Kvepiančios gruodžio valandos…

„Tamsųjį laiką išbūti tyloj…“, – dažnai prisimenu ir vis kartoju sau tą profesorės Viktorijos Daujotytės eilutę iš trumpučiuko jos eilėraščio… Išbūti tyloj, būtent dabar, kai adventas, kai turėtų būti susikaupimo metas, o išties tokios slegiančiai tamsios ir trumpos dienos, kai aplink jau metų pabaigos pašėlusi skuba. Iškritęs gausus baltutėlis sniegas šiek tiek nuskaidrino mūsų aplinką ir nuotaiką, bet to triukšmo, tokio nereikalingo ir erzinančio, neužsnigsi, nenutildysi.
Apie kokį triukšmą kalbu? Šį kartą ne apie tą, apėmusį visą pasaulį, ne apie šalimais gaudžiantį karo aidą, ne apie bauginančias klimato kataklizmas. O apie mūsų pačių kasdieninį visomis įmanomomis progomis skleidžiamą – prieštarauti, bambėti, ginčytis, piktintis, įrodinėti, nurodinėti, net tuomet, kai tavęs niekas neklausia nuomonės ir neprašo patarimo. Štai kad ir dabar, prieššventiniu metu, susiruošei pirkti kalėdinių dovanų artimiesiems – blogai, daiktų vergas. Ieškai anūkėlei Barbės lėlytės?, – vaje, koks prastas skonis, taigi skudurinė Onutė būtų tikra vertybė! Puoši tikrą ar dirbtinę eglutę – nesvarbu, vienas kažkuris variantas būtinai nepatiks, sulauksi moralo. Kepsi ar pasitenkinsi pirktais kūčiukais? Žiūri futbolą, rimtai? – visai išprotėjai, neturi ką veikti… Serijalus? Buvau geresnės nuomonės apie tave… Tau kas labiau patinka – Šimonytė ar Nausėda? Nutylėti ar išsisukti nuo atsakymų į tokius tiesmukus ir nekorektiškus klausimus tapo jau blogo tono ženklu.
Kada ir kaip nutiko, kad visi tapome svieto lygintojai, žinovai, patarėjai ir teisėjai? Jei anksčiau galėjai taip beatodairiškai ginčytis nebent apie orus, tai dabar – nuo politikavimo iki garsenybių ar „žvaigždės“ naktinio puodo spalvos aptarimo. Ir ne tik šeimoje, su kaimyne ar darbe – būtinai dar reikia pasireikšti viešai – pakomentuoti socialiniuose tinkluose, pasiparinti… Tam dar reikia ir atitinkamą žodyną valdyti, kad jau trinkteltum, tai kaip nuo viškų!
O ar tau ir man taip jau svarbu, kokia ta eglutė stovės draugų namuose? Gal daug svarbiau, kad ji tiesiog bus, kad žmonės sulauks šventės, kad galės prie to simbolinio medelio susiburti, o jei ir vienišam teks švęsti, tai namuose nuo jo truputėlį bus šviesiau ir jaukiau. Tikriausiai nesvarbu ir dovanėlės anūkėlei vertė, o tai, kad sužibėtų dėkingos jos akys? Kiek daug dalykų, keliančių triukšmą, galima būtų išvengti…
Išbūti tyloj… toj vidinėj, raminančioj ir auginančioj atjautą, meilę, žmogaus savivertę ir asmenybę tikrai darosi vis sunkiau. Nelengva save kontroliuoti. Bet kaip gera, kai gali išklausęs kitą atsidusti… tik pritariamai ar užjaučiamai pažiūrėti į akis, jei reikia, paimti už rankos ar apkabinti. O į tauškalus pavyksta sureaguoti vien rankų skėstelėjimu ar lengva šypsena… Dar geriau, jei pasiseka staiga kalbą pasukti pašnekovui malonia tema ir, suprantama, jį išklausyti.
Paskutinės metų dienos, gruodžio valandos… Namuose jau greitai pakvips cinamonu, imbieru – Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laukimu, artumu ir dvasia. Vieniems jos bus linksmos ir sočios, kitiems – skurdesnės ar net visai liūdnos. Todėl svarbiausia dabar laukimo tyloje išauginti tą gerumo grūdą, kuriuo galėtume pasidalinti su labiausiai to stokojančiais. To linkiu sau ir jums visiems, mano brangieji.
Jūsų Augustina

Gruodžio mėnesio priminimai

Mėnulio kalendorius:
Pilnatis – gruodžio 8 d.
Delčia – gruodžio 16 d.
Jaunatis – gruodžio 23 d.
Priešpilnis – gruodžio 30 d.
Geriausios mėnesio dienos: 10, 14, 17, 18, 21, 28, 29.
Prasčiausios mėnesio dienos: 8, 9, 11, 16, 20, 22, 26, 31.
Šv. Liucija, Šviesos diena – 13 d., žiemos saulėgrįža – 21 d., šv. Kūčios 24 d., šv. Kalėdos 25–26 d.

Gruodyje – poilsis, poilsis, poilsis… Sakysite, neįmanoma? O juk mūsų protėviai, laukdami saulėgrįžos, sugebėdavo susilaikyti nuo ypač sunkių ir trankių darbų, kad tik netrikdytų saulės kelionei dangaus skliautu. Tuo metu jau švarindavo šventėms namus, o pirteles iškūrenę ir savo kailį negailėdami perdavo…
Senoliai orus ateinantiems metams spėliodavo. Sakydavo, kad jei sausas ir šaltas gruodis, tai ir pavasaris toks. Šalnos, šaltas rūkas ar sniegas Kūčių dieną žadėdavo gerą ir didelį vaisių, medaus derlių ateinančiais. Perkūnija žiemą – visada blogas ženklas. O jei naujametė naktis be sniego ir šilta, lauk vėlyvo pavasario.

Sodininkui…
Sodininko pasididžiavimas šį mėnesį – papuošti šventinį stalą savo sodo obuoliais, riešutais ir kitomis gėrybėmis. Ar jums tai pasiseks? Jei taip, metai buvo geri, viskas padaryta teisingai. Belieka tik pasidžiaugti ir kitiems metams sukurti ar pakoreguoti planus. Gal skamba jau ir nusibodusiai, bet išmokti planuoti sodo darbus reikia, tiesiog – būtina.
Dar svarbiau įvertinti praėjusių metų orų įtaką jūsų sodo augalams – kaip vieni ar kiti pakėlė orų permainas, sausus ar drėgnesnius orus. Gal kurios veislės nepasiteisino, prastai vedė, sirgo? Žiema, tai tas metas, kai galima konsultuotis, skaityti, ieškoti atsakymų, pagalvoti, ką vertėtų asortimente pakeisti.
Atsipalaiduoti gal kiek ir galima, tačiau ne visai. Lankyti gražiomis dienomis sodą reikia. Akyla ir patyrusi akis visada čia ras kokio darbelio. Šiemet pasnigo jau pačioje žiemos pradžioje, todėl verta gražiu oru to sniegelio užmesti daugiau aplink jaunus medelius, krūmus. Šiluma šaknims – garantuota, o sutrypus sniegą ir pelių lizdai sumindyti.
Jei sniegą nuleistų ir grėstų besniegis šaltesnis laikas, verta jautresnes kultūras, kaip žemaūgius vaismedžius, persikus, abrikosus, mulčiuoti, kamienus aprišti eglišakiais.
Jei sode ar sodyboje auga daugiakamienės tujos, reikia būtinai jas surišti, kad gausus sniegas jų neiškraipytų.
Jei oras gražus, visuomet rasite sode ką pagenėti – gal alyvas, jazminus, lazdynus ar kitus medelius ar krūmus. Sausos, nudžiūvusios šakos dabar gerai matosi.
Ir dar vienas sodininkų įsipareigojimas – pasirūpinti savo geradariais, paukšteliais. Kiek kenkėjų jie sunaikina per metus, sunku įsivaizduoti. Ypač daug žalingų kenkėjų sunaikina tuo metu, kai maitina savo jauniklius. O dabar jiems reikalinga pagalba ir prieglauda – lesyklėlės, maistas. Tik pradėję maitinti vėliau nepalikite jų likimo valiai. Įpratę jo rasti taip ir dairysis į tuščias lesyklėles…

Daržininkui…
Kokie gi rūpesčiai gula šiuo metu ant daržininko pečių? Aišku, kad kaip išsaugoti užaugintą derlių, kaip išvengti nuostolių. Jeigu derlius buvo nuimtas gerai subrendęs ir laiku, tai dabar svarbiausia – teisingos jo laikymo sąlygos.
Svogūnus nuo seno močiutės pindavo į „kasas“ – pynes ir tai tikrai pasiteisina. Dabar dažniausiai jie laikomi sausoje patalpoje dėžėse, krepšiuose. Gerai subrendusios ropelės su sausu lukštu išsilaiko gan ilgai. Ypač geltonieji svogūnai. Baltieji ir raudonieji yra ankstyvesni, todėl verta suvartoti greičiau, nes trumpiau laikosi.
Nesubrendusių svogūnų ropeles neretai užpuola kaklelio puvinys, kurio pradžioje beveik nematyti, bet vėliau jis tiesiog sunaikina derlių – jie pavandenija, apsitraukia pelėsiu.
Todėl nurautus svogūnus reikia labai gerai išdžiovinti, kad lukštai gražiai apgaubtų galvutę. Tai labai svarbu drėgnose vietose augusiems svogūnams. Pastebėta, kad per didelis tręšimas mėšlu ar daug azoto turinčiomis trąšomis taip pat blogina svogūnų išsilaikymą. Fosforo trąšos – priešingai – mažina svogūnų susirgimą kaklelio puviniu.
Česnakus kiek sunkiau gerai išlaikyti. Daržininkai prasimano įvairiausių gudrybių, bet pirma sąlyga yra ta, kad jie irgi turi būti kasami gerai subrendę ir po to gerai išdžiovinti.
Vienas iš būdų išlaikyti ilgiau česnakus – sluoksniuoti juos stiklainiuose su miltais. Viršutinis sluoksnis turi būti kelių centimetrų iš miltų.
Yra praktikuojančių česnakus sudėti į celofaninius maišus ir užkasti į žemę 30–40 cm gylyje, apkasti tą vietą sniegu. Sakoma, pavasarį, kai žemė atšyla, iškasti jie būna kaip švieži.
Dar siūloma česnakus laikyti pasluoksniavus su svogūnų lukštais, krepšelyje.
Morkos dažniausiai sluoksniuojamos su smėliu ir puikiai laikosi. Jos turi nesiglausti viena su kita. Pastaruoju metu labiau praktikuojami ir plastikiniai maišeliai. Morkos į juos dedamos nuplautos ir nusausintos, galiukai vos vos nupjaunami, maišelio viršus neužrišamas.
Bulvėms geriausia temperatūra saugykloje yra 2–3 laipsniai. Jei šyla, reikėtų vėdinti, o krentant temperatūrai – būtinai apkloti maišais, šiaudais ar agroplėvele. Jei oras labai sausas, galima sudrėkinti apipurškiant sienas, padedant šlapių skudurų. Sunkiau, jei yra atvirkščiai. Drėgme atsikratyti padės vėdinimas, drėgmės surinktuvas.
Tačiau svarbu laikas nuo laiko bulves peržiūrėti, perrinkti.
Jei jūsų daržovės laikomos toli nuo namų, sode ar sodyboje, atsivežkite jų po nedaug, kokiam mėnesiui, ir laikykite plastiko maišeliuose, gerai yra šaldytuvo apatinėje lentynoje ar kitoje vėsioje vietoje.

Gėlininkui…
Gėlynas sode sutvarkytas, viskas apdangstyta, augalai miega… Taigi visi rūpesčiai tik namuose, tinkamai prižiūrėti kambarinius augalus. Čia jie ne visi ilsisi. Taigi reikia rūpintis tinkamu apšvietimu – bent po kelias valandas dirbtinio apšvietimo ryte ir vakare, tinkama drėgme ir vazonuose, ir aplinkoje.
Daugumai augalų ramybės periodu drėgmės reikia saikingai – tai palmės, fikusai, chlorofitai, paparčiai, monsteros, filodendrai, vėzdūnės ir kt. Juos laistykite, kai žemės paviršius išdžiūsta apie porą centimetrų gylio.
Įvairius sukulentus laistykite tik visai jiems išdžiūvus. Tai kaktusai, karpažolės, alavijai, agavos, storalapiai, kalankės, vaškuolės, pelargonijos. Kai kurių kaktusų, žiemojančių ne aukštesnėje kaip 14 laipsnių temperatūroje, galima nelaistyti nuo lapkričio iki gegužės apskritai.
Daugiau drėgmės prašo tik tie augalai, kurių giminaičiai gyvena gamtoje paupiuose, pelkėse. Tai viksvuolės, alokazijos, papirusinės viksvuolės. Jų vazonai turi būti nuolat drėgni, tačiau vanduo po vazonu neturi užsistovėti.
Jei patalpoje šilta, laistyti reiks dažniau ir gausiau. Augalai šiuo periodu mėgsta šiltą dušą – taip ne tik sudrėkinama žemė, bet ir nuplaunamos dulkės. Jums reikės sustatyti vazonus vonioje, išmaudyti, po to nupilti vandens perteklių ir vėl pastatyti nusausintus vazonus į vietą.
Gėlininkui papuošti savo namus šventėms – mažiausia rūpesčių. Dažnai užtenka vienos kitos detalės žaliuojančiam vazonui papuošti ir šventinis akcentas jau yra. O jeigu šiuo metu jūsų namuose žiedus sukrovė kalėdinis kaktusas – tikrasis plokštenis, puansetija, azalija ar persinis ciklamenas, ieškokite didesnio stiklinio vazono, žalios eglės ar kito spygliuočio šakelės, kankorėžių ir pasitelkę fantaziją turėsite kuo puikiausią kompoziciją kambariui ar šventiniam stalui papuošti.
Gražaus ir ramaus visiems švenčių laukimo!

Kalėdų šventėms besiruošiant…

Šventės tikrai gali praeiti be didesnių rūpesčių ir nereikalingų stresų, jeigu jau dabar po truputėlį pradėsime joms ruoštis, o svarbiausia, suplanuosime ir nutarsime, kokių jų šiemet norime. Labai daug dalykų galima pasiruošti iš anksto: nupirkti ir supakuoti dovanas, pasiruošti kambario puošmenas, stalo serviravimo reikmenis, užsisakyti ar nusipirkti reikiamų retesnių produktų, prieskonių ir kt. Laiko tikrai jau nebelikę daug, taigi pradėkime, neatidėliokime.
Parevizuokite produktų ir prieskonių atsargas. Jau esame apie tai kalbėję, koks nervas ištinka, kai paskutinę minutę kažko pritrūksta, o skolintis pas kaimynę per šventes lyg ir negražu. Tikriausiai rasite ir jau kiek išsikvėpusių, kepiniams nebetinkamų, galiojimo laikui pasibaigusių dalykų. Neskubėkite visko išmesti – iš kai kurių prieskonių galite sukurti šventinį namų kvapą – tiesiog užkaiskite ir ant lėtos ugnies pavirinkite tokią arbatėlę su džiovintomis žievelėmis ar žolelėmis – namuose pakvips šventėmis. Iš kai kurių žolelių dar ir vieną kitą raminamąją vonią prasimanysite.
O ką jau bekalbėti apie šaldytuvų ir šaldiklių turinio reviziją – po jos lentynėlės tiesiog prašviesėja!
Pirkinių sąrašas. Jis dabar, net jei to paprastai nepraktikuojate, yra būtinas. Atsiminkite, kad iš karto tikrai nepasiseks visko rasti ir nusipirkti, todėl teks braukyti, ne kartą papildyti, tačiau, patikėkite, labai sau palengvinsite, sutaupysite laiko ir nieko nepamiršite.
Produktų užsakymas, pirkimas. Kai kuriuos šventėms reikalingus produktus perkame turguje, ūkininkų turgeliuose, todėl tikrai galima iš anksto sužinoti, kada planuojama jų atvežti ir užsisakyti. Apgalvokite, kiek laiko juos galima neparuoštus laikyti, ar turite tam sąlygas. Pasinaudokite internetinės prekybos paslaugomis.
Pasiruošk iš anksto. Daugelis kalėdinių desertų, kaip, pav., meduoliukai, gali būti iškepti ir papuošti gana iš anksto. Jiems laikyti tinka metalinės sausainių ar saldainių dėžutės. O koks džiaugsmas namiškiams slapčia „nugvelbti“ vieną kitą tokį skanėstą! Vaisių, džiovintų vaisių ir riešutų taip pat galima pasirūpinti iš anksto – be jų Kalėdinės vaišės tai ne vaišės. Rūpesčių neturėtų paskutinę akimirką kelti ir gaivieji gėrimai.
Stalo serviruotė. Staltiesės ir įrankiai – tik šventiniai, tik prabangiausi! Kalėdoms įprasta dekoruoti ir komponuoti balta, raudona, žalia ir auksine spalvomis. Naujiesiems dažniau renkamės mėlyną, sidabrinę… Tačiau jūsų valia, kaip dengsite brangiausioms šventėms stalą: gal tai bus mamos ar močiutės siuvinėta balta staltiesė, gal ryškūs, modernūs atspalviai ir detalės – svarbu, kad džiugintų jūsų širdį ir akį, kad sukurtų šventinę nuotaiką.
Dekoracijos. Labai sunku patarti laikytis kažkokių tendencijų, nes kiekvienas turime savą tradiciją ir nuojautą, kaip turėtų atrodyti mūsų namai. Tačiau yra viena sąlyga – jie turi būti jaukūs ir tikrai šventiniai. Gal jums yra būtina viena ar kita detalė – indas, vaza, pagalvėlės, be kurių neapsieinate tomis dienomis. Jeigu šeima didelė, būtinai puošime dalyvaukite visi – jau vien šis procesas suteiks džiaugsmo ir visai nesvarbu, jei vaikams seksis prasčiau. Ir nereikia išleisti krūvos pinigų brangioms ir naujoms dekoracijoms – paprastas spalvotas popierius, karpiniai, žalumynai, žvakidės, supakuotų dovanų imitacija, jau turimos iš anksčiau girliandos – viskas pravers, jei pasistengsite sukurti vientisą vaizdą. Ir jokių apribojimų! Kalėdos – tai laikas, kai juo daugiau, juo prašmatniau, juo geriau.