau nevaikščiokite daug ir nesutrypkite nereikalingų takelių – vejos žolė po tokiu sutryptu sniegu gali iššusti, palanku veistis pelėsiui.
Daržininkui…
Net sunku rasti naujų patarimų tiems, kurie yra užkietėję daržininkai – jiems niežti rankos visą laiką kažką sėti, bandyti, eksperimentuoti. Jau neužtenka to, kad daugelis įsigudrina nelaukti pavasario ir rudenį po šalnų prisisėja įvairiausių žalumynų ir daržovių, dar kiti bando sėti į baltą purų sniegą. Pastarieji aiškina, kad taip sėklos „užsigrūdina“, puikiai išlaiko stratifikacijos procesą. Tačiau, kaip patirtis rodo, rezultatas būna 50:50 procentų. Rizika didelė, o apie nepasisekusį eksperimentą sužinai tik antroje pavasario pusėje.
Kiti, kantrieji, laukia ir ramiai sau planuoja darbus, revizuoja sėklas, dairosi visokių naujoviškų daigyklų, skaito literatūrą, narsto savo pernykščias klaidas ar džiaugiasi gera patirtimi.
Nekantriesiems gera paguoda kaip visuomet – palangė. Geriausiai tinka virtuvės, nes čia visuomet daugiau drėgmės. Dar geriau, jei palangė yra pietinė. Vienaip ar kitaip, bet nuolat galite turėti šviežių prieskoninių žalumynų: bazilikų, petražolių, garstyčių, mėtų, peletrūnų, pipirnių, melisos, pekininių bastučių ir kitokių žalumynų.
Apie svogūnus neverta nė kalbėti – juos susidaiginti labai paprasta. Tik neskubėkite nupjauti labai mažus laiškus, o leiskite jiems paaugti iki 25–30 cm.
Dažniau sėkite pipirnes. Užtenka tankiai paberti sėklelių ant drėgnos marlės ar servetėlių ir uždengti plėvele. Vandens drėkindami nepagailėkite. Sudygs po poros dienų, o už dviejų savaičių jau bus tinkami valgyti – geriausi 5 cm aukščio daigeliai.
Pačių užauginti mikrožalumynai puikiai papildys vitaminais mūsų organizmą. Juose gausu ir maistinių, ir mineralinių medžiagų, turi daug B grupės vitaminų.
Vasario mėnesį galima sėti jau ir daugiau augalų, ne vien greitai augančius, mat dienos šviesesnės, nebereikia papildomo apšvietimo.
Nepamirškime, kad mikrožalumynų meniu gali papildyti ir piktžolių sėklos, iš kurių daugelis pasižymi gydomosiomis savybėmis labiau, nei jų kultūriniai giminaičiai. Tai balandūnės, šiurkštieji burnočiai, valgomosios portulakos, trikertės žvaginės.
Daigelius visuomet kirpkite, geriau ryte, kad būtų sultingesni lapeliai. Neplėškite jų ranka.
Daiginkite ant visko, kas sulaiko drėgmę: ant popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus, sulankstytos sluoksniais marlės, vatos diskelių. Gerai ir durpių substratas daigams, perpus sumaišytas su vermikulitu.
Beje, galima pasisėti ir sulaukti net lapinių salotų derliaus, bet jos užims daugiau vietos. Salotas sėkite ant drėgnos žemės ir užberkite 1 mm lengvos žemės sluoksnelį.
Pats laikas patikrinti sėklų atsargas, surūšiuoti, patikrinti jų daigumą. Tikriausiai žinote, kad pomidorų sėklos išlieka daigios net 15 metų! Agurkų – trumpiau. Neskubėkite išmesti ir moliūginių daržovių sėklų, patikrinkite. Kitomis, pasenusiomis, kaip ir salotų sėklomis, patariama palesinti paukštelius.
Apie praėjusių metų derliaus saugojimą taip pat verta priminti – neleiskite jam suvysti rūsyje, gelbėkite, gaminkite, virkite, šaldykite.
Gėlininkui…
Tradiciškai reikia priminti, kad norintys kovo pradžioje pražydinti tulpes ir hiacintus turėtų tam paruoštus svogūnėlius mėnesio pabaigoje jau sunešti į kambarį. Jeigu pražydusios dirbtinėmis sąlygomis gėlės neatitiks lauke žydinčių standartų – nenusiminkite. Jų žaluma ir gaivumas atpirks pastangas.
Šiuo metu reikia atidžiai pasirūpinti jurginų, kanų, kardelių, gumbinių begonijų ir kitų šakniagumbinių ir gumbasvogūnių gėlių žiemojimu. Išpjaustinėkite mažiausią puvinį, pažeistas dalis. Jei saugykloje šilta ir sausa, saugokite, kad jurginai nesudžiūtų. Dėkite į dėžutes, polietileninius skylėtus maišelius su sausomis durpėmis arba pjuvenomis, apvelkite moliu.
O kaip laikosi mūsų „kambariokės“? Daugelis kambarinių gėlių šiuo metu, kaip ir kiti augalai gamtoje, – ilsisi arba auga daug lėčiau. Tuo metu tręšti jų nereikia arba labai maža koncentracija ir retai.
Atogrąžiniai augalai anaiptol nelinkę ilsėtis, toliau leidžia lapus, ūglius, todėl jiems reikia ir pagalbos – tręšti, laistyti.
Tačiau didžiausia bėda, kad šiltuose ir sausuose kambariuose gėles dažniausiai perlaistome. Pamatę išdžiūvusį viršutinį sluoksnį, puolame jas gelbėti. Prisiminkime, kad šiltame ir sausame kambaryje vandenį liekime ne dažniau kaip 3–5 dienas. Jei patalpos vėsesnės, laistyti tereikės kartą per dvi savaites. Kaktusai vėsesniame kambaryje išbus nelaistyti ir kelis mėnesius.
Stambialapius žydinčius augalus liekite šiltu vandeniu (sanpaulijas, ciklamenus, azalijas ir pan.).
Saugokite savo augintines nuo skersvėjų, atsargiai vėdinkite kambarius, tikrinkite, ar nešaltos palangės.
Apskritai, skirkite kiekvienai savo augintinei tik jai reikalingą dėmesį – tam yra pakankamai literatūros, specialistų patarimų. Už tai jos bus jums dėkingos – žavės savo vešlumu ir žiedais.
Vištiena nuo… iki
Vištiena – populiariausia paukštienos rūšis. Papjovę gaidį ar vištą galime sunaudoti visas paukščio dalis – sparnelius, kulšeles, krūtinėlę, širdelę, kepenėles… Įvairiausi ir paruošimo būdai – verdama, kepama, troškinama, rūkinama, vytinama. Patiekalai iš vištienos gana greitai paruošiami, mėsa ilgai laikosi ir užšaldyta. Vištiena turi žmogaus organizmui būtinų ir nepakeičiamų amino rūgščių. Jų kiekis prilygsta jautienai. Joje daug baltymų – daugiau nei kiaulienoje. Pačia vertingiausia mėsa yra laikoma krūtinėlė, dar vadinama dėl savo spalvos baltąja paukštiena. Pagyrų nestinga ir naminės vištos sultiniui, kad ir kaip tai kritikuotų vegetarai.
Nedidelę vištukę galime paprasčiausiai įmesti į puodą, išvirti su prieskoniais ir susėdus keliese ją lengvai suvalgyti. Galima iškepti ir taip pat ją visą vienu ypu sušveisti. Tačiau taupi ir išmoninga šeimininkė nedidelei šeimynai ir trejus pietus prasimanys iš jos pagaminti! Receptų – nesuskaičiuojama įvairovė!
Skalsu ir pigu (dviems)
Reikės: vienos nedidelės vištos, prieskonių (pipirų, lauro lapų, druskos), morkų, makaronų, žalumynų.
Nupjaukite vištos sparnelius su petukais, kulšeles, krūtinėlės abi puseles. Pasidėkite šaltai.
Iš likusios vištos dalies su kauliukais virkite sultinį. Įmeskite svogūno galvutę, pipirų – kvepiančių ir karčiųjų po keletą žirnelių. Mėsai išvirus ją, išgriebkite. Morką supjaustykite neilgais šiaudeliais, pakepinkite gražiai ant gi sviesto ar aliejaus, baigiant kepti užpilkite samčiu sultinio, pavirinkite minutę ir supilkite į sultinį. Sultinys įgaus gražią spalvą. Pagal skonį pasūdykite, dėkite naminius ar pirktinius stambesnius makaronus. Patiekiant skanu užberti smulkintais žalumynais.
Nuo kaulų nurinkite mėsą. Greičiausias būdas pakepinti ją su svogūnais, paskaninti grietine. Štai jums ir pirmi greiti pietūs. Turite laiko – nurinktą mėsą sumalkite, papipirinkite, įdėkite smulkiai pjaustyto ir pakepinto svogūno. Kepkite lietinius prie sultinio! Tai jau antras variantas.
Dar liko sparneliai ir šlaunelės – antriems pietums, o trečiam kartui- skani krūtinėlė, kurią, labai paprastai, pagardinus prieskoniais, reikėtų kepti ant lėtos ugnies ne daugiau 5 minučių.
Šlaunelės vyno ir brendžio padaže
Reikės: vištienos šlaunelių, miltų, pipirų, druskos, 3–4 šaukštų brendžio, 2 stiklinių pusiau saldaus raudonojo vyno, 1,5 stiklinės vištienos sultinio, prieskonių (lauro lapų, petražolių, čiobrelių, česnako, džiovintų slyvų ar grybų).
Didesnėje keptuvėje pakepinkite ant aliejaus susmulkintą česnaką, tuomet dėkite į ją miltais su pipirais ir druska apvoliotas šlauneles, jas lengvai apskrudinkite. Įpilkite brendžio ir uždenkite, o jam išdegus, supilkite vyną, sultinį, įmeskite kelis lauro lapelius, petražolių, čiobrelių.Troškinkite uždengtoje keptuvėje apie 1,5 val. ant mažos ugnies. Likus 15 min. iki pabaigos įdėkite džiovintų slyvų ar džiovintų grybų.
Saldus krūtinėlių plovas (dviems)
Reikės: dviejų vištos krūtinėlių, 250 g ryžių, vienos didesnės morkos, pusės stiklinės razinų, 1 svogūno.
Paukštieną smulkiai supjaustykite gabalėliais ir apkepkite. Ryžius apvirkite. Morkas ir svogūnus supjaustytus apkepkite aliejuje ir sumaišykite su ryžiais. Viską sudėkite į troškinimo indą ir troškinkite ant mažos ugnies. Pabaigoje sudėkite razinas. Jei mėgstate, galite įberti graikiškų riešutų, palikite plovą kiek subręsti.
Traškūs vištienos kepsneliai
Reikės: vienos vištos, 2–3 kiaušinių, druskos, prieskonių pagal skonį.
Visą vištą supjaustykite dailiomis porcijomis. Įtrinkite druska, mėgstamais paukštienos prieskoniais. Kiaušinius išplakite su trupučiu druskos, pipirais ir plakiniu užpilkite supjaustytą mėsą. Padėkite šaltai bent kelioms valandoms, galima ir nakčiai. Pavartykite, kad plakinys įsigertų. Kepkite 180–200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai apskrus.
Kepsniukai iškepa labai greitai, jų gaunasi kiek daugiau, nei keptum visą vištą, odelė būna gražiai apskrudusi. Tinka su konservuotais vaisiais, keptais obuoliais.
Širdelės grybų padaže
Reikės: vištų širdelių, 2 svogūnų, 2 šaukštų grybų sriubos, 3 šaukštų grietinės, aliejaus.
Vištų širdeles pakepinkite apie 10 minučių aliejuje. Po to sudėkite pjaustytus svogūnus ir vėl apie 10 minučių kepkite. Grybų sriubą atskieskite stikline šalto vandens ir užpilkite ant širdelių. Dėkite grietinę, prieskonius ir dar uždengę apie 10 minučių troškinkite. Jei padažas per tirštas atskieskite vandeniu ar sultiniu. Tiks su bulvių koše ar makaronais.
Vištų kepenėlių iešmeliai
Reikės: 1 kg vištų kepenėlių, lašinukų, saldžiųjų paprikų, garstyčių, prieskonių.
Kepenėles užmerkite atskiestose garstyčiose su prieskoniais (galima ir kiaušinio plakinyje). Palaikykite bent porą valandų. Ant medinių iešmukų verkite vieną po kito kepenėles, lašinuko gabalėlį, pipiro skiltelę. Kepkite 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių.
Kaip spėti gėlyne koja kojon su mada?
Jau gruodžio mėnesį „Pantone spalvų institutas“ paskelbė šių metų madingiausią gėlynų spalvą – tai galingas, gyvybingas ir pulsuojantis raudonai purpurinis atspalvis, simbolizuojantis drąsą ir bebaimiškumą. „Viva Magenta“ spalva kyla natūraliai iš gamtos, yra vibruojanti, skatinanti jėgą ir kviečianti džiaugsmo nuotykiams.
Tiems, kurie pernai spėjo savo gėlynuose pražydinti 2022 metų madingiausios, nors ir dirbtinai sukurtos mėlynai rausvos spalvos žiedus, šiemet vėl teks pasukti galvas, norint spėti sudėlioti nors keletą naujų madingų akcentų. Spaudoje pasirodė lektorės Gintarės Adomaitytės patarimai, kokie augalai galėtų padėti žengti koja kojon su mada, nors gal ir labai keistai tai skamba klasiką mėgstantiems ir nesivaikantiems naujovių. Aišku, neišrausi ir nepanaikinsi senų gėlynų, bet vieną kitą akcentą ar kokią ryškesnę „salelę“ sukurti gal verta, juolab kad, lektorės teigimu, tokio atspalvio augalų pas mus yra didelė gausa.
Taigi pasidomėkite šiais, madingąja spalva žydinčiais, augalais:
Medžiai ir krūmai. Rožės ir erškėčio hibridas „Signe Relander“, žydintis nuo birželio visą vasarą. Žiedai – kekėmis, pusiau pilnaviduriai. Auga ir nederlingoje žemėje.
Šluotelinė hortenzija „Wim‘s Red“. Žiedai reti, nuo balto atspalvio nusidažo iki „Viva Magenta“, dar vėliau – paruduoja.
Sakuros smailiadantė vyšnia „Royal burgundy“ pradžiugins savo rausvais lapais.
Purpurinė obelis „Royalty“ tiks ir dėl savo dekoratyvių šios spalvos žiedų, ir dėl raudonų obuoliukų.
Labai didelis šios madingos spalvos daugiamečių gėlių pasirinkimas:
Tulpės „Dols Minuet“; kiliminis flioksas „Zigeunerblut“, tinkantis gėlyno apvadams, natūralistiniam gėlynui; sinavadas „Clementine Red“; raudonžiedis viduvis „Rosenrot“, žydintis birželyje ir vėl vasaros pabaigoje; didžioji astrancija „Ruby Wedding“, mėgstanti derlingas ir drėgnesnes vietas, o žydi nuo liepos iki šalnų. Rudeniui tiks rūgtis „Taurus“, dar vienas derlingų ir drėgnų vietų augalas. Žydės nuo liepos iki šalnų;
Virgininis astras „Jenny“ stebins rudenį ryškia savo spalva;
Šiurpiniai gvazdikai tikrai turi „Viva Magenta“ spalvos veislių;
Raudonasis linas „Rubrum“ taip pat žydės iki šalnų;
Bijūnas „Karl Rosenfield“ tikras šios spalvos karalius – net kotai yra tamsiai bordo.
Ką gi… ir praėjusių metų favoritui melsvajam snapučiui „Rozane“, ir žiemei, ir kitiems gražuoliams teks tyliai džiuginti mūsų akį ir laukti, kol vėl užlips ant podiumo – mada yra mada.
Kokie nauji vėjai namų dizaine?
Nenustebkite, tačiau ir namų dizaine šiais metais siūloma „Viva Magenta“ – ryškus rausvas atspalvis. Jei kam tokia spalva pasirodys namų aplinkoje per daug ekstravagantiška, dar siūloma ir kita – sodriai žalia. Tai – drėgname klimate augančių kedeninių tilandsijų gamtinis spalvinis tonas. Dizainerių teigimu, ši spalva padeda išlaikyti pusiausvyrą ir su šiltais, ir su šaltais tonais. Šiltasis minimalizmas – taip vadinamas šių metų interjero stilius, skatinantis protingą vartojimą, saikingumą, impulsyvaus daiktų pirkimo atsisakymą.
Tai paprastumo estetika, atsisakanti įmantraus dekoravimo, rėksmingumo.
Tačiau nereikia sumaišyti jo su klasikiniu minimalizmu, kuris kartais dvelkia šalčiu, sterilumu, panašiu į ligoninės ar darbo kabineto aplinką. Šiltasis minimalizmas atvirkščiai – kuria jaukią ir šiltą namų aplinką. Tam pasitarnauti gali šilti ir neutralūs atspalviai – pavyzdžiui, šviesiai pilki, balti, smėliniai, o vengti reikėtų šaltų atspalvių.
Dizaino formos taip pat keičiasi – jos minkštesnės, su išlinkimais, natūralios, primenančios gamtos linijas. Baldai turėtų sukurti atskiras erdves, nebūtinai juos sustatyti pasieniais. Madingi medžio baldai, natūralaus pluošto tekstilė – vilna, linas, pašukinis audinys. Šviestuvai taip pat turi skleisti minkštą ir jaukią šviesą.
Mados 2023-iųjų kraštovaizdžio dizaine…
Kraštovaizdis – ne nauja suknelė, jo nepakeisi nei per metus, nei per kelerius. Tai gal aktualiau naujakuriams, tačiau vieną kitą tendenciją verta pritaikyti.
O 2023-iųjų kraštovaizdžio dizaine svarbiausias tikslas – dar didesnis žmogaus ir gamtos ryšys! Todėl ir toliau išlieka populiarus minimalistinis stilius, savo pozicijų neužleidžia skandinaviškoji mada, pripažįstanti aiškias formas, žemiškas spalvas ir, aišku, turinti savų išskirtinumų. Tai – baltų ir pastelinių spalvų vyravimas, akmens ir žvyro takelių pirmenybė, gyvatvorių, visžalių augalų gausa, medis, kaip pagrindinė dekoro medžiaga.
Ir toliau tęsiama tendencija, kad sodas ir aplinka turi būti gražūs visais metų laikais, tad šeimininkaujama – ekologiškai, tvoros keičiamos gyvatvorėmis, madingas vertikalus apželdinimas, pageidautini nors ir maži vandens telkinukai, poilsio zonos, vasaros metu atstojančios svetainę.
Apie visa tai dar ne kartą pakalbėsime plačiau.
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“