Emilija Treigytė: „savanorystė pasauliui suteikia labai daug įvairių spalvų“

Renkuosi savanorystę

„Galiu drąsiai sakyti, kad pasaulyje nėra geresnio jausmo nei suprasti, kad vien tik savo buvimu gali kam nors padėti“, – teigia Birštono gimnazijos vienuoliktokė Emilija Treigytė. Emilija savanoriauja Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centre (KVJC). Tikėjimas yra svarbi jos gyvenimo dalis, tad, susipažinusi su KVJC veikla ir nuostabiais savanoriais, prie komandos nusprendė prisijungti nedvejodama.

E. Treigytė KVJC Vaikų vasaros stovykloje „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ 2022 m.

Norą padėti kitiems Emilija įgavo matydama gerą tėvų, dėdės, senelių pavyzdį: „labai dažnai pagalbą kitam jie iškelia aukščiau visų savo interesų“, – sako mergina. Nuo pat mažens ji neatsisakydavo padėti, nuolat pasisiūlydavo padeklamuoti eilėraštį kokiame nors renginyje ar pagelbėti mokytojai. E. Treigytė niekuomet nesako „ne“, jei kam nors reikalinga pagalba, savanorystėje jai svarbiausia galimybė matyti nuoširdžias kitų savanorių šypsenas, dalintis su jais patirtimis, rūpesčiais, dirbti komandoje bendro tikslo vardan.
Altruistinė veikla merginai išugdė empatiją, padėjo suvokti, kad pasaulis nesisuka vien apie ją. Įsimintinų patirčių tokioje veikloje be galo daug, bet vienas prisiminimas Emilijai išliks atmintyje visą gyvenimą: „savanoriavau vaikų stovykloje, kurioje teko pabūti pasakų sekėja. Užteko vieną vakarą vienam kambariui pasekti savo sukurtą pasaką ir kitą dieną sulaukiau prašymų pasekt pasaką 4 skirtinguose kambariuose. Buvo šioks toks iššūkis, tačiau pažadą įvykdžiau“, – dalinasi mergina.

E. Treigytė Žolinių atlaiduose Pivašiūnuose.

Emilijai nesunku įvairias veiklas derinti su mokslais, todėl ji visuomet atranda laiko geriems darbams, ypač kai dauguma veiklų vyksta savaitgaliais. Pasak Emilijos, savanoriška veikla nekenkia mokslams, o kaip tik padeda – įkvepia, motyvuoja, tarsi būtum grįžusi iš kokybiškų atostogų.
Paklausta, ar jau galvoja, kokį kelią pasirinks po mokyklos, mergina prisipažįsta savo ateitį siejanti su medicina. Vasaros savanorystė vaikų stovykloje jai padėjo suprasti, kad norėtų dirbti darbą, kuriame galėtų nuolat padėti kitiems, kad kasdien suptų žmonės, ypač vaikai, todėl svajoja tapti vaikų pediatre ir viliasi, kad ši svajonė išsipildys, o savanorystė niekur nedings ir visuomet bus jos gyvenime.
Esamiems savanoriams E. Treigytė linki niekada nesustoti dalintis gėriu, nes savanoriškos veiklos yra labai reikalingos ir niekada nelieka nepastebėtos. Na, o norintiems išbandyti jėgas savanoriškoje veikloje, mergina linki nedvejoti ir, jei yra nors menkiausias noras, pradėti savanoriauti, nes tai ne tik padės atrasti daug netikėtų dalykų savo asmenybėje, bet taip pat pasauliui suteiks labai daug įvairių spalvų.
Gabija Juocevičiūtė