Interviu vienu klausimu: Ar jau galvojate, kokios bus Jūsų Kalėdos?

Vita Marcinkevičienė, Vartai:
– Gimus mūsų pirmajam vaikui, dukrytei Dianai, visada Kūčių vakarienę valgome namuose. Tradiciniai valgiai – kūčiukai, kepti namuose, kisielius, silkutės su įvairiais pagardais ir kitais namuose ruoštais valgiais.
Pirmąją arba antrąją KALĖDŲ dieną vykstame pas tėvus (mano ir vyro), kur laukia visada šiltas ir jaukus pasisėdėjimas. Per kalnus, klonius pas vyro tėvus atvyksta Kalėdų senelis su dideliu maišu dovanų, norint gauti dovanėlę, Kalėdų seneliui reikia eilėraštuką padeklamuoti, padainuoti ar pašokti.
Visus metus laukiamos Kūčios ir Šv. Kalėdos tegu bus gražios visų šeimose bei namuose!

Jonas Kvietkauskas, Veiveriai:
– Šiais metais suplanuotos tikrai kitokios šventės.
Mūsų šeimos susirinkimas, žinoma, Kūčių vakaras. O pirmą Kalėdų dieną su žmona susidedam slides, batus į mašiną ir išvažiuojam į Austriją slidinėti. Taigi bus sveikos Kalėdos. Grįžtam, ir Naujuosius metus sutinkam Krokuvoje, o sausio pirmą – namo. Ir jums visiems linkiu turiningai praleisti šventinį laikotarpį.

Austėja ir Rugilė iš Sundakų:
– Kiek sniego, toks ir seneliukas. Bet laukiam ir tikimės, kad per Kalėdas bus daugiau sniego – ir Senį Šaltį bus galima didesnį nulipdyti, ir rogių trasą išbandyti.

Sonata ir Žilvinas Labanauskai, Želkūnai:
– Kūčių vakarienę valgysime tradiciškai savo šeimos rate – sugrįš sūnūs su šeimomis, anūkė Guostė, tėvai.
Per Kalėdas gražiai šventei – pasibuvimui su gyva muzika ir linksmybėmis subursime Želkūnų bendruomenės žmones. Jau tapo kaip ir tradicija tarpušvenčiu aplankyti Kuršių Neriją, stebėti naktinę stintų žvejybą, užuosti agurkų kvapą, grožėtis žiemišku pajūriu, tuo labiau, kad turbūt šį kartą Kalėdos žada būti baltos.
Gražaus ir prasmingo Kalėdų laukimo visiems!

Kristina Grybaitė-Rajunčienė, Išlaužas:

– Dažniausiai kalėdinė karštinė įtraukia visus ir kaip bepročiai ieškome dovanų, net nesusimąstydami, kokia yra tikroji Kalėdų reikšmė.
Kalėdos yra krikščioniška šventė ir visas laukimas yra Kalėdinio stebuklo – gimstančio kūdikėlio.
Tačiau visas šis laikotarpis mus taip įsuka į lėkimą, didelį tempą, skubėjimą, galvojimą, kokį maistą ruošime ar kokias dovanas pirksime, kad retas susimąsto, kokią turi dovaną – ramų ir šviesų laukimą.
Taigi šiais metais didelių planų neturiu, vienas didžiausių planų yra turėti ramybę šiame laikotarpyje, laukime. Didžiausi planai yra perskaityti keletą knygų, aplankyti pasipuošusius miestus, turėti kuo daugiau bendrystės, pasimatyti su senais nematytais draugais, giminėmis, bičiuliais.
Toks nepaprastai paprastas Kalėdinis tikslas – kuo daugiau laiko skirti šeimai, nepamirštant savęs ir savo vertybių.
Kiekvienam iš mūsų linkėčiau skirti kuo daugiau kokybiško laiko sau ir neįsisukti į chaotišką švenčių šurmulį.

Janina, Prienai:
– Ką čia planuosi, jeigu tik mokesčius sumoku, vaistus mėnesiui nusiperku, ir vėl laukiu pensijos. Gerai, kad maistui ir kitiems poreikiams atsiunčia pinigėlių vaikai iš Norvegijos. Nežinau, tiesiog sunku juos raginti sugrįžti visam laikui gyventi. Tačiau džiaugiuosi, kad šventėms parvažiuos, drauge valgysim Kūčių vakarienę, dalyvausime visi vakaro Šv. Mišiose Prienų bažnyčioje. Tik labai gaila, kad nieko nei anūkams, nei vaikams negalėsiu padėti po eglute. Nors gal ir neverta liūdėti, nes esu įsitikinusi, kad daiktai nėra dovana. Geriau pasidalinti meile, rūpesčiu.

Vida, Birštonas:
– Taip. Jau esu suplanavusi. Švęsiu kitaip. Keičiuosi būtent nuo Kalėdų: nei dovanėle, nei žodžiu nesveikinsiu tų, kurie nesveikina manęs, kuriems tik aš pirma skambinu, sveikinu. Neruošiu Kūčių vakarienės tiems, kurie nevertina, juk galima užsakyti kavinėje. Kūčių rytą išvykstu prie jūros, jau esu užsisakiusi ir kur gyvensiu, ir kur valgysiu Kūčią, ir kur sutiksiu Naujuosius metus. Juk artėja stebuklų metas, nematau nieko nuostabaus pokyčiuose.