Nacionalinė žemės tarnyba tapo pavaldi Aplinkos ministerijai

Nuo sausio 4 d. keičiasi Nacionalinės žemės tarnybos pavaldumas – šią įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbo tęstinumas išlieka: NŽT struktūra ir darbuotojų skaičius nesikeičia.
Pakeitimai, kurie lems struktūrinius pokyčius ir galimą darbuotojų perkėlimą į savivaldybes ar Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, numatomi 2024 metais.
„Tai svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma. Prie dabartinių 2,3 tūkst. Aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų prisijungia dar apie tūkstantis NŽT darbuotojų. Pagaliau valstybinės žemės panaudojimo procesai taps skaidresni, miestų ir miestelių valstybinė žemė bus daug efektyviau ir ūkiškiau naudojama. Žemės naudojimo valstybine kontrole ir statybos teisėtumo tikrinimu užsiims viena tarnyba. Procesų priežiūra stiprės ir spartės, nes bus suvienytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerija formuos žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos ir kartografijos, teritorijų planavimo ir statybos politiką. Naujais klausimais rūpinsis praėjusių metų pabaigoje įsteigtos Žemės ir teritorijų planavimo bei Erdvinių duomenų politikos grupės.
Pasak NŽT vadovo Sauliaus Mocevičiaus, daugiau nei pusmetį trukusios labai intensyvios diskusijos dėl planuojamos reformos davė teigiamų rezultatų.
„Džiaugiuosi, kad į galutinės šios reformos vizijos ir pagrindinių tikslų formavimą buvo įtraukti ir NŽT specialistai. Turėjome galimybę savo nuomonę išsakyti Seimo komitetuose, savo įžvalgas pateikti Aplinkos ministerijai. Į daugelį mūsų profesinių pastabų buvo atsižvelgta, todėl optimistiškai žvelgiame į ateitį ir galime ganėtinai užtikrintai sakyti, kad pradėti ir ateityje numatyti pokyčiai turės teigiamą efektą ir valstybei, ir žmonėms“, – sako S. Mocevičius.
Artimiausiu metu Aplinkos ministerija pateiks konkrečius įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimu.
Primename, kad pokyčius numato 2022 m. birželio 30 d. Seimo priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas ir su šia pertvarka susiję dar 17 įstatymų pakeitimai.
Žemės ūkio ministerija formuos žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros, taip pat melioracijos, žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimo, žemės išteklių stebėsenos politiką.