Rasa Rasimaitė-Imhof: mišrus ūkis turi privalumų

„Metų ūkis – 2022“

Nors Rasa Rasimaitė-Imhof nuo pat mažens gerai pažino visus ūkio darbus ir jų nesibodėjo, tėvams talkindama ir fermoje, ir daržuose, ir uogynų plotuose, bet ūkininkės kelią pasirinko ne iš karto.

Didžiausia Rasos aistra – vairuoti traktorių.

Kol nusprendė grįžti į Strielčius ir tapti aktyviai dirbančia vieno didžiausių ir pažangiausių Prienų krašte Rasimų ūkio nare – dar buvo ir kitų patirčių. Tai – vokiečių kalbos studijos Vilniaus universitete ir vertėjos darbas bei ketverių metų patogaus ir ramaus gyvenimo atkarpa Vokietijoje.
Rasai šito neužteko. Jai reikėjo kaimo bei erdvės savo sumanymams ir idėjoms realizuoti, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, susijusios su darbu ūkyje. Būtent tuo, kuo ji šiandien ir gyvena.

Abu Rasos sūnūs mamą dažnai lydi ir į laukus, ir į fermą.

2018-aisiais Rasa įkūrė ir savo ūkį. Jos valdos – apie 300 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Tai – mišrus ūkis, kuriame auginami javai, rapsai bei kitos kultūros ir gyvuliai. Jų, išbarstytų į 6 bandas, yra per du šimtus. Tai – mišrūnų ir angusų veislės mėsiniai galvijai.
Nors tvarkytis mišriame ūkyje, ypač tokiame, kurio didesnė dalis žemės yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ir jai taikoma nemažai apribojimų, yra sudėtingiau, bet, Rasos teigimu, mišrus ūkis turi ir privalumų. Lengviau laikytis sėjomainos reikalavimų, galima racionaliai išnaudoti ir sunkiai prieinamas miškelių palaukes, panemunių plotelius, taupyti mineralinių trąšų sąskaita.
Taigi tvarkydamasi savo ūkyje Rasa turi būti ir agronomė, ir gyvulininkystės specialistė, ir administratorė, besirūpinanti trąšų ir chemijos produktų apskaita bei darbų organizavimu. Ir dar. Be viso šito, jaunoji ūkininkė sėda ir už traktoriaus vairo, pati bent kartą per savaitę apžiūri besiganančias bandas. Jau nekalbant apie tai, kad, jeigu reikia, pas galvijus lekia bet kuriuo paros metu.
Nors Rasa ir turi galimybę bet kada atsiremti į tėčio Vidmanto patarimus bei savo patirtis, bet ji gerai suvokia ir tai, kad daug lemia žinios, bendravimas su konsultantais bei mokslininkais.
Ūkyje atlikti dirvožemio tyrimai, padedantys planuoti, kur ir ką geriau sėti, kaip tręšti laukus. Apvažiavimo metu Vertinimo komisijos nariai ne viename lauke pastebėjo pažymėtus plotelius. Tai – Lietuvos mokslinių tyrimų instituto bandymų laukeliai. Juose mokslininkai atlieka bandymus, aiškindamiesi, kaip tarpusavyje sutaria įvairūs chemikalai ir mineralinės medžiagos.
Rasa taip pat domisi šiais bandymais. Ji neabejoja, kad tyrimais paremtos mokslininkų rekomendacijos ir sudaryti kintamosios normos tręšimo

Rasos pasakojimo apie mokslininkų atliekamus tyrimus įdėmiai klausėsi ne tik komisijos nariai, bet ir Prienų seniūnijos seniūnė Janina Armonienė ir specialistė Inga Mieliauskė. Jos džiaugėsi ūkininkės dėmesiu pakelių ir palaukių priežiūrai, pagalba sprendžiant įvairias kylančias problemas.

 

žemėlapiai suteiks galimybę trąšas ir mineralus berti ten, kur žemei jų reikia. Ūkyje pradėtos taikyti ir beariminės žemdirbystės technologijos, nuolat atnaujinamas technikos kiemas. Pasak ūkininkės, dideliame augalininkystės ūkyje be našios technikos nepajėgtų laiku padaryti visų darbų. Beje, ir pati Rasa mokosi valdyti įvairią žemės ūkio techniką.
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.