„Būkim pakantesni, būkim atlaidesni“…

Pamažu metams uždarant gamtos ratą, likus savaitei iki šventų Kūčių vakaro, laukdami pirkėjų turgaus prekybininkai dalinosi ir savo palinkėjimais. Štai keletas jų:
Būkim pakantesni, būkim atlaidesni vieni kitiems. Kalėdos – tai juk nėra eglutės, – sakė prieniškė Rūta.
Dalinkimės šiluma iš širdies į širdį, mažiau sureikšminkim dovanas ir, apskritai, daiktus. Vertinkime kiekvieną sekundę ir branginkime vieni kitus – linkėjo Vytas, primindamas, kad „visas gyvenimas – tik trumputė akimirka, viskas be galo trapu, kaip tas rytmečio ledukas.
Svarbiausia, nepraraskime sveiko jumoro jausmo, nepykim vieni ant kitų ir už kandesnį žodį. Suraskime daugiau laiko pasibūti, o per Kalėdas ar Naujus metus sutikdami prisiminkim tas dainas, su kuriomis užaugom, padainuokim drauge su artimaisiais, nebijokim žmonių. Kasdien mūsų vis mažiau, tai ligos, tai netikėtai, žiūrėk, žmogus iškeliavo į Aną pasaulį – dirbo dirbo, sau laiko neturėjo, ir visi turtai ant žemės liko. Nieko nenusinešim, pasidžiaukim, atsipūskim nuo darbų bent trumpam, nors mes, ūkininkai, visada gi dirbam, bet linkiu tiesiog stabtelti visiems, per greitai bėgame visomis prasmėmis… Ne turgus, ne uždirbti pinigai, ne tai, ką šiandien ar vakar nupirkome – svarbiausia. Šitie dalykai yra niekas prieš patį gyvenimą, – mintimis dalinosi ūkininkas.

Palinkėsiu visiems daug sveikatos, laimės ir vilties ne tik per artėjančias šventes, bet kiekvieną ateinančią dieną, – sakė prekeivė Danutė.

Nepraraskit geros nuotaikos, į sunkesnes situacijas žvelkite kaip į pamokas, darbo nebijokite, – linkėjo ūkininkas Saulius Baranauskas.
Čia pat jam antrino šalimai prekiaujantys medumi bei sėklomis ilgamečiai bičiuliai, pritardami, kad lietuvį jumoro jausmas gelbėjo labai sunkiais momentais gyvenime. Vyrai buvo atviri, pasirodo, dar ir romantikai. Vienas sako, jaunystėje rašęs eilėraščius. Norint dabar juos paskaityti, reikėtų Vytauto gatvėje atkasti vieną stulpą. Tada, prieš daug metų, jis juos ten „palaidojo“, bet įdėjęs į celofaninį maišelį. Taigi, kasžin, ar eilutę kokią surastumėm. Kitas vyras, kuris gyvena labai vaizdingoje mūsų rajono vietoje ant Nemuno kranto, papasakojo, kaip ištraukė iš Nemuno šampano butelį, kuriame buvo ne lietuvių, o kaimyninės šalies kalba rašytas ilgas meilės laiškas. Jį saugo, kaip kad ir už durų staktos surastą labai seną, svarbų dokumentą. Taigi, įdomių pašnekovų, įdomių žmonių gyvena mūsų rajone, prekiauja ar perka turguje.

Labiausiai linkime sveikatos ir mūsų pirkėjams, ir kolegoms prekybininkams. Bet. Pirmiausia mylėkite patys save, tada turėsite kuo dalintis. Ir iš kitų nieko nereikalaukite. Linkim judėti, dirbti, fantazuoti, nebijoti, niekada nesakyti „ai ne; gal ne“. Nebijokite rizikuoti, nerkite. Nelaukite, kol sulauksite šešiasdešimties, nerkite dabar pirmyn. Juk niekas nepadės, jei patys sau nepadėsime, jei sėdėsime ir žiūrėsime į vieną tašką. Tada jau tik mirk. Taigi, nebijokite nerti į kuo gilesnę pusnį, – su šypsena ir optimistiškai palinkėjimus išsakė Tartoko daržovių namelio šeimininkė Nina Šalnienė ir jos žentas Margiris Jasaitis.

Mūsų įmonei besibaigiantys metai buvo ypatingi, nežiūrint įvykių pasaulyje. Susikoncentravome į darbus ir numatyta plėtra įvyko. Ištobulinom ekologiškų konditerijos gaminių liniją, sukūrėme įspūdingo skonio natūralius tortus su špinatais ir šilauogėmis, su morkomis ir apelsinais, palepiname veganus naujienomis – gardėsiais be cukraus. Atidarėme ekologiškų gaminių kavinę Kauno senamiestyje, kur siūlome aukštos kokybės desertus, ir pavadinome „Du medu“ skanėstų namais, – trumpai metus apžvelgė „Du medu“ įmonės vadovas Vytautas Račickas. – Visiems linkiu ramių, gražių Kalėdų švenčių, gerų ateinančių metų. Linkiu, kad išsipildytų jūsų norai ir pastangos, kad gautumėte siekiamą rezultatą. Taikos ir ramybės!