Menas istorinės atminties vardan įveikia visas sienas

Atminties ženklai

2019 metais prasidėjusi COVID-19 epidemija laikinai sustabdė dešimtmetį besitęsiančią birštoniečio Jono Raisko kūrybinę misiją Šiaurės Airijos Irvinestauno mieste. Čia jis oficialiai nuo 2007 metų kūrė medžio skulptūras istorine tematika, savo kūryba reprezentavo gimtąją šalį bei Birštoną. Skulptūrų parko autorius šiuo metu gyvena savo Tėvynėje, tačiau airių patriotų iniciatyva jo kūriniai ir toliau garsina mūsų kraštą. Šį rugpjūtį kelios birštoniečio išdrožtos skulptūros buvo išvežtos į Dubliną ir eksponuotos čia vykusios žirgų šventės metu. Tai Joną Raiską paskatino prisiminti, kaip Irvinestauno mieste buvo kuriamas istorinių skulptūrų parkas.

Badmečio tragedijai atminti sukūrė skulptūrų parką

Klebonas Maiklas Magortis pasirūpino, kad kelios J.Raisko skulptūros iš Keltų šventųjų parko būtų eksponuotos Dubline vykusių žirgų konkūrų metu.

Jonas Raiskas pasakoja, kad svetur sukurti skulptūrų ciklą jį inspiravo 1845–1853 metais Airijoje įvykusi baisi badmečio tragedija, kuri palietė visą šalį – nuo bado išmirė per milijoną airių, apytikriai tiek žmonių amžiams emigravo svetur. Šie įvykiai iki šiolei neblėsta airiams iš atminties, nors pasikeitė kelios kartos, bet vis dar jaučiama didelė širdgėla dėl netekčių. Badmetis neaplenkė ir Irvinestauno miesto, atskirose kapinaitėse palaidota per 200 badmečio aukų. Nelaimėliams, be tėvų likusiems vaikams priglausti buvo statomos prieglaudos, šiuose namuose žmonės gaudavo pavalgyti, galėjo apsigyventi. J.Raisko teigimu, pačiame Irvinestaune tokie prieglaudos namai stovėjo iki 1956 metų, kuomet juos neapgalvotai nugriovė, dabar apgailestaujama dėl to, kad nebuvo išsaugotas istorinis paveldo objektas ir tiesioginis XIX a. įvykių liudininkas, galėjęs tapti turistų traukos centru Irvinestaune.
Šiuos prieglaudos namus, kurie liko įamžinti senoje fotografijoje, Jonas Raiskas pavaizdavo droždamas kompozicines medžio skulptūras Badmečio tema. Jų motyvas panaudotas apipavidalinant vieną iš namelių ir atspindi airių šeimų tragediją, kuomet nuo bado bei ligų mirė žmonės, o gyvieji pasiryžo emigracijai.

Skulptūrose medžio drožėjas paliko įrašus apie Lietuvą ir Birštono kurortą bei inkrustavo baltiškąjį gintarą.

Kaip tik išlikusi 1956 metų nuotrauka ir paskatino sukurti kino filmą pavadinimu „Mahons Way TV Programme“ apie niūriąją Irvinestauno miesto istoriją. Jame pristatytas ir birštoniečio Jono Raisko dėka sukurtas Keltų Šventųjų parkas su medžio skulptūromis, skirtomis Badmečio aukoms atminti. Šis skulptūrų parkas visuomenei oficialiai pristatytas 2013 m., prisimenant ir pagerbiant Airijos Šventuosius bei jų nuveiktus kilnius darbus.
Jonas Raiskas pasakoja, kad išdrožti keletą skulptūrų jį pakvietė Irvinestauno klebonas kanauninkas gerb. Maiklas Magortis (angl. Canon Michael Mc Gourty ), apsilankęs pirmoje Jono personalinėje medžio skulptūrų ir jų nuotraukų parodoje, kuri 2006 m. buvo surengta Irvinestauno bibliotekos patalpose. Tuomet klebonas pasidalino su birštoniečiu savo sumanymu sukurti skulptūras. Medžio drožėjas prisimena, kad teko dirbti be išankstinių projektų, su juo buvo aptariama tik tema, pateikiama informacijos apie personažus. Taigi Jonas kūrė pasitelkęs savo fantaziją, teko ieškoti istorinės medžiagos apie šį Airijos istorijos tarpsnį. Jam labai pravertė į Airiją pasiimti dar 2001 m. nusipirkti medžio apdirbimo kaltai (juos padėjo įsigyti prienietis

Paskutinė J.Raisko sukurta skulptūra Badmečio ir emigracijos tema. Iš kairės: klebonas Maiklas Magortis kartu su antikvaru Džonu Alenu. 2015 m.

skulptorius Algimantas Sakalauskas), taip pat įrankiai, kuriuos padovanojo prieniečių Onos ir Albino Mitrauskų bei birštoniečių Vydos ir jos vyro, skulptoriaus Aloyzo Toleikių šeimos.
– Gerbiamo Maiklo Magorčio dėka ir buvo sukurtas kino filmas apie Irvinestauno miesto istoriją. Visos išdrožtos medžio skulptūros, jas apsaugant nuo aplinkos poveikio, buvo patalpintos specialiai išmūrytuose apvaliuose ir ovalo formos nameliuose, o stenduose ant jų sienų lankytojams pristatyta, kieno garbei sukurtos skulptūros, aprašyti istoriniai įvykiai. Architektų suprojektuotuose nameliuose įrengtas apšvietimas, groja airiška muzika. Pro filmavimo kameras nepraslydo ant skulptūrų mano ranka išraižyti Lietuvos ir Birštono kurorto pavadinimai, – kalbėjo J.Raiskas.

Padedant bičiuliams, pažino istoriją, rinko vaizdinę medžiagą
Menininkas neslėpė, kad be vietinių palaikymo apsiprasti su aplinka, dirbti svečioje šalyje jam būtų buvę sunku. Susipažinti su Airijos istorija, gamta, vietovėmis jam padėjo nuoširdūs airiai, tarp jų – menininkai Rita ir Patrikas Magvajai (angl. Maguire). Jono kvietimu, 2009 m. jie viešėjo Birštone ir aplankė daugelį Lietuvos istorinių vietų bei atminimui įsiamžino Vilniuje, prie Airijos ambasadai priklausančio pastato. Geru žodžiu

Jonas Raiskas su skulptūrų parko idėjos autoriumi klebonu Maiklu Magorčiu prie darbo, skirto aklajam muzikantui.

J.Raiskas mini bičiulį Patriką Makoską (angl. Mc Cusker); menininkės Helenos ir Franko Spratų šeimą (ang. Spratt), kurie padėjo Jonui tvarkyti dokumentus ir įsigyti vaizdinę medžiagą darbui – knygas istorine tema, suvenyrus. Antikvaras-Džonas Alenas (angl. Allen) Joną vežiojo po Pietų ir Šiaurės Airijos sendaikčių muges, kad jis galėtų susidaryti vaizdą apie įvairialypę šalies istoriją bei įsigyti istorinių meno knygų. Airis Alfis Joną praktiškai supažindino su senovine XIX a. Airijoje praktikuota durpių kasimo technologija, kurią menininkas pavaizdavo droždamas medžio skulptūras. J.Raiskas jaučia dėkingumą ir istorikei Bridžitai Makusker (angl. Breege Mc Cusker), daug rašiusiai apie Irvinestauno istoriją ir padovanojusiai savo knygų, bei istorija besidominčių Anės bei Vincento Rolstonų (angl. Anne and Vincent Rolston) šeimai. Vincentas paties sudarytoje knygoje, skirtoje Irvinestauno miesto ir Bažnyčios 100-mečiui pažymėti, patalpino net 9 nuotraukas, kuriose užfiksuoti Jono Raisko sukurti personažai ir paminėta Lietuva.
Teresos ir Padžio Greindžerių šeima (angl. Grainger) visuomet nuoširdžiai pagelbėdavo Jonui, jis pas juos dažnai svečiuodavosi. Draugiški ryšiai birštonietį siejo su Maiklo Magorčio broliu Džonu bei visa Magorčių šeima (angl. Mc Gourty). Džonas aprodė Jonui ežerus ir Bellkų vietovę (angl. Belcoo), kurioje jų šeimos gimtinė ir tėvų kapai, su kuriais savo laiku Jonui yra tekę bendrauti. Birštonietis yra dėkingas ir Džo Mahonio šeimai (angl. Mahon), kurios nariai, organizuojant kasmetines šventes, į jų programą įtraukdavo ir Jono

Apie lietuvių menininko Irvinestauno miestui sukurtas skulptūras, sumanymą jas pristatyti plačiau šių metų rugpjūtį rašė Airijoje leidžiamas laikraštis „ The Impartial reporter“.

išdrožtų darbų parodą, sudarydavo jam galimybę reklamuoti Lietuvą ir Birštoną ne tik vietiniams airiams, bet ir į šventę atvykusiems svečiams bei turistams. Jų įspūdžiai užfiksuoti trijose atsiliepimų knygose, kurios saugomos skulptūroms skirtuose nameliuose.

Birštoniečio skulptūros pristatytos ir Dubline
2022 metų rugpjūčio pabaigoje Airijos sostinėje Dubline, sporto stadione, vyko žirgų konkūrų varžybos ir šventė (angl. „Horse swow“), kurios atidaryme visuomenei buvo pristatytos iš Šiaurės Airijos atvežtos, dar 2018 m. Jono Raisko iš ąžuolo išdrožtos trys kompozicinės skulptūros patriotine -istorine tematika:. Viena iš jų skirta Aklajam muzikantui Turlohui O Kerolainui (angl. Turlough O Carolan), gyvenusiam 1670–1738 m., kuris arfa atliko patriotinius kūrinius. Kita – mitologinei, mistinei būtybei – merginai, vardu Deidrė (angl. Dreidre of the Sorrows), kuri pasirinko meilę ir mirtį, o ne turtą ir tuščią „garbę“ ištekant už nemylimo žmogaus ir tapo laisvės, neprisitaikėliškumo simboliu. Trečioje skulptūroje pavaizduotas poetas Artas Makojis (angl. Mac Cumhaigh), gyvenęs 1715–1773 m., šioje skulptūroje persipina Airijos istorijos motyvai.
Apie Dubline vykusią šventę ir joje eksponuotas skulptūras Joną Raiską telefonu informavo gerb. Maiklas Magortis. Fionnuala Devnišo parapijos (angl. Devenish Parish) atstovė elektroniniu paštu Jonui atsiuntė renginio nuotraukas. Jose prie skulptūrų įsiamžino ir jų idėjos autorius, kanauninkas Maiklas Magortis. Apie šią šventę parašė, į ją atvežtas skulptūras, Lietuvą ir Birštoną išreklamavo vietos laikraštis „The Impartial reporter“ (2022 m. rugpjūčio 18 d. numeris, autorė Džesika Kembel (angl. Jessica Campbell)).
Pasidžiaugdamas šiuo faktu, Jonas Raiskas pastebi, kad menas nepaiso sienų, pagarba savo istorinėms ištakoms geba sujungti skirtingų tautybių, politinių pažiūrų, tikėjimo žmones. Jis labai vertina tikrą draugystę, užsimezgusią tarp jo ir Airijoje sutiktų žmonių, kurios dėka gimė darbai, nešantys svarbią žinią ateinančioms kartoms apie tai, kaip reikia puoselėti žmogiškąsias vertybes ir istorinę atmintį.
Už supratimą, moralinį palaikymą, tai, kad galėjo išvykti į Airiją ir joje kurti, jis dėkingas savo šeimai ir artimiesiems.
„Gyvenimo“ informacija

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.