Vandentvarkos įmonę slegia mokesčių našta, ar didės ir sąskaitos gyventojams?

Itin išaugus energijos kainoms, sudėtingoje situacijoje atsidūrė ir privatus verslas, ir valstybinės įmonės. Gavę sąskaitas už suvartotą elektros energiją, įmonių vadovai stveriasi už galvų: ne procentais, o kartais išaugusios kainos didina įmonių sąnaudas ir stumia bankroto link.

Išlaidos elektros energijai išaugo kelis kartus

UAB „Birštono vandentiekis“ šiemet Birštono mieste atliko nemažai nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros bei remonto darbų.

Savivaldybės valdomos UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius Cezaras Pacevičius neslepia, kad per tris pastaruosius mėnesius įmonė už elektros energiją realiai sumokėjo tokią sumą, kuri susidarydavo per 1,5 metų: „Kai gavome naujas sąskaitas, ištiko šokas. Palyginimui: jeigu šį birželį tiekėjui sumokėjome 6,2 tūkst. eurų, tai liepą mokesčiai išaugo iki 29 tūkst. eurų, rugpjūtį – iki 47 tūkst., kiek mažesnė sąskaita buvo rugsėjį. Pelnas išgaravo, įbridome į 38 tūkst. eurų „minusą“, veikla tapo nuostolinga,“ – sakė direktorius.
C.Pacevičiaus teigimu, įmonė gyvena taupymo režimu, mažinamas energijos suvartojimas. Dėl to vandens gavyba, jo perpumpavimas, dumblo džiovinimas organizuojamas dažniausiai naktimis, tuo metu, kai elektros energija pigiausia. Problema ta, kad elektros energijos kainos keičiasi kiekvieną valandą.

Pritrūko apyvartinių lėšų projektams
Iki šių metų pabaigos UAB „Birštono vandentiekis“ tikisi sėkmingai užbaigti vykdomus nuotekų ir vandentiekio tinklų plėtros bei remonto darbus. Į privačius sodų bendrijos „Rūta“ sklypus įvestas vanduo, įrengti nuotekų tinklai, atlikta apie 6 km buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklų remonto darbų Birštono mieste, iš viso atnaujinta ar naujai nutiesta 9,7 km trasų. Šioms reikmėms įmonė iš Šiaulių banko pasiskolino 750 tūkst. eurų. Jeigu finansinė įmonės situacija blogės, svarstoma rangos darbų metu sutaupytas lėšas paversti apyvartinėmis, kad būtų pinigų sumokėti atlyginimus darbuotojams.
Anot direktoriaus C.Pacevičiaus, įmonė naujų projektų vykdyti nebeketina, nes dabar svarbiausias rūpestis yra išgyventi. „Planavome Geležūnuose įdiegti naujus vandens gerinimo įrenginius, o per Nemuną nutiesti taip vadinamą „diukerį“ – vamzdį nuotekoms pumpuoti iš siurblinės valyklos link, tačiau pagal aprašą šie darbai negalėjo būti finansuojami,“ – pasakojo C.Pacevičius.
Jo teigimu, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija (LVTA) deda pastangas, kad centrinė valdžia išgirstų apie tai, kokioje situacijoje atsidūrė vandentvarkos įmonės, juk dėl veiklos specifikos jos negali bankrutuoti, nutraukti svarbių paslaugų teikimą, o darbuotojai išeiti į gatves. Taip pat kreiptasi į Vyriausybę ir Finansų ministeriją dėl išaugusių elektros kainų kompensavimo, kad vartotojams būtų amortizuojamas vandens kainų brangimas.

Kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba
Pasak įmonės direktoriaus, įmonės sutaupyti keli tūkstančiai eurų gali tik nežymiai palengvinti finansinę naštą. Todėl UAB „Birštono vandentiekis“ pagal galiojančią tvarką ir patvirtintą grafiką iki lapkričio 1 dienos įpareigota Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateikti naujus kainos už vandenį ir nuotekas skaičiavimus, juose įvertino ir įmonės 2022 m. patiriamas sąnaudas elektros energijai.
Tačiau, kol VERT nenustatė naujų kainų, C.Pacevičius nenorėjo komentuoti, kiek vartotojams pabrangs geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų surinkimas.
Paskutinį kartą bendrovės teikiamų paslaugų kainos buvo patvirtintos Birštono savivaldybės tarybos posėdyje šių metų vasarį ir pradėtos taikyti nuo balandžio 1 d. Jos padidėjo 9 proc., t.y. sugrįžo į 2020 metų prieškarantininį lygį. Šiuo metu daugiabučių namų gyventojai, atsiskaitantys už paslaugas pagal butuose įrengtus apskaitos prietaisus, už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą moka 2,86 Eur/m³ (su PVM), individualių namų gyventojai – 2,81 Eur/m³ (su PMV).
Įmonės direktorius abejoja, ar naujos kainos bus patvirtintos jau nuo 2023 metų sausio 1 d., nors procesas pagal Seime priimtą, bet dar neįsigaliojusią LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakciją turėtų būti spartesnis. Juo vadovaudamasi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba vienašališkai nustatys galutinę kainą vartotojams, nereikės, kaip iki šiol, savivaldybių tarybų pritarimo.
Siekiant sklandžiai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, VERT šios savaitės pradžioje šalies vandentvarkos įmonėms išsiuntinėjo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo dėl elektros energijos ir (arba) dujų tarifų pokyčio nuostatų projektą ir pakvietė dėl jo diskutuoti.
LR Seimas leido didinti geriamojo vandens tiekimo įmonių tarifus, jeigu elektros bei dujų kainos didėja 30 proc. Taip pat, apsaugant vandentvarkos įmones nuo bankroto, leista joms susijungti. Jeigu įmonės dėl finansinių sunkumų nebegalėtų tiekti vartotojams vandens, VERT nustatytų jiems garantinį tiekėją.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Mūsų kraštas. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *