„Reikia tiek nedaug, kad pradžiugintum kitą ir pažadintum viltį…“

Arčiau žmonių

2023-aisiais Lietuvos Jaunųjų maltiečių organizacijai sukanka 30 metų. Prienuose Jaunieji maltiečiai skaičiuoja dar tik aštuntus metus, tačiau yra gerai žinomi ir vertinami dėl savo savanoriškos socialinės veiklos, neatlygintinų darbų visuomenės labui. Jaunimą šiuo bendruomeninės atsakomybės ir vertybių keliu veda Maltos ordino pagalbos tarnybos Prienų grupės vadovė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Lina Suchorukovienė, kuri šiemet „Gyvenimo“ laikraščio skaitytojų valia išrinkta Prienų rajono savivaldybės Metų žmogumi 2022. Šis apdovanojimas bus įteiktas sausio 20 d. laikraščio Padėkos šventėje.

Maltos ordino pagalbos tarnybos Prienų grupės vadovė Lina Suchorukovienė tradiciniuose „Gyvenimo“ laikraščio rinkimuose išrinkta „Metų žmogumi 2022“.

Prienų jaunieji maltiečiai vykdo „Maisto ant ratų“ projektą – vienišiems senoliams išnešioja sriubą į namus, rengia įvairias akcijas, koncertus, kurių metu supažindina visuomenę su socialine veikla ir renka aukas „Maltiečių sriubai“. Jie aplanko Prienų globos namų gyventojus, pradžiugina juos naminiu pyragu, dovanėlėmis ir koncertu, padeda tvarkyti biblioteką ir namų aplinką, dalina nepasiturintiems gyventojams „Maisto banko“ akcijoje surinktus maisto paketus. Kita gerųjų darbų savaitgalio iniciatyva – prieš lapkričio 1-ąją buvo sutvarkyti Prienų kapinaitėse esantys Anapilin išėjusiųjų Prienų globos namų gyventojų kapai.
Prienų jaunųjų maltiečių vadovė Lina Suchorukovienė ne kartą apdovanota už savanorystės skatinimą, jai skirta ir 2017 metų Prienų rajono savivaldybės „Dėkingumo“ nominacija „Už savanorystę“. Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos jaunieji maltiečiai yra tapę Maltos ordino idėjų padėjėjų socialinės akcijos- konkurso nugalėtojais, kaip daugiausia lėšų surinkę ir daug idėjų įgyvendinę padėjėjai.
Lina Suchorukovienė, paprašyta pasidalinti mintimis apie jau aštuonerius metus trunkančią Jaunųjų maltiečių grupės veiklą, pastebi, kad šis laikotarpis atrodo gan netrumpas, nes pirmieji buvę savanoriai jau baigę gimnaziją ir šiuo metu yra studentai.
– Pradžia buvo nedrąsi, pradėjome vos nuo keleto savanorių, nuo kelių mokinių, kurie parodė susidomėjimą maltiečių veikla, nuo keleto vyresniųjų savanorių, kuriuos pakviečiau, ir jie patikėjo šia idėja, pritarė ir palaikė. Šiuo metu organizacija apjungia apie trisdešimt jaunųjų maltiečių ir daugiau bei dešimt vyresniųjų savanorių. Pagrindinės veiklos vyksta su jaunaisiais maltiečiais, bet, kai vyksta akcijos, didesni renginiai, visi kartu susiburiame, sutelkiame jėgas ir padarome tai, kas svarbu ir reikalinga, – pasakoja Jaunųjų maltiečių vadovė.
Jos teigimu, pagrindinė jaunųjų maltiečių veikla yra senelių lankymas. Kartu su termosu karštos sriubos jaunuoliai neša jiems savo šypseną, bendrystę, dovanoja vienišiems senoliams brangų laiką, šiltą pokalbį, jautrų paguodos žodį.
– Bendraujame su Prienų globos namų seneliais, vykstame jų pasveikinti švenčių progomis, rengiame koncertus. Aplankome lopšelio-darželio „Pasaka“ vaikučius. Kasmet dalyvaujame „Maisto banko“ akcijose, renkame produktus, kuriuos vėliau daliname savo globojamiems žmonėms. Sveikiname senolius religinių, tautinių švenčių progomis, patvirtindami jiems, kokie svarbūs mums yra mūsų tautos istorija ir papročiai. Primindami tai jiems, ugdome ir save.
Kasmet kartu su Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos bendruomene organizuojame kalėdinių renginių ciklą „Pasidalinkime gerumu“: kalėdinę mugę, muzikinę pasaką, su mokyklos vaikų choru giedame Kūčių vakaro mišiose Prienų bažnyčioje. Rengiame „Maltiečių sriubos“ akciją prieš Kalėdas miesto aikštėje. Šių renginių metu kviečiame žmones aukoti vienišų vargstančių senolių sriubai. Taigi mūsų pagrindiniai rėmėjai yra Prienų krašto žmonės, progimnazijos mokinių tėveliai, lopšelio-darželio „Saulutė“ bendruomenė ir vaikučių tėveliai, kurie ugdo savo vaikų širdyse atjautą, pagarbą, supratimą, moko dalintis gerumu.
Iš surinktų aukų jaunieji maltiečiai vėl visus metus gali rūpintis ir globoti vargstančius žmones. Šiuo metu Prienuose ir rajone iš viso globojame apie keturiasdešimt žmonių, kuriuos maltiečiai aprūpina termosu karštos sriubos du kartus per savaitę.
Tikime, kad ir toliau galėsime tęsti šią veiklą, nes kiekvieno senelio namuose esame labai laukiami… Stengiamės ir norime atrasti visus žmones, kuriems būtų reikalinga mūsų pagalba ir bendrystė, – akcentuoja L.Suchorukovienė.
Ji svarsto, kad į socialinę veiklą įsitraukė neatsitiktinai, anot jos, tikriausiai toks yra Dievo jai skirtas gyvenimo planas:
– Aktyviai dirbu pedagoginėje srityje, mokslo metų eigoje esu labai užimta, kartais būna visko gerokai per daug… Bet prisimenu, kuomet per vienerias vasaros atostogas pasvajojau, kad, turėdama tiek laisvo laiko, galėčiau kažką nuveikti, gal kam padėti, gal su kuo nors pasidalinti… Ir nežinau, kaip būčiau galėjusi šią svajonę išpildyt be Maltiečių organizacijos pagalbos. Tiesa, kai ja pradėjau domėtis, lankiau iniciatyvinės grupės steigimo mokymus, daug ko nežinojau apie maltiečius. Bet, bėgant laikui, kaupiantis patirčiai, visos šios organizacijos vertybės labai atitiko tai, ką savyje puoselėjau aš pati. Gyvenime atsirado daugiau prasmės, daugiau spalvų. Mano varomoji jėga, kuri skatina savanoriauti ir padėti žmonėms, yra mano tikėjimas. Maltiečių veiklos pagrindinis tikslas yra „Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstančiam“. Esu įsitikinusi ir kaip savanorė, ir kaip vadovė, kad šie du dalykai turi būti tarpusavyje susieti. Nes ilgalaikė savanorystė turi būti paremta dvasingumu. Jeigu nėra gylio, dažniausiai savanorystė būna trumpalaikė. Todėl būdama tarp jaunų žmonių, stengiuosi, kad kartu su gerais darbais jie keliautų ir savęs pažinimo keliu, kad iš savo tikėjimo ir patirčių susikurtų tvirtą pagrindą ateičiai. O ir aš pati augu kartu su savo savanoriais, bendrauju ir mokausi, nes noriu būti jiems ne mokytoja, noriu būti jų dalimi…
Galvojant apie tai, ką savanorystė duoda jaunam žmogui, tai tikrai yra labai daug… Ji ugdo pagarbą, atjautą ir toleranciją vyresniam ir kitokiam žmogui, padeda suprasti, kad ne visų gyvenimai būna sėkmingi, ugdo pareigos jausmą, pilietiškumą, moko bendrauti ir pasirūpinti silpnesniu, padeda nugalėti egoizmą ir pastebėti šalia esantį, leidžia pajusti, kaip gera padėti neatlygintinai.
Manau, kad jaunuoliams tai yra neįkainojama patirtis, net ir tiems, kurie nors trumpai, bet pabando ir pasimatuoja savanorystę. Bet tai pajausti kiekvienas gali tik per asmeninę patirtį… Kai seneliui nunešta šiluma, gėris, šypsena, trumpas pasikeitimas keletu sakinių savanoriui sugrįžta jautriu balso tonu, ašara akies kamputyje, stipriu apkabinimu ir viltingu žvilgsniu, kad netrukus vėl susitiksime – tai neįkainojama patirtis…
Dalė Lazauskienė