Labdaringi darbai suartina gyvuosius ir išėjusius Amžinybėn kraštiečius

Birštono „Bočių“ bendrijos narių labdaringų darbų estafetė nenutrūko net Covid‘o pandemijos sunkmečiu. Ji tęsiasi, atsinaujina, gerina emocijas, kilnina dvasią, turtina, keičia žmogaus vidinį pasaulį, skleidžia gėrį. Mes bočiai – aktyvistai, širdimi ir jausmais prisiliečiame prie išėjusių Anapilin kraštiečių atminties išsaugojimo, perduodant estafetę ateities kartoms.
Kasmet pavasarį ir rudenį vykstame į senųjų Birštono krašto Gudakalnio, (200 m. senumo) Panemunio kapinaičių priežiūros, sutvarkymo talkas, Nemajūnų iškiliose kapinėse prisimename savo kraštiečius. Atlikti šią šventą kapinaičių sutvarkymo pareigą, tęsti labdaringą bočių tradiciją paskatino auksinis ruduo bei artėjančios Visų Šventųjų ir Vėlinių paminėjimo datos. Džiaugėmės, kad šią garbingą misiją atlikti nesutrukdė oro prognozės.
Vykome keturiais nuosavais automobiliais, kuriuos vairavo patyrę vairuotojai:Vytautas Gudelevičius, Leonas Lynykas ir pirmą kartą talkoje dalyvaujantys Vladas Miliauskas ir Raimundas Mikėnas. Su jais į kelionę vyko ir talkininkės. Tarp jų – ir pirmą kartą dalyvavusios Laimutė Karoblytė ir Benedikta Avižienė.
Patirtimi ir pagalba dalinosi: Aldona Gudauskienė, Angelė Glatkauskienė, Irena Šuliauskienė, Eugenija Lynykienė, Aldona Milda Valatkienė,Vera Žilinskienė, Lina Danilovienė, Danutė Žitkuvienė, Janina Valatkaitė, Marytė Radzevičienė, Elena Ozemblauskienė. Ačiū visiems už savanorystę.
Kolektyviai ir saugiai įveikę Gudakalnio stačius, nepatogius šlaitus, nusileidę į pakalnę, atvėrėme senųjų kapinaičių vartelius. Ačiū Birštono miesto tvarkymo tarnybai, kad radome nušienautą kapinaičių žolę, ir dar prašome jų pasirūpinti atliekų išvežimu. „Mūsų akyse“ senieji kapeliai nyksta, nes artmieji lanko ir prižiūri tik savus kapelius, o kapinaitės pasipildo ir naujomis kapavietėmis, paminklais, kuriems reikalinga priežiūra.
Esame dėkingi tiems, kurie prižiūri savo artimųjų kapelius, nes nieko nedarant jie paskęstų žolių ir paparčių atžalyne. Ilgai nesvarstydami kibome į darbus: sugrėbėme ir išnešėme rudens vėjo nukrėstus lapus, surinkome senų žvakių įdėklus, išblukusias dirbtines gėles ir viską išnešėme už kapinaičių tvoros. Atnaujintoje aplinkoje apvalėme, išpurenome kapavietes, uždegėme atminties žvakeles. Kapų tyloje susikaupėme maldai už tuos, kuriuos mylime, kurie džiaugėsi gyvenimu, mylėjo gimtą kraštą, kurie augino duoną, vaikus ir išėjo į Nebūtį.
Mūsų kelionė toliau tęsėsi pro žaliuojančius laukus kvepiančius rudeniu, Panemunio kapinaičių link. Tik kalnelis ir gojynėlis saugo kraštiečių amžino poilsio vietą, jos ramybę. Šiais metais sukako vienuolika metų, kai bočiai savo lėšomis pastatė paminklą ir įamžino kapinaičių atmintį.
Džiaugiamės, kad šią kilnią iniciatyvą palaiko šio krašto žmonės, „Bočiai“, praeiviai, kurie, eidami ar pravažiuodami pro šalį, aplanko šią sakralią vietą, palieka uždegtas žvakeles ir savo įmintas pėdas…
Gaila, kad jau nesutikome savo kelyje šios žemės šeimininkės Onutės Žukauskienės (Bartusevičiūtės), kuri išėjo Amžinybėn. Ją ir jos artimuosius aplankysime Prienų-Birštono kapinėse. Sutvarkėme kapinaičių aplinką, atverėme prieigas prie paminklo, prisiminėme šio krašto išėjusius Anapilin bevardžius žmones. Kapinaitėse neišliko kryžių, paminklų, kapų. Uždegę žvakeles, susikaupėme maldai, taip pagerbdami šio krašto protėvius.
Lyg akimirksnis prabėgo dvasingas susikaupimo laikas Nemajūnų kapinėse. Pagarbiai prisiminėme Birštono krašto ir visos Lietuvos šviesuolių vardus, jų atliktus darbus, nueitą gyvenimo kelią, labdaringą veiklą, paliktus priesakus ateinančioms kartoms ir žmogaus misijos šioje žemėje prasmę.
Ant kapelių uždegėme žvakeles, meldėmės. Dalinomės ir šiltais prisiminimais prie LR Seimo nario, kraštiečio Juozo Palionio ir jo tėvų, Jadvygos Rimantės Stabinskės, Aldonos Mildos Valatkienės šeimos, veterinarijos mokslo Lietuvoje pradininko, magistro, visuomenės ir kultūros veikėjo Elijošiaus Nonevičiaus kapaviečių.
Pagerbėme krašto šviesuolius, jų pirmtakus Adomą ir Magdeleną Bartusevičius. Nulenkėme galvą Ustronės dvaro savininkui Stanislovui Moravskiui, daktarui, memuaristui, palaidotam Nemajūnų kapinių koplytėlėje. Aplankėme muziejininko Juozo Šleikaus, Onos Bunevičiūtės, Antano Seiliaus, Onos Valerijos Grybauskienės kapus. Vienybė, dvasinė stiprybė, dėkingumas, pagarba tautiečiams, mylėjusiems gimtą kraštą, savo artimą, mus lydėjo visos kelionės metu.
Kaip kasmet, dalyvavome Birštono meno mokyklos Dizaino studijos koordinuotame renginyje pagerbiant senosiose Birštono kapinėse besiilsinčius kraštiečius. Prisilietėme prie savo krašto istorinių šaknų, pagerbėme knygnešį Kajetoną Sviderskį, negrįžusius iš Sibiro tremties, labdaringos fundatorės Felicijos Machwitz, prisiminėme tuos, kurių nėra kam atminti. Visiems uždegėme žvakeles, sukalbėjome maldas. Tegu mus budina ir sieja AMŽINA atmintis.
Aldona Milda Valatkienė
Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkės pavaduotoja