„Netruks ateiti pavasaris, ir mes jį pasitiksime su „užrištomis akimis“…

Baigėsi dar vieneri metai, prasideda nauji, su kokiomis mintimis šį virsmą išgyvena žemdirbiai – dėl ko nerimauja, kokių turi vilčių? „Gyvenimo“ pašnekovas Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Butkevičius, apžvelgdamas pastarųjų metų situaciją žemės ūkyje, pastebi, kad praeitas laikotarpis žemdirbiams nesuteikė pastovumo: augo energetinių išteklių kainos, brango metalo gaminiai, technika, trąšos, augalų apsaugos priemonės, o galutinė ūkininkų produkcijos kaina tiek nekilo. Tiesa, vertinant atskirus sektorius, grūdininkai dar javapjūtės metu galėjo pasidžiaugti jiems palankiomis grūdų kainomis, buvo žadama, kad po Naujųjų jos bus dar geresnės, bet, pasak pašnekovo, stebimos tendencijos nėra džiuginančios, kainos linkusios mažėti, nes supirkėjai turi iš ko pasirinkti: rinką užpildo ir aplinkiniais keliais atkeliavę pigesni grūdai iš Rusijos bei derlius iš Ukrainos. Taigi ūkininkavimas, kaip loterijoje, yra susijęs su nuolatine rizika, nežinai, kada išloši, o kada praloši. Todėl, M.Butkevičiaus teigimu, dalis ūkininkų pasitraukia iš gamybos, žemės valdos stambėja. Bet, pasak jo, yra ir pragiedrulių.
–Turėjau ne vieną progą – ir Prienų ūkininkų sąjungos 30-mečio minėjime, ir „Metų ūkio“ konkurse – pasidžiaugti tuo, kad pastaraisiais metais į ūkininkų gretas įsiliejo nemažai jaunimo, dalis jų sugrįžę iš užsienio nusipirko sodybas ir žemės. Nors jų užmojai mažesni, jie ateina su savo požiūriu, verslo planu, užima tas žemės ūkio nišas, apie kurias anksčiau nepagalvota: puoselėja uogynus, prekiauja šiltnamiuose užauginta produkcija, augina mėsinius galvijus. Tai – sveikintinos iniciatyvos. Jeigu kaime kuriasi jaunos šeimos, prireiks vaikų darželių, nebus uždarinėjamos ir mokyklos, – įsitikinęs Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Visgi kiti procesai žemės ūkyje M.Butkevičių neramina. Iki šiol vadinamame galutinės produkcijos kainų „pyrage“ žemdirbio dalis išlieka pati mažiausia, dominuoja perdirbėjai ir prekybininkai, jų monopolį įveikti sunku.
– Tai rodo, kad mes, visa žemdirbių bendruomenė, nesugebame apginti savo interesų, neturime politikų, kurie mus palaikytų ir užtartų, svariais argumentais paveiktų Vyriausybę ir Seimą. Parduotuvėse drastiškai didėjant žemės ūkio produktų kainoms, viešoje erdvėje girdisi įvairių spekuliacijų, metamas šešėlis ant žemdirbių, tačiau juk ne nuo jų priklauso galutinė produkcijos kaina, didžiausią dalį nuo jos atsiriekia perdirbėjai ir prekybininkai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Lenkijos parduotuvėse mūsų pirkėjų sąskaita lietuviška produkcija yra siūloma pigiau, nes suveikia konkurencijos dėsniai. O į Lietuvos prekybos centrus plūsta lenkiški, vokiški, itališki pigesni produktai. Jei tokios tendencijos išliks, mūsų žemdirbiai bus nustumti į šalį, – svarsto M.Butkevičius, vildamasis, kad į žemės ūkį įsiliejęs jaunimas ras būdų, turės ir valios keisti esamą situaciją. Galbūt jie imsis ir iniciatyvos kooperuotis, dirbti savarankiškai. M.Butkevičiaus pastebėjimu, ankstesni bandymai sukurti trumpąją maisto tiekimo grandinę nuo ūkio iki vartotojo Prienų rajone nebuvo sėkmingi, viena iš priežasčių – ūkininkų pasyvumas, iniciatyvumo ir vieningumo stoka.
Pasak Prienų ūkininkų sąjungos pirmininko, Lietuvos žemdirbiai nei pagal išmokų dydį, nei kitus kriterijus nesijaučia esantys lygūs su Europos Sąjungos žemdirbiais, ir šis klausimas dėl atstovavimo aukščiausiu lygiu stokos vis dar neišsprendžiamas.
–Noriu pabrėžti, kad galbūt per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje išryškėjo toks didelis atotrūkis tarp žemdirbių ir žemės ūkio ministro, kuris be kompromisų laikosi Briuselio pozicijos. Susidariau įspūdį, kad dabartinė ministerija tiesiogiai bendrauti su žemdirbiais nėra linkusi. Ministrą kvietėme atvykti į Prienuose organizuotą „Metų ūkio“ konkursą, tačiau nesulaukėme nei jo, nei atstovų. Ministerijos atstovų bei jų išaiškinimų pasigedome ir praėjusį rudenį, kuomet pristatant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 metų strateginio plano projektą, rajono ūkininkams kilo daugybė neaiškumų ir klausimų. Nespėjome ministerijai pateikti savo pastabų, kai išgirdome, jog planas jau patvirtintas ir pagal jį teks dirbti, – apgailestavo M.Butkevičius, tiesa, mesdamas „akmenuką“ ir į pačių žemdirbių „daržą“. – Turėtume pripažinti, kad žemdirbiams atstovaujančios organizacijos yra tarpusavyje susiskaldžiusios, ir nieko nepadarė, kad juos apgintų, išreikštų jų valią, parodytų tvirtą poziciją, o, nesant vieningumo, sunku vesti derybas su ministerija.
M.Butkevičiaus pastebėjimu, galbūt tik prieš rinkimus politikai, partijų pirmininkai, ieškodami palaikymo, atsigręžia į žemdirbius ir pasidomi jų problemomis, pažada padėti jas spręsti, o vėliau pažadus pamiršta. Ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai priklausantys politikai neranda laiko diskusijoms su žemdirbiais netgi tuomet, kai Seime svarstomi ūkininkams aktualūs klausimai, jau nekalbant apie jų atstovavimą.
– Prieš pat naujuosius Seime buvo priimtos Ūkininko įstatymo pataisos, kurios sugriežtins sodybų statymo reikalavimus ir apsunkins jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaimo vietovėse. Šeimos ūkininkų, Jaunųjų ūkininkų organizacijos kreipėsi į LR Prezidentą G.Nausėdą su prašymu vetuoti patvirtintą įstatymą, – sako jis, tikėdamasis, kad Prezidentas atsižvelgs į išsakytas pastabas.
M.Butkevičiaus teigimu, ūkininkai nerimauja ir dėl Nekilnojamojo turto mokesčio taikymo, jie baiminasi, kad nebūtų apmokestintos fermos, sandėliai ir kiti gamybinės paskirties pastatai. Kol kas daug nežinios, nes konkrečius mokesčio tarifus tvirtins, dėl lengvatų apsispręs atskiros savivaldybės.
Šiuo metu ruošiamasi visuotiniam Lietuvos žemdirbių suvažiavimui, kuriame, anot M.Butkevičiaus, bus keliami skaudžiausi klausimai dėl su žemdirbiais nederinto Strateginio plano, žaliojo kurso reikalavimų įgyvendinimo.
–Manau, kad naujieji metai į žemdirbių gyvenimą įneš daug sumaišties ir finansinių netekčių. Sugriežtintos žemės dirbimo, augalų purškimo cheminėmis medžiagomis sąlygos, sėjomainos reikalavimai, spėju, kad bus sustiprintas kontrolės mechanizmas ir pas ūkininkus apsilankys daugiau tikrintojų, daugiau laiko teks skirti dokumentų pildymui, seminarų lankymui. Galbūt imlus jaunimas greičiau perpras naujoves, prisitaikys prie Strateginio plano reikalavimų, tačiau vyresnės kartos ūkininkams bus sunku, už pažeidimus jie sulauks sankcijų, neįgyvendinusiems geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės įsipareigojimų išmokos mažės. Tų, kurie nuspręs nepretenduoti į europinę paramą, produkcijos užauginimo kaštai didės, pelno neliks. Tad išsilaikyti, esant žemoms pieno, mėsos supirkimo kainoms, bus sunku. Ateitis neaiški, netruks ateiti pavasaris, ir mes jį pasitiksime su „užrištomis akimis“, – samprotauja pašnekovas.
Baigiantis 2022-iesiems, Prienų ūkininkų sąjungos taryba prie šventinio stalo subūrė veiklos partnerius, žemdirbius konsultuojančių, jų veiklą kontroliuojančių tarnybų vadovus bei atstovus, visi turėjo progą išsakyti savo mintis, lūkesčius, teikti pasiūlymus, kaip reikėtų gerinti tarpusavio bendradarbiavimą.
– Manyčiau, kad tokie pašnekesiai yra svarbūs, jų metu turime progą ne tik aptarti ūkininkų veikloje pasitaikančius nesklandumus, surasti būdų, kaip pašalinti trūkumus. Tai yra gera pradžia ir postūmis pradėti naujas iniciatyvas bei prisiminti anksčiau puoselėtas tradicijas. Žmonės pageidavo daugiau renginių, pabendravimo. Todėl šiais metais bandysime atgaivinti Sekminių, melžėjų konkurso, arimo varžybų ir kitas tradicijas, keisti lauko dienų ūkiuose formatą, naudingus aptarimus derinant su kultūrine programa, į šias priemones labiau įtraukiant seniūnus ir kaimo žemės ūkio specialistus, – apie priemones, skirtas ūkininkams aktyvinti ir burti, kalbėjo Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkas M.Butkevičius.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad rajono ūkininkai net ir sunkiu jiems laikotarpiu nepamiršta esantys vietos bendruomenių nariais ir, reikalui esant, seniūnijoms atskuba į pagalbą: šienauja pakeles, valo sniegą nuo kelių, atveža vandens. Jie pirmieji pamato, kam kaimynystėje reikia pagelbėti: senus ir vienišus žmones aprūpina malkomis, nuperka vaistų, netgi nuveža pas gydytojus. Tokia socialinė misija senstančiame kaime, pasak jo, yra prasminga.
Pokalbio pabaigoje, paklaustas, ko tikisi iš 2023-iųjų, M.Butkevičius akcentavo, kad visgi ūkininkams kaip geriamojo vandens labiausiai reikia vienybės, kad galėtų atsilaikyti ir prieš primetamas „žaidimo taisykles“, ir prieš įvairiausias krizes. Tik tuomet jų veikla turės perspektyvų.
Dalė Lazauskienė