Prienietė Karolina sukūrė startuolį, padėsiantį susikurti drabužinės turinį, neišleidžiant nė cento

„Eurostat“ duomenimis, europiečiai vidutiniškai per metus išmeta 11 kilogramų tekstilės gaminių. Didžioji dalis šių atliekų sudeginamos arba patenka į sąvartynus. Tačiau Prienuose užaugusi Karolina Barišauskienė siūlo alternatyvą, kur padėti nenešiojamus, nereikalingus, morališkai pabodusius, bet dar visai geros būklės drabužius, avalynę ar aksesuarus – tai drabužių atiduotuvės-mainytuvės.

Karolina Barišauskienė.

Pabaigusi Prienų „Žiburio“ gimnaziją, Karolina išvyko žinių, darbinės ir gyvenimiškos patirties semtis į Vilnių. O šiuo metu ji yra komunikacijos projektų agentūros „Ugdanti komunikacija“ vadovė, Kauno kolegijos dėstytoja, Lietuvos komunikacijos asociacijos narė. Šalia visų savo veiklų vysto socialiai atsakingą projektą „Giver tag“, kuriuo keičia požiūrį į greitąją madą ir vartojimą.
Kaip sako startuolio „Giver tag“ įkūrėja, čia kuriama atsakingų moterų bendruomenė, kuri renkasi kuo papildyti savo drabužinės turinį ir kartu domisi, kaip puoselėti mus supančią aplinką, mokosi gyventi tvariau.
Paklausta, kaip apskritai kilo idėja sukurti šią platformą, moteris pasakoja, jog drabužių gyvas atiduotuves-mainytuves pradėjo organizuoti dar prieš COVID-19 pandemiją. Supratusi, jog moterims yra labai svarbu ne tik apsikeisti nebenešiojamais drabužiais, avalyne ir kitais širdžiai mielais daiktais, bet ir surasti tam daiktui patikimas rankas, Karolina pamatė tame prasmę. Visgi prasidėjusi pandemija apribojo renginių organizavimą, uždarė žmones namuose, taip veikliai moteriai kilo idėja sukurti internetinę platformą. „Prieš kurdama turėjau įsivaizdavimą, kad tai lengvas, greitas ir įprastas procesas, tačiau šis projektas užsitęsė visą karantiną. Kartais juokauju, kad, jei būčiau žinojusi, kiek jis pareikalaus resursų, būčiau nepradėjusi. Tai gal ir gerai, kad nežinojau.

Akimirka iš K. Barišauskienės organizuotų mainytuvių-atiduotuvių.

(šypsosi pašnekovė – aut.p.). Daugybė investicijų, programavimo darbų, o platforma dar tikrai nėra išvystyta tokia, apie kokią svajojau, bet labai tikiuosi, kad atsakingų moterų bendruomenė visoje Lietuvoje prisidės prie jos tobulinimo savo dalyvavimu, patarimais, bendryste. Šiandien ši platforma yra startuolis, kuris reikalauja daug darbo, pastangų, bet matau tame didelę prasmę ir tikiu, kad pavyks“, – kūrybinio proceso iššūkiais dalijasi K. Barišauskienė, pridurdama, jog žaliojo kurso kryptis visuomet jai buvo artima ir iki šiol joje mato didelį potencialą.
Vienija noras dalintis, sutaupyti ir tausoti aplinką
Paprašyta plačiau papasakoti apie projekto veikimo principą, jo įkūrėja akcentuoja, jog „Giver tag“ bendruomenėje pinigai nereikalingi – joje galima tik mainyti arba atiduoti. Anot „Giver tag“ įkūrėjos, veikimo principas gana paprastas – pažymėję mums patinkantį daiktą, jis automatiškai sistemoje yra rezervuojamas 24 val., kad narės privačiomis žinutėmis galėtų susitarti dėl sandorio, o įvykus mainams ar atidavus daiktą, sandorio dalyvės kviečiamos palikti atsiliepimą. Tuomet sistema skaičiuoja išmainytų ir atiduotų daiktų skaičių. Karolina atvirauja, jog šiuo metu taip pat vystomas motyvacinis pasiūlymas narėms, skatinantis ne tik mainyti, bet ir atiduoti savo daiktus. Moteris įsitikinusi, jog mainytis ir atiduoti – verta. Anot jos, tai gali ne tik padėti sutaupyti pinigų ar atnaujinti drabužinės turinį visiškai nemokamai, bet tuo pačiu prisidėti ir prie mažų, bet kartu labai reikšmingų pokyčių, įgyvendinant žiedinės ekonomikos principus šalyje.
Tikslinė „Giver tag“ auditorija – moterys, tačiau, pasak projekto sumanytojos, skiltyje „Kita“ galima įkelti ir vyriškus ar vaikiškus drabužius, juos atiduoti ar išmainyti. „ Mus vienija noras dalintis. Dalintis ne tik savo drabužinės turiniu, bet ir gyvenimiška patirtimi, tvaresniu ir stilingesniu gyvenimo būdu. Tekstilė yra šio amžiaus problema, ji surinkta patenka į sąvartynus arba sudeginama, tik maža jos dalis – perdirbama. „Giver tag“ platformoje, remdamiesi mokslininkų sukurta pakartotinio naudojimo poveikio aplinkai vertinimo skaičiuokle, taip pat matuojame surenkamos tekstilės daromą aplinkosauginį poveikį“, – pasakoja K. Barišauskienė.
Projekto kūrėja teigia, jog šis projektas paremtas ne narių skaičiumi, kiek tvarios bendruomenės kūrimu ir, kaip ji pati sako, kad ir kaip stereotipiškai skambėtų, tačiau šeimoje tvarumo elementais vis dar dažniausiai rūpinasi moterys.
Tiesa, K. Barišauskienė mainytis ir atiduoti kviečia ne tik internete. Ji ir toliau organizuoja mainytuvių-atiduotuvių renginius. „Kuriame bendrystę ir gerą laiką kartu ne tik virtualioje erdvėje, bet ir gyvuose renginiuose – mainytuvėse-atiduotuvėse. Šiuose renginiuose mes ne tik su dideliu džiaugsmu perleidžiame savo drabužinės turinį viena kitai, smagiai leidžiame laiką, bet kartu gauname daugybę naudingos informacijos, kaip kurti ne tik tvaresnę drabužinę, bet ir kasdienybę. Labai džiugu, kad prie gyvų renginių prisideda ir tvarios mados puoselėtojos, stilistės, dizainerės, kurios kartu padeda edukuoti moteris, kaip susikurti tvarią drabužinę, neišleidžiant krūvos pinigų“, – sako tvaraus gyvenimo puoselėtoja.
XXI amžius neabejotinai įsuko visuomenę į blizgučių ir besaikio greito vartojimo kultūrą. Mainytuvių ir atiduotuvių organizatorės teigimu, vartotojiška kultūra, kaip cunamis plauna mūsų smegenis, verčia daugiau dirbti ir uždirbti, kad pirktume mums nereikalingus, mūsų planetai žalingus daiktus. „Anksčiau ar vėliau būsime priversti sustoti ir atsigręžti, ką mes darome su savo planeta. Žinoma, Lietuvoje tikrai vėl populiarėja dėvėtų drabužių parduotuvės, pardavimų platformos. Sakyčiau, netgi galime stebėti savotišką dėvėtų drabužių aukso amžių, apsirengti dėvėtą, skolintą ar įsigytą iš antrų rankų drabužį ne tik kad nebegėda, bet netgi labai madinga, tačiau dar tikrai yra kur stengtis. Tai nėra vien tik apie drabužinės turinį, tai yra bendrai apie tai, kaip ir ką mes vartojame kasdieniame gyvenime“, – akcentuoja K. Barišauskienė.
Rimantė Jančauskaitė

Nuotraukos iš asmeninio Karolinos archyvo.