Krizinės situacijos – langas paveikiai dezinformacijai“

Dezinformacijos spąstai

Spalio 24–30 dienomis pasaulyje buvo minima Medijų ir informacinio raštingumo savaitė (MIR). Lietuvoje ši pasaulinė iniciatyva minima jau 11-ąjį kartą, tačiau šiemet pirmą kartą ją organizavo viešosios bibliotekos, visuomenei pasiūliusios turiningą programą. Ugdyti atsparumą informacinėms grėsmėms bibliotekos kvietė ir knygų pristatymų, ir filmų peržiūrų, ir viktorinų, ir diskusijų metu, kuriose dalyviai ir žiūrovai mokėsi „atskirti pelus nuo grūdų“. Kaip tai padaryti, spalio 26 d. vykusios diskusijos „Kaip mus paveikia dezinformacija ir kaip jai atsispirti“ metu kalbėjo ir diskusijos moderatorė Džina Donauskaitė bei VDU doktorantas, „Digires“ projekto dalyvis, Lietuvos kariuomenės majoras Darius Remeika.

Diskusijos „Kaip mus pasiekia dezinformacija ir kaip jai atsispirti moderatorė Džina Donauskaitė ir jos pašnekovas Darius Remeika.

Anot D. Remeikos, istorinės aplinkybės susiklostė taip, jog Lietuva dažnai atsiduria kultūrinėje Rytų ir Vakarų kovos kryžkelėje, kas neišvengiamai paliečia ir informacinį lauką, todėl ir ateityje, tikėtina, Lietuva tame karštame informaciniame taške išliks. Tačiau Lietuvos kariuomenės majoro teigimu, tai nebūtinai yra taip blogai, kaip gali atrodyti, nes tai skatina žmones nuolat tobulėti, „neužmigti“ ir „stiprinti savo imunitetą“.
Žurnalistės D. Donauskaitės paklaustas, į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį, kokios pagrindinės dezinformacijos žinutės šiuo metu sklinda, D. Remeika atkreipė dėmesį, jog dezinformacija yra veiksmingiausia neapibrėžtumo sąlygomis, esant krizinėms situacijoms. „Kai neapibrėžtumo lygis padidėja, žmonėms reikia atsakymų: kas yra juoda ir balta, kur yra gėris, o kur blogis. Turint tuos atsakymus gyventi darosi daug lengviau – tu gali lengviau prognozuoti ateitį, kontroliuoti savo aplinką, o tai žmonėms yra tikrai labai svarbu. <…> Karas Ukrainoje suintensyvino dezinformaciją, nes didelis neapibrėžtumas – tai didelis galimybių langas paveikiai dezinformacijai“, – sakė Lietuvos kariuomenės majoras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausiu metu galima tikėtis žinučių, sukeliančių disonansą – nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, jų daromais sprendimais, tiesiog didinamą visuomenės nepasitenkinimą. „Dezinformacija „pateikia“ lengvus ir greitus atsakymus, kas yra už viską atsakingas, ką reikia daryti ir kaip reaguoti. Tokių žinučių, skatinančių antivalstybines nuotaikas, gali būti labai daug. Jos ir yra pavojingiausios“, – teigė dezinformacijos ekspertas.
Krizinių situacijų ir pamokų per pastaruosius kelerius metus netrūko ne tik regione, bet ir visame pasaulyje. Pasak „Digires“ projekto dalyvio, dezinformacijos veikimo principą gerai iliustruoja ir COVID pandemija, kai visuomenėje buvo didelis neapibrėžtumo lygis, o mokslininkai iš pradžių neturėjo visų atsakymų, tačiau juos greitai pateikė dezinformatoriai. Kaip diskusijos metu pastebėjo Lietuvos kariuomenės majoras, paprastam vartotojui neapibrėžtumo situacijoje reikia atsakymų „čia ir dabar“, todėl faktus jis ne visuomet tikrina. Be to, jo teigimu, dezinformacijos paveikumas priklauso ir nuo pasitikėjimo savo gydytoju, savo valstybe ir pan., tačiau savų interesų turintys asmenys taip pat pasiūlo savo gydytojus ir kitus ekspertus, todėl ir juos reikėtų vertinti, o ypač tai, kaip radikaliai keičiasi jų nuomonė.
Atsispirdama nuo pašnekovo minties apie dezinformatorių kritiką valstybinėms institucijoms, diskusijos moderatorė pastebi, jog žiniasklaidos užduotis taip pat yra per kritiką kontroliuoti valdžią, tad diskusijos metu žurnalistė kėlė klausimą: kaip atskirti, kur yra legitymi kritikia, kuria ir remiasi demokratinės valstybės, o kur yra dezinformacija? Anot eksperto, atsakymas čia labai paprastas, žurnalistų kritika turi būti pagrįsta patikrinta faktine informacija, paremta stipriais argumentais, o dezinformacija remiasi melaginga informacija arba silpnais argumentais.
Tiesa, pasak D. Remeikos, dauguma dezinformacijos šaltinių Lietuvos saugumo institucijoms yra žinomi, tačiau yra ir kita grupė – tai žmonės, kurie ją platina patys to nesuprasdami, todėl, diskusijos dalyvio teigimu, kovojant su dezinformacija labiausiai verta investuoti į visuomenės atsparumą bei kritinį mąstymą.
Kita vertus, D. Donauskaitės pastebėjimu, nepaisant to, kad tie šaltiniai yra žinomi, jų žinutės vis tiek prasiskverbia į viešąją erdvę, tad diskusjos metu moderatorė svarstė, ar nebūtų racionaliau ir efektyviau tiesiog užkardyti prieigą prie žinomų dezinformatorių informacijos?
Visgi, eksperto teigimu, kažką uždrausti yra lengviausias kelias, tačiau draudimų politika visuomet kelia dar didesnę įtampą, be to, jo įsitikinimu, tai yra daugiau autoritarinių režimų problemų sprendimų būdas ir tą dezinformatoriai itin mėgsta pabrėžti. Anot D. Remeikos, dezinformatoriai dažnai dangstosi po žodžio laisve ir demokratija, tačiau atsakomybę, kuri turėtų eiti kartu su šiomis vertybėmis, tiesiog ignoruoja.
„Kol žmonės turės piktavališkų interesų, tol dezinformacija gyvuos. Dezinformacija gali būti ne tik saugumo klausimais, bet ir kitomis elementariomis temomis: sveikatos, žaliojo kurso ir kt. Nereikia būti naiviems, mes jos neišnaikinsime. Reikia investuoti į atsparumą ir kritinį mąstymą“, – diskusijai einant į pabaigą akcentavo VDU doktorantas, „Digires“ projekto dalyvis, Lietuvos kariuomenės majoras Darius Remeika.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Esu saugus, kai žinau.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.