Žemės ūkio bendrovės „Agroharmonija“ vadovė: „Vartotojams turi rūpėti, kokį maistą jie valgo“

Savo krašto šeimininkai

Ne vien Europos Komisijos paskelbtas žaliasis kursas, iškeltos ambicingos strategijos biologinės įvairovės išsaugojimui bei produkcijos pateikimui „nuo ūkio iki stalo“ skatina ekologinį ūkininkavimo būdą. Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta, kad, rūpinantis savo sveikata, reikia keisti gyvenimo būdą, mitybą ir sutinka daugiau mokėti už sveikus, vietos gamintojų produktus. Ūkininkai sąmoningai atsisako intensyvaus žemės dirbimo ir pereina prie draugiškesnio gamtai žemės ūkio. Šiuo tikslu 2018 m. Prienų rajone, Vazgaikiemyje, įsikūrė žemės ūkio bendrovė „Agroharmonija“. Su ekologinio ūkio vadove Asta GRUŠNIENE kalbėjomės ne tik apie tai, kaip užauginama sveika produkcija, bet ir apie tai, kodėl svarbu ūkininkaujant nekenkti aplinkai, o vartotojišką požiūrį keisti į tausojantį. Pašnekovė užsimena ir apie ūkio savininkų siekį edukuoti žmones, kad „maistas turi būti vaistas“.


Kodėl ūkyje gera gyventi ir dirbti
ŽŪB „Agroharmonija“ direktorė Asta Grušnienė neslepia, kad prieš kelerius metus iš Kauno, kur gimė, augo ir ilgą laiką dirbo, persikėlus į Prienų šilo pašonę, pradėjus vadovauti ūkiui, jos pačios gyvenimas, jo kokybė pasikeitė iš esmės.
– Turėjau nuosavą konditerijos gamybos įmonę „Asviga“, dideliais kiekiais gaminome vafliukus, sausainius, kukurūzų lazdeles, nemažai produkcijos eksportavome. Tai buvo sunkus darbas – atsakomybė už darbuotojus, gamybos organizavimą, produktų realizaciją, sutarčių su prekybos centrais vykdymą. Žaliavos brangsta, centrai diktuoja savo sąlygas, esi nuolatinėje įtampoje, privalai galvoti, kaip išgyventi. Kai verslą prieš kelerius metus pardaviau, pradėjau galvoti apie ramesnį darbą, kur galėčiau daugiau laiko praleisti gamtoje ir nereikėtų taip intensyviai bendrauti su žmonėmis. Taip aš atsidūriau Vazgaikiemyje, ir tuo džiaugiuosi. Čia darbo ritmas lėtesnis, rinka lokalesnė. Ką ūkyje užaugini – tą parduodi. Paklausa yra netgi didesnė, nei galime vartotojams šiuo metu pasiūlyti, – pasakoja žemės ūkio bendrovės direktorė, visureigiu vežiodama po ūkio valdas.

Gastrobaro „Samana“ patiekalai.

Bendrovė – tarsi šiuolaikiška natūrinio ūkio versija: jame auginami visi pragyvenimui būtini produktai. Bendrovei priklauso per 200 ha pievų ir ganyklų, dirbami laukai ir pusantro hektaro daržų, 200 kv. m ploto šiltnamiai, kuriuose iki šiol tarpsta pomidorai, salotos ir kitos daržovės, vaismedžių sodas, uogynai (auginamos avietės, šilauogės), vaistažolių ir prieskonių darželis, ūkio vizitine kortele tapusi angus veislės mėsinių galvijų banda, taip pat auginami paukščiai, avys. Mėsai ir kitai ūkio produkcijai perdirbti įkurtas cechas, veikia gastrobaras „Samana“, kuriame klientams ruošiami patiekalai iš ūkio gėrybių.

Patys parduoda ūkyje užaugintą produkciją
– Ūkyje sukūrėme trumpąją maisto grandinę – pačių užaugintą produkciją pirkėjams pateikiame tiesiogiai, aplenkdami tarpininkus. Perdirbimo ceche sausai brandiname, išpjaustome mėsą, pagal užsakovų pageidavimus paruošiame pjausnius, faršą, verdame šaltieną, didelę paklausą ir maistinę vertę turintį ekologišką jautienos kaulų sultinį, paštetą, gaminame dešras, koldūnus, balandėlius, cepelinus, dešreles, produktams skaninti naudojame prieskonines žoleles iš savo ūkio. Galime pasiūlyti gaminių ir su vištiena bei aviena. Karamelizuojame bulvytes ir morkas, verdame čili troškinius, kuriuos greita ir paprasta pasišildyti. Turime autoparduotuvę, todėl pagamintą produkciją išvežiojame ir realizuojame Kauno turgeliuose, esančiuose prie „Maximos“, „Megos“, „Rimi“ prekybos centrų, senamiestyje. Dalį mėsos ir pusgaminių suvartojame gastrobare, parduodame klientams vietoje, jos galima užsisakyti elektroninėje parduotuvėje. Perdirbame ir vaisius, uogas bei daržoves – verdame uogienes, kompotus, spaudžiame sultis, namine produkcija, arbatomis iš pačių užsiaugintų vaistažolių vaišiname viešbučio „Harmony park“ svečius, – sako A.Grušnienė.
Iki kito pavasario privačių investicijų dėka planuojama išplėsti perdirbimo cechą: įsirengti rūkyklą ir mėsos vytinimo patalpą, pastatyti pieniškų dešrelių gamybos įrangą. Bus įsigyta ir antroji autoparduotuvė, kuri ūkio produkciją išvežios po Vilnių. Kadangi bendrovė yra įsirengusi specialią mėsos brandinimo kamerą (joje mėsa brandinama iki dviejų savaičių), šia paslauga mielai naudojasi ir kiti Prienų, Varėnos, Kauno rajonų ūkininkai.
Bendrovės produkcija realizuojama su ženklu „Harmony Agro food“. Pasak bendrovės vadovės, šis pavadinimas reiškia kitokį gamintojų požiūrį į aplinką, taikų sambūvį su savimi ir gamta, skatina vartotojus kreipti didesnį dėmesį į savo mitybą ir vartoti vietinių gamintojų produkciją be įvairių cheminių priedų.
Geriau mažiau, bet kokybiško maisto
– Norėčiau, kad žmonės atsirinktų, kiek ir ką valgyti. Jeigu jie vartotų kaip įmanoma daugiau švaraus maisto, kurio auginimui nenaudojami chemikalai, jaustųsi geriau, o teikdami pirmenybę tokiam maistui, prisidėtų ir prie sveikesnės aplinkos kūrimo, – įsitikinusi Asta Grušnienė.
Ji apgailestauja, kad lietuviams dar trūksta žinių apie sveiką mitybą, maisto kultūros. Nemažai nestandartinės išvaizdos vaisių ir daržovių išmetama, o būtų galima išspausti sultis, išvirti uogienę. Prie „švediško stalo“ prisikraunamos pilnos lėkštės ir nesuvalgoma. „Valgydami žmonės turėtų mėgautis maistu, pagalvoti, kiek kainuoja jį pagaminti – ne tik pinigine išraiška,bet ir rankų darbo prasme,“ – sako A.Grušnienė.
Kita vertus, ji svarsto, kad žmonės tapo tingūs ir, užuot pasigaminę kokybišką maistą iš pačių užsiaugintos produkcijos, renkasi greitai paruošiamus, maistinės vertės neturinčius pusfabrikačius, valgo pigiausią, antibiotikais gydytų gyvulių mėsą, nesusimąstydami apie jų daromą žalą organizmui.
– Susidaro užburtas ratas: žmonės nesveikai maitinasi, mažai juda ir tokiu būdu kenkia savo sveikatai. Susirgę griebiasi vaistų, kuriems išleidžia daug pinigų. O pakaktų tik pakeisti mitybą ir gyvenimo būdą. Degustacijų metu savo svečiams edukuojame apie tai. Žmogus turi sugrįžti prie savo ištakų ir gyventi sinergijoje su gamta,“ – svarsto A.Grušnienė.
Ekologinė ūkininkavimo praktika
ŽŪB „Agroharmonija“ „žaliasis“ požiūris prasideda nuo dirvos paruošimo. „Atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad dirva per dešimtmečius intensyvaus žemės dirbimo ir tręšimo cheminėmis trąšomis tapo nualinta, nederlinga ir joje reikia atkurti humuso sluoksnį, maistingąsias medžiagas, – pasakojo A.Grušnienė. – Tad mūsų ūkio laukai tręšiami tik ekologiškomis trąšomis Supropeliu ir Ekoplantu. Supropelį, dumblingas nuosėdas, išgauname iš valomų tvenkinių dugno. Šiose natūraliose trąšose gausu mineralų, vitaminų, amino rūgščių ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios reikalingos žemės ūkio augalų mitybai. Aplinką tausojančias kompleksines mineralines trąšas EkoPlant įsigyjame iš gamintojų. Daržai gerinami ir galvijų mėšlu, kuriame gausu azoto. Vykdome ekstensyvią gyvulininkystę, mūsų galvijai auginami laisvai, ganosi 25 ha natūraliose pievose, girdomi švariu gręžinių vandeniu, žiemos ganyklose šeriami šienu, šienainiu, jaunikliai primaitinami ekologiškai užaugintų grūdų miltais.
Pašnekovė pripažįsta, kad ekologinis ūkininkavimas yra ir sudėtingesnis, ir ilgesnis kelias. Nupenėti mėsinius jaučius užtrunka iki dvejų metų, neskaitant 9 mėnesių, kuriuos trunka patelių nėštumas. Dėl to pagamintos ekologiškos produkcijos savikaina yra aukštesnė. Taip pat tenka užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus, rūpintis, kad banda būtų šeriama tik ekologiškais pašarais, sertifikuoti produktų gamybą, atitikti daugybę kitų reikalavimų europinėms išmokoms gauti. Nors ūkis dar neturi ekologinio ženklelio, šiuo metu tvarkomi dokumentai reikiamiems sertifikatams gauti.
Ūkio „vizitinė kortelė“ – angus veislės mėsiniai galvijai
Šiuo metu ūkio galvijų bandą sudaro per 200 jaučių, karvių ir veršelių, pastarosiomis dienomis jų skaičius išaugo dar trisdešimčia. Bandą prižiūri du žmonės, vienas jų – veterinarijos gydytojas.
Asta Grušnienė pasakoja, kad ūkis pradėjo veiklą, kai prieš trejus metus buvo įsigyta 40-ties galvijų banda pievoms nuganyti: „Karvės netrukus apsiveršiavo, galvijų skaičius išaugo, dabar ir patys juos veisiame. Angus veislės mėsinių galvijų paklausa ir Lietuvoje, ir užsienyje yra labai didelė, sulaukiame užsakymų, bet kol kas dar negalime jų patenkinti.“
Kodėl ši veislė tokia populiari? „Angusus galima auginti lauko sąlygomis, jie puikiai ištveria ir lietuviškas šaltas žiemas. Jų mėsa – su riebaliniu sluoksniu, minkšta ir sultinga, akivaizdžiai skiriasi nuo įprastos jautienos, iš jos galima iškepti puikius kepsnius, o vartotojai vertina kokybę,“ – pastebi Asta Grušnienė.
Jos teigimu, tam, kad ant vartotojų stalo patektų sveika produkcija, ūkyje skiriamas itin didelis dėmesys. Galvijams atlikus savo gyvenimiškąją misiją, iš skerdyklos parvežta jų skerdena yra tiriama, t.y. atliekamas mėsos pH kitimo tyrimas, kuris parodo, ar mėsoje nesusikaupė kortizolio. „Šis streso hormonas niekur nedingsta, su maistu perduodamas žmonėms ir veikia jų organizmą. Ką žmonės valgo, tas atsispindi ir jų nuotaikoje,“ – įsitikinusi Asta Grušnienė.
Patiekalus ruošia su meile
Siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą ekologine produkcija, nuo kitų metų pavasario gastrobare „Samana“ ketinama pradėti rengti nuolatines maisto edukacijas. Anot A.Grušnienės, ypač svarbu sveikos mitybos įpročius nuo mažens diegti vaikams. Ji sako, kad ir tas pats jų mėgstamas mėsainis gali būti sveikesnis – su lietuviška brandinta jautiena. „Samanoje“ burgerių bandelės kepamos iš ekologiškų miltų, naudojamos ūkio daržovės, prieskoninės žolelės, naminiai padažai. Prie patiekalo siūlomos bulvytės, užaugintos ūkyje.
„Samana“ vasarą, kuomet nemažai žmonių keliauja po Lietuvą, veikia kiekvieną dieną. Šaltuoju metų sezonu gastrobaras atviras savaitgaliais. Virtuvės šefas ir komanda klientams siūlo pasimėgauti patiekalais iš įvairiam skoniui priderinto meniu.
– Gastrobaro patiekalų meniu su komanda tobulinome visi kartu, manau, kad išgavome geras skonines maisto savybes ir estetinį vaizdą, – viliasi Asta Grušnienė.
Lankytojai gali paskanauti patiekalų iš kiaulienos, paukštienos, žuvies, minėtų burgerių, cepelinų, žemaičių blynų, visgi, pasak jos, virtuvės pasididžiavimas – griliaus patiekalai iš švariose Vazgaikiemio apylinkių pievose užaugintos jautienos.
– Patiekalus gaminame kaip namuose – su meile. Klientų įvertinimas mums labai svarbus. Tuomet, kai pavalgę jie padėkoja ir sako, kad buvo labai skanu, estetiškai patiekta, jaučiame paskatinimą, kad dirbame teisingai. Ir tampa prasminga tai, ką darai: kaip gebi užauginti ir pateikti produkciją vartotojui, – mano pašnekovė.
Nors gastrobaras „Samana“ dirba dar tik pirmą sezoną, jo lankytojai yra ne tik viešbučio „Harmony park“ svečiai, geri atsiliepimai sklinda iš lūpų į lūpas, ir žmonės užsuka pasimėgauti gurmaniškais patiekalais. Vietoje galima įsigyti ir maisto produktų rinkinių, kurie puikiai tiks paįvairinti įvairių švenčių stalą ar pradžiuginti artimuosius, verslo partnerius.
Gastrobare rengiami ir pobūviai. „Samanoje“ žmonės švenčia gimtadienius, krikštynas, kitas asmenines šventes. Žiemą sutalpinama iki 30-ties, vasarą – iki 50-ties svečių, nes įrengta jauki lauko terasa.
Prie virtuvėje gaminamų patiekalų svečiams pasiūloma nepramoniniu būdu pagamintos „Pakruojo dvaro“ trauktinės ir nefiltruoto „Bistrampolio“ alaus, taip palaikomi ir kitų Lietuvos smulkiųjų gamintojų verslai.
ŽŪB „Agroharmonija“ priklauso Lietuvos mėsinių galvijų asociacijai, neseniai tapo ir Kauno pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybės nare. Į verslininkų šeimą įsitraukė, turėdama aiškią viziją – eiti tausojančio gamtą ir labiau socialiai orientuoto žemės ūkio link.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *