„Savanorystė – gyvenimo grožio lyderystė“

Šiemet, minint Savanorystės metus, daugiau dėmesio skiriame dažnai visai nepastebimiems, bet nepaprastai svarbų darbą ir pokytį savo mieste bei valstybėje nešantiems žmonėms – savanoriams. Tad siekiant atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą, spalio 20 dieną Birštono Kurhauze buvo surengta konferencija, skirta Savanorystės metams paminėti.

Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys merės Nijolės Dirginčienės vardu asmeniškai padėkojo gausiam būriui Birštono NVO atstovų bei nominacijos „Birštono NVO savanorystė“ laureatei Birutei Bartkevičiūtei.

Nors Birštono savivaldybės bendruomenė nėra didelė, čia gyvena veiklūs ir aktyvūs žmonės, noriai įsitraukiantys į visuomeninę veiklą. Birštono kurorte įprasminti save ir padaryti ką nors gero savo miesto ir jo žmonių vardan pagal savo interesų sritį turi galimybę kiekvienas, mat įvairios Birštono nevyriausybinės organizacijos dirba kone visais gyvenimiškais klausimais. Pasak konferencijos moderatorės Birštono ir Prienų rajono diabeto klubo „Versmė“ pirmininkės Birutės Bartkevičiūtės, Birštono nevyriausybinių organizacijų atstovai veikia ir žmogaus teisių, aplinkosaugos, kultūros, sporto, švietimo, sveikatos veiklose, ir komunalinių, socialinių klausimų srityse, sprendžia jaunimui, šeimoms ir vaikams aktualius klausimus.

Su Savanorystės metais Birštono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų atstovus sveikino mons. Jonas Dalinevičius.

Nepaisant asmeninių rūpesčių, darbų ir kitų pareigų, neatlygintina veikla užsiimantys Birštono krašto NVO nariai ne tik buriasi prasmingoms veikloms, bet ir aktyviai dalyvauja savivaldoje. Anot B. Bartkevičiūtės, čia jie dalyvauja NVO veiklos projektų vertinimo ir atrankos, Etikos, Peticijų, Saugaus eismo komisijose, Bendruomenės sveikatos, Jaunimo reikalų, Laisvės kovoms įamžinti tarybose.
Už svarbų darbą ir kuriamą pokytį birštoniškiams atvyko padėkoti ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys, linkėjęs visuomenininkams sveikatos ir meilės, nes, kaip sakė vicemeras, tik mylintis žmogus galės būti laimingas ir gebės tą meilę bei džiaugsmą dalinti kitiems. Savanorystės metų proga už aktyvią bendruomeninę veiklą ir prisidėjimą, kuriant Birštono krašto gerovę, V. Kederys merės Nijolės Dirginčienės vardu taip pat asmeniškai padėkojo gausiam būriui Birštono NVO atstovų bei nominacijos „Birštono NVO savanorystė“ laureatei Birutei Bartkevičiūtei.
Kaip konferencijos metu pastebėjo lektorė Ilona Lukoševičiūtė-Noreikienė, dauguma lietuvių savanorystę suvokia, kaip: neatlygintiną darbą, pagalbą kitiems, naudingą veiklą, tačiau, lektorės nuomone, savanorystė yra kur kas daugiau – tai gražesnio gyvenimo (savi)lyderystė.
Apie tai, jog žmogus, einantis savanorystės keliu, pasisemia daug daugiau nei tas, kuris renkasi paprastą gyvenimo kelią, konferencijos metu kalbėjo ir Birštono dekanas mons. Jonas Dalinevičius. Anot jo, savanoris visuomet yra geras krikščionis, o geras krikščionis privalo būti savanoris, nes pati krikščionybė nuo pat savo gyvavimo pradžios rėmėsi savanorystės idėja. „Per savanorystę jūs ateinate ir prie Dievo, ir pelnote daug daugiau nei eidami įprastu gyvenimo keliu. Darydami gerus darbus, gaunate ne tik moralinį pasitenkinimą, bet ir dvasinį palaikymą, kuris labai reikalingas jūsų pilnatvei“, – apie savanorystės naudą žmogui kalbėjo J. Dalinevičius.
Tai, jog savanoriška veikla nepaprastai daug duoda ne tik kitam, bet ir pačiam sau, akcentavo ir savo patirtimi Lietuvoje ir užsienyje dalijęsis jaunimas.
Savanorystės naudą žmogui pabrėžia ir įvairūs tyrimai. Anot lektorės I. Lukoševičiūtės-

Konferencijos metu apie tai, ko reikia, kad neatlygintinai atliekamos veiklos taptų svarbia Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi, kalbėjo lektorė Ilona Lukoševičiūtė-Noreikienė.

Noreikienės, tyrimai rodo, jog savanoriška veikla yra viena veiksmingiausių praturtinimo gyvenimo grožio ir kokybės formų, kuri duoda: pasitenkinimą gyvenimu, savigarbą, laimę, plečia socialinius ryšius, didina savęs pažinimą ir supratimą, padeda įgyti naujų įgūdžių ir karjeros galimybių, prisideda prie fizinės sveikatos gerovės ir netgi prailgina gyvenimo trukmę.
Nepaisant to, jog savanoriška veikla yra naudinga ir pačiam žmogui, ir valstybei, anot lektorės, neatlygintina veikla žmonės dažniausiai užsiima nuo 1 iki 5 mėnesių ir labai retai galima pamatyti didesnius skaičius.
Apie savanoriškos veiklos prasmę Lietuvoje kalbama jau dešimtmetį, tačiau nemažai žmonių vis dar nesiryžta savanoriauti arba apskritai prieštarauja savanoriškai veiklai. Pasak I. Lukoševičiūtės-Noreikienės, 2019 m. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, jog savanorystei dažniausiai prieštarauja vyresnio amžiaus, niekada nesavanoriavę ir vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Tačiau į Kurhauzą gausiai susirinkę vyresnės kartos atstovai įrodė, jog Birštone neatlygintina veikla užsiima ne tik jaunimas.
Visgi, kaip konferencijos metu sakė I. Lukoševičiūtė-Noreikienė, savanorystės pamatas yra vertybės, todėl, norint, kad į savanorystę ateitų daugiau žmonių, o atėjusieji joje ir pasiliktų, labai svarbus yra ir organizacijos požiūris į patį savanorį. Anot lektorės, tik per darnų santykį galima pasiekti didelių pokyčių, todėl labai svarbu, kad savanoris or-ganizacijoje jaustųsi gerai: nepavargęs, išklausytas ir suprastas, o jam skiriamos užduotys atitiktų jo interesų sritį. „Po pandemijos galime pastebėti tendencijas, jog net ir darbo rinkoje užmokestis tampa ne pagrindiniu kriterijumi, nes žmonės ieško tokio darbo, kuris atitiktų jų vertybinius nuostatus, kur jie galėtų jaustis laimingi. Kai aš gerai jaučiuosi, turiu vertybes ir santykį su organizacija ir pačiu savimi, tada galiu daryti pokytį. Gražesnis gyvenimas atsiranda tuomet, kai savanoris išlieka žmogumi: neperspaustu, neperkrautu, nebėgančiu, neprarandančiu savęs. Jam gera gyventi ir gera būti toje organizacijoje“, – akcentavo I. Lukoševičiūtė-Noreikienė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.