Keliavome po Kupiškio kraštą

Birštono sveikos gyvensenos klubo „Šilagėlė“ nariai gražią spalio dieną buvo išvykę i kelionę po Kupiškio kraštą.
Pradėjome nuo Palėvenės dvaro, nuo 1654 metų priklausiusio Komarų giminei. Nors 1940 dvaras buvo nacionalizuotas, Nepriklausomybės metais jį atgavo Bogdano Komaro anūkė Nijolė Milaknienė, kuri mus ir vedžiojo po dvarą.
Atvykę į Palėvenės vienuolyną, susitikome su puikia gide, kuri supažindino su buvusio Domininkonų vienuolyno požeminiais rūsiais. Palėvenės bažnyčioje 1753 rugpjūčio 5 d. buvo pakrikštytas Laurynas Stuoka-Gucevičius, o 1858 vyskupas Motiejus Valančius čia pradėjo blaivybės sąjūdį.
Atvykome į 1529 m. įkurtą Kupos ir Lėvens upių santakoje Kupiškio miestą, kur mus nuo toli pasitiko Kristaus įžengimo į dangų bažnyčia, nepaprasto grožio, viena didžiausių Lietuvoje. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1914 m. Čia kunigavo poetas Antanas Strazdas. Miestą garsino ne tik „Kupiškėnų vestuvės“, bet ir Henriko Orakausko neeilinio talento meistro skulptūros po atviru dangumi. Prie skulptūros „Baltų pasaulio medis“ mes ir įsiamžinome.
Tam, kad pamatytumėm „Uošvės liežuvio“ salą, turėjome užkopti į Aukštupėnų piliakalnį, kur du mūsų vyrai – milžinai „surūkė“ pypkes, o pelenus išpylė ant piliakalnio, taip jį netgi „padidindami“… Visi sugiedojo „Kupiškėnų himną“.
Pietauti atvažiavome į Adomynės dvarą, kur mus pasitikusi ekonomė mielai aprodė valdas ir pakvietė prie stalo valgyti viralo bei „Pagrabinių bandelių“… Dovanų parsivežėme nuostabaus skonio Kupiškėnų alaus iš paties aludario rankų…
Tada dar pasivaikščiojome po parką, pasimeldėme Adomynės Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčioje ir temstant turėjome atsisveikinti su šiuo labai įdomiu Lietuvos kampeliu.
Dėkojame mus saugiai vežiojusiam Tomui Abraičiui ir dviems jo padėjėjoms Nijolei ir Gražinutei.
Nijolė Kvietkauskaitė