Cukrinio diabeto gydymui insulinu – 100 metų

Lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Cukrinis diabetas (CD) – sunki lėtinė, gyvybei pavojinga liga. Pasaulyje ja serga apie 460 mln. žmonių, gydoma apie 180 mln., insulino terapiją gauna 25 proc. pacientų.
Apie insulino atradimą, sergamumą diabetu Lietuvoje bei Prienų rajone pasakoja VšĮ Prienų ligoninės direktorė, gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė.

Insulino sukūrimo istorija

Prienų ligoninės gydytojos endokrinologės Eimantė Raišienė ir Jūratė Milaknienė.

Prieš 100 metų Kanados mokslininkai atrado insuliną – vaistą, pakeitusį milijonų žmonių gyvenimus. Mokslinių eksperimentų, atradimų kelias buvo ganėtinai ilgas.
Terminą „diabetas“ pirmasis panaudojo garsus graikų fiziologas Arėtėjus, gyvenęs pirmame mūsų eros amžiuje. Žodis graikų kalboje reiškia „pratekėjimas“, apibūdinantis vieną pagrindinių ligos simptomų – padidėjusį šlapimo susidarymą. Diabetą Arėtėjus patarė gydyti skysta avižine koše, žaliais svarainiais, datulėmis ir rožių aliejumi. Tuomet tik egzotiškos dietos lengvino ligonių būklę.
1675 m. Thomas Willis patikslino ligos pavadinimą žodžiu „cukrinis“, padaręs išvadą, kad saldus šlapimas atspindi saldžiųjų medžiagų perteklių žmogaus organizme. Nuo tada prasidėjo paieškos, kaip sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
Daug mokslininkų tyrinėjo CD (prisidėjo ir Kaune, Aleksote, žydų šeimoje gimęs ir augęs Oskaras Minkovskis), fiziologinius procesus ir ieškojo veiksmingų vaistų.
…Kanadoje, Toronto universitete, gydytojas Frederickas Bantingas (1891–1941) ir studentas Charlis Bestas (1899–1978), globojant fiziologijos prof. Johan’ui Macleod’ui (1876–1935), atliko eksperimentinius tyrimus. Jie perrišdavo šunų ištekamąjį kasos lataką ir iš atrofuotos kasos gamindavo ekstraktą. Biochemikas James’as Collip’as iš jo išgrynino veikliąją medžiagą, t.y. gavo išvalytą insuliną. Pasauliui apie šį atradimą paskelbta 1921 m. lapkričio 14 dieną. Nuo 1991 m. ši diena skelbiama Pasauline diabeto diena.

Prienų ligoninės CD specialistų komanda: diabetinės pėdos specialistė Vilija Kučinskienė (sėdi), slaugytoja diabeto mokytoja Rita Petrauskienė ir gydytoja endokrinologė Jūratė Milaknienė.

1936 m. Danijos kompanijos vadovas H. Ch. Hagedornas (1888–1971) Kaune, akcinėje bendrovėje „Maistas“, įkūrė insulino gamybos cechą. Insulinas, išskyrus iš užšaldytų galvijų kasos liaukų, buvo siunčiamas vaistų gamybai į Daniją.
1963 m. pradėta Endokrininių preparatų gamyklos statyba. 1970 m. pagaminta 2 mln. flakonų insulino.
Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėtos naudoti gliukozės kiekio šlapime nustatymo juostelės. Tai tapo pirmuoju savikontrolės įrankiu.

CD sergamumo žemėlapis Lietuvoje
Pasak VšĮ Prienų ligoninės direktorės, gydytojos endokrinologės Jūratės Milaknienės, Lietuvoje 2 tipo cukriniu diabetu serga daugiau nei 135 tūkst., o 1 tipo – daugiau nei 8 tūkst. žmonių. Daugiausia sergančiųjų Visagino ir Druskininkų savivaldybėse, Alytaus miesto ir Zarasų, Ignalinos, Akmenės, Ukmergės, Kėdainių, Jonavos, Elektrėnų, Birštono savivaldybėse.
Mažiausiai sergančiųjų: Skuodo, Kretingos, Plungės, Klaipėdos, Rietavo, Šilalės, Šiaulių. Kauno, Kaišiadorių ir Utenos rajonų savivaldybėse. „Tačiau galimai tai netikslūs duomenys, nes šiuose regionuose trūksta gydytojų endokrinologų,“ – pastebi Prienų ligoninės direktorė.
Pasak jos, Lietuva iš 30 ES šalių pagal sergamumą CD – 29-oje vietoje. Kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų šalyje miršta per 3200 žmonių. Vieno sergančiojo cukriniu diabetu gydymas valstybei vidutiniškai kainuoja 955.73 eur. Ambulatorinis gydymas – 156 eur., medikamentai – 448 eur., stacionarinis gydymas – 1160 eur. per metus.

Situacija Prienų rajone
„Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje yra apie 1600 sergančiųjų cukriniu diabetu.
VšĮ Prienų ligoninėje kasmet diagnozuojamia 80–90 naujų susirgimo atvejų. Sergantysis cukriniu diabetu šeimos gydytojo kabinete per metus vidutiniškai apsilanko 9 kartus, 34

Bantingas ir Bestas.

proc. sergančiųjų atvyksta pas endokrinologą, 64 proc. – pas oftalmologą. Tik 30 proc. sergančiųjų diabetu 4 kartus per metus atliekamas glikolizuoto hemoglobino tyrimas,“ – atkreipia dėmesį J. Milaknienė.
Prienų ligoninėje sergančiųjų CD sveikata rūpinasi specialistų komanda: suaugusiųjų gydytojos endokrinologės Eimantė Raišienė ir Jūratė Milaknienė, vaikų endokrinologė Giedrė Genienė, slaugytoja diabeto mokytoja Rita Petrauskienė ir diabetinės pėdos specialistė Vilija Kučinskienė.
Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, Lietuvoje CD serga 59 proc. moterų ir 41 proc. vyrų (dominuoja iki 60-ties metų, o vyresnius pasiglemžia širdies ir kraujagyslių ligų sukeltos mirtys).
Vyrai – labiausiai pažeidžiama grupė dėl kelių priežasčių. Viena – vyriškų ir moteriškų hormonų pusiausvyros skirtumų pokyčiai (manoma, kad moteriški lytiniai hormonai saugo organizmą nuo kraujagyslių pažaidos), antra – socialiniai faktoriai (vyrai, ypač jaunesniame amžiuje, per mažai rūpinasi sveikata, ligos profilaktika).
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.