Žinios – investicija į ūkį

„Metų ūkis – 2022“

Kai Aušra ir Aurimas Babenskai perėmė Aušros tėvų ūkį, pirmas jų sprendimas buvo atsisakyti gyvulių. Taip iš rekonstruotos ir pakankamai modernios karvių fermos gyvuliai iškeliavo į kitus ūkius Lietuvoje ir Lenkijoje, o Babenskai susitelkė į augalininkystės ūkio plėtrą. Papildė technikos kiemą, įsigijo naujų elitinių veislių javų ir ankštinių kultūrų, tapo atviri naujoms žemės dirbimo technologijoms.

Babenskai su trimis šauniais sūnumis gyvenimą kuria Aušros gimtajame Mauručių kaime.

Abu Babenskai žemės ūkio specialistai, Lietuvos žemės ūkio akademijoje baigę agronomijos mokslus. Ūkyje Aurimas daugiau rūpinasi technikos priežiūra bei jos paruošimu darbams, remontais, pats sėda už traktoriaus, kombaino vairo, rikiuoja kitus konkrečius darbus.
Aušros sfera – sutartys, pirkimai, bendradarbiavimas su mokslininkais, dirvožemio tyrimas, tręšimo planų sudarymas, naujovių paieška ir pažangių patirčių diegimas. Žinių ji semiasi seminaruose, keisdamasi informacija su specialistais, bendraudama su Vytauto Didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos mokslininkais.
Aušros Babenskienės teigimu, laikai, kai ūkininkai stengdavosi užauginti kuo didesnį derlių nelabai galvodami apie sąnaudas, jau pamiršti. Šiandien žemdirbiai skaičiuoja gerokai sumaniau ir racionaliau. Ypač taip drastiškai išaugus trąšų, chemikalų kainoms.
Kylančios mineralinių trąšų kainos ir Žaliojo kurso gairės ūkininkus verčia dar kartą pergalvoti ūkyje vykdomą sėjomainą, atsakingai rinktis tarpinius augalus ir stengtis, kad jų

A. Babenskienė turėjo ką papasakoti ūkyje apsilankiusiems komisijos nariams Aušrai Tamošiūnienei, Ovidijui Drūliai ir Sauliui Kavaliauskui bei Veiverių seniūnui Vaclovui Ramanauskui ir specialistui Daliui Lapinskui.

šaknys dirvoje kuo ilgiau išsilaikytų gyvybingos. Juk jos, ūkininkės manymu, drauge su įvairiomis bakterijomis atlaisvina kalį, fosforą, azotą, padaro juos prieinamų formų vėliau auginamoms kultūroms.
Būtent todėl šiandien arti 300 hektarų Babenskų ūkyje sėjama daug augalų rūšių. Kartu su tradiciniais javais, rapsais, auga pupos, auginami žirniai, dobilai, įvairios žolės.
– Kuo didesnė augalų įvairovė, tuo geriau. Vieni kaupia azotą, kiti laužo dirvos padą, treti purena dirvą bei didina jos pralaidumą vandeniui, orui, dar kiti atlieka kitas funkcijas, – sako Aušra Babenskienė.
Beje, prie sėkmingesnio žemės organikos gerinimo prisideda ir sėjomainos derinimas su pašarų gamyba bei nenašių plotų išnaudojimas gamykloms. Tokia galimybė atsirado, kai į ūkį grįžo gyvuliai. Ne karvės, bet limuzinų veislės mėsiniai galvijai.
Ūkininkavimas be gyvulių tetruko ketverius metus. Įvertinę mišraus ūkio privalumus, Babenskai iš pagrindų rekonstravo buvusią karvidę ir šią vasarą jų bandoje ganėsi jau apie 50 galvijų. Per kelerius metus bandą planuojama išplėsti iki 100 galvijų.
Tai – vėl naujas iššūkis, bet Aušra sako, kad įdomus ir reikalingas, jeigu gyveni ne tik šiandiena, bet ir galvoji apie ateitį.
Pastaraisiais metais galvijų augintojų daugėja ir Veiverių seniūnijoje, tad pasikeisti nuomonėmis ar pasitarti yra su kuo. Juo labiau, kad dauguma šios seniūnijos ūkininkų turi gražią tradiciją pagelbėti vieni kitiems darbuose ar įgyvendinti bendrus projektus. Štai ir šį rudenį Aušros Babenskienės minčiai purškimui pasitelkti dronus pritarė ir dar keli aplinkiniai ūkininkai. Bandymas pasiteisino. Ūkininkai sako, kad liko neišvažinėti rapsų laukai, o ir kaštai nepadidėjo.
Lankantis Babenskų ūkyje kartu su komisija po jų valdas keliavo ir Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas bei žemės ūkio ir kaimo plėtros specialistas Dalius Lapinskas. Jų tvirtinimu, Aušra ir Aurimas Babenskai – ne tik gražiai tvarkosi savo sodyboje, bet ir prie gamybinių patalpų, tvarkingai prižiūri pakeles, pagriovius, jautriai atsiliepia į prašymus, jeigu reikia pagalbos. Tie, į kuriuos visada galima atsiremti.
Ramutė Šimukauskaitė