„Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“

Atminties tiltu

Gruodžio 17 dieną Šilavote buvo pristatyta laisvės kovų tyrinėtojo, kario, vieno iš Jėgerių batalionų kūrėjų Ernesto Kuckailio knyga „Partizanai: kovoti, išgyventi, nugalėti. Partizaninis karas profesionalaus kario akimis“.

Knygos autorius Ernestas Kuckailis ir Šilavoto davatkyno bendruomenės pirmininkė Viktorija Bielevičienė.

Tai jau 9-oji šio autoriaus knyga. Joje E. Kuckailis pasakoja apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, jo reikšmę kovoje už laisvę bei pačių partizanų gyvenimus. Kaip pristatymo metu sakė pats autorius, knyga yra orientuota į šių laikų žmogų, kuris nemėgsta skaityti ilgų tekstų. Nepaisant to, jog knygą sudaro vos 160 puslapių, joje autoriui pavyko partizaninį karą aptarti kone visais aspektais, paliesti kiekvieną procesą…
Pasak E. Kuckailio, parašyti knygą paskatino leidykla, kuri, išspausdinusi „10 kautynių“, šalia jos rekomendavo parašyti knygą apie partizaninį karą. O idėją naujajai knygai laisvės kovų tyrinėtojui padiktavo asmeninė patirtis, kai vieną dieną Ernesto dukra, mokykloje gavusi užduotį pristatyti lietuvių autoriaus knygą, pasirinko E. Kuckailio „Partizano žiedą“, o po pristatymo tėčio paklausė: „Kodėl jie (knygos herojus Adolfas Ramanauskas Vanagas ir jo bendražygiai, – aut. p.) visą kelią slapstėsi?“. Tuomet E. Kuckailis ir suprato, jog mergaitei buvo aiškus knygos veiksmas, bet ji nesuprato konteksto, kas tuo metu dėjosi Lietuvoje. Autorius nusprendė atsakyti į šį klausimą, suguldydamas visą istoriją į trumpą knygą. „Norėjau, kad bet kuriam, net ir žemesnių klasių, gimnazistui, perskaičius šią knygą, būtų aišku, kokie įvykiai tuo metu vyko Lietuvoje“, – sakė E. Kuckailis.
Pasak autoriaus, rašant šią knygą, jam teko susimąstyti, iš kur apskritai atsirado partizaninio karo tradicija Lietuvoje. Nors daugumai lietuvių žinoma partizanų kova su sovietiniais okupantais, anot laisvės kovų tyrinėtojo, partizaninis karas atėjo iš senų laikų. Kaip susirinkusiesiems pasakojo E. Kuckailis, XIX amžiuje Lietuvoje turėjome Kosciuškos sukilimą, o XVII – įvyko vadinamasis „Tvanas“, kurio metu piliečiai sukūrė partizaninę struktūrą, kuri jau tuomet buvo labai sėkminga.

Romas Naidzinavičius ir Ernestas Kuckailis.

Autoriaus teigimu, jam buvo įdomu patyrinėti ir partizanų asmenybes: iš kokio socialinio sluoksnio jie kilę, kokių tautybių jie buvo ir kokių motyvų vedini įsijungė į partizanų gretas. Visa tai E. Kuckailis savo knygoje stengiasi atskleisti per realius pavyzdžius. Beje, kaip prisipažino pats autorius, jo seneliai taip pat buvo partizanai. Nors tikrojo močiutės motyvo prisijungti prie partizaninio karo E. Kuckailis nežino, jo spėjimu, tai galėjo būti patriotiškumo lemtas sprendimas. O senelis, pasak autoriaus, galbūt nebūtų išėjęs kovoti, jeigu jo mobilizacijos metu nebūtų suėmę kareiviai, ketinę išsiųsti vyrą į frontą. E. Kuckailio seneliui pavyko pabėgti ir, nenorėdamas žūti už priešą, jis prisijungė prie partizanų.
Anot laisvės kovų tyrinėtojo, tų motyvų buvo labai daug, įvairios buvo ir prieš sovietus kovojusių partizanų tautybės. Nors dauguma jų buvo lietuviai, į partizaninį pasipriešinimą, E. Kuckailio žiniomis, buvo įsitraukę ir baltarusiai, nuo fronto užsilikę ar dezertyravę vokiečiai ir kt.
Įdomu tai, jog, Kaišiadorių rajone partizanų būryje veikė ir rusų leitenantas, lakūnas. Pasak knygos autoriaus, nėra tikslių duomenų, kaip jis čia atsidūrė, tačiau jis į savo dalinius nebegrįžo ir prisijungė prie Lietuvos partizanų. Lietuvos partizaniniame kare dalyvavęs rusas paliko ir rašytinį dokumentą, kuriame atskleidžia, kodėl jis tą darė. Pasirodo, jis augo labai religingoje šeimoje, kuri smerkė komunizmą bei Stalino režimą, prieš kurį, kaip tame dokumente pats prisipažino, jis ir kovojo.
Autoriaus pastebėjimu, visa tai, kas aprašyta naujausioje jo knygoje apie XX amžiuje vykusį partizaninį karą, dabar matome Ukrainoje. Jis taip pat pažįsta ir rusų tautybės žmogų, kuris, prasidėjus karui, išvažiavo padėti Ukrainai ir neilgai trukus atsirado priešakinėse linijose, kaip kuopos vadas.
Knygoje atskleidžiama ir daugiau partizaninio karo detalių bei įdomybių: apžvelgta struktūra, taktika, logistika, žvalgyba, spauda ir, žinoma, asmenybės. Paties autoriaus teigimu, per visą istoriją pasaulyje yra įvykę daugybė partizaninių karų, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, jog ši atitinka vadinamosios pogrindžio valstybės struktūrą. „Tai yra retesnis atvejis, beveik niekada nepasitaikęs, tad tikrai turime kuo didžiuotis“, – pristatymo metu sakė knygos autorius. Anot jo, sukurdami tokią struktūrą, mes buvome pažengę išties labai toli, o panašiausią struktūrą turi Ukraina.
Pristatymo pabaigoje E. Kuckailis kiek nuogąstavo, jog, siekiant kuo didesniam žmonių ratui parodyti, kas iš tiesų vyko Lietuvoje, neišnaudojame visų įmanomų galimybių. Jo teigimu, parašytų knygų neužtenka, nes ne visi jas skaito, tačiau tą padaryti yra kitų būdų, pavyzdžiui, filmai, rekonstrukcija – to istorinės tematikos knygų autorius labai pasigenda.
Rimantė Jančauskaitė